Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Antilietuviškas V. Tomaševskio išsikalbėjimas lenkų švietimo tema

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2017 07 02 11:55
26
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Baigiantis mokslo metams Lietuvos lenkų sąjungos Vilniaus skyrius surengė konferenciją „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“  („Polskie dziecko – w polskiej szkole“). Skyriaus pirmininkas, kartu ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis apžvelgė Lietuvos lenkų švietimo padėtį su vienas kitą atmetančiais vertinimais, iš vienos pusės juodą, su krūva trūkumų, bet iš kitos – baltą, su gausybe laimėjimų. Kaip sakoma, kuo norite, tuo tikėkite.

Tokių žinių adresatai yra skirtingi. Lenkijai skirti Lietuvos lenkų švietimo baisumai, o  Lietuvos lenkų auditorijai visai gera jo padėtis. Kodėl taip daroma, galėtų paaiškinti pats Tomaševskis, bet ir be paaiškinimo aišku, kad be Lenkijai transliuojamų Lietuvos lenkų pragaro vaizdelių, nutrūktų Lenkijos parama “vargšams Lietuvos lenkams”, o  Lietuvos lenkų patikinimas, kad tik lenkų organizacijų dėka yra pasiekta geriausia pasaulyje lenkų švietimo padėtis, atneša toms organizacijoms papildomus rinkėjų balsus. Taigi vienos konferencijos šūviu du – baltas ir juodas Lenkijos ir Lietuvos zuikiai.  Pažvelkime į juos Tomaševskio akimis.

1996 metais Rytų Lietuvoje, atsisakius rajonų valdžiai, pradėtos steigti apskričių, dabar jau ministerijos pavaldumo lietuviškos mokyklos. Anot Tomaševskio, tose vietovėse nebuvo jokio reikalo jas įkurti, mat atsirado konkurencinė atmofera lenkiškoms mokykloms ir dalis lenkų mokinių nuėjo į lietuviškas. Tomaševskis prisigalvojo, kad lietuviai neva agitavo leisti vaikus į lietuviškas mokyklas, užmiršęs paminėti, kad agitacija į lenkiškas mokyklas, naudojant ir administracinį resursą, buvo nesulyginamai didesnė. Žodžiu, lenkai yra prieš lietuviškas mokyklas. Vis dėlto lietuviškos mokyklos rytinėje Lietuvoje sėkmingai veikia.

Tomaševskio nuomone, švietimo reforma sudavė smūgį Lietuvos lenkų švietimui, nes esą buvo numatyta uždaryti daugumą lenkiškų mokyklų(?). Lenkų visuomenė su tuo nesutiko. „Su pasitenkinimu galime pažymėti, kad šiandien turime 36 lenkiškas gimnazijas, t.y. 10 proc. bendro Lietuvos gimnazijų skaičiaus“. Tomaševskio žodžiais, tai stebuklas, nes lenkiškose mokyklose mokosi 3,5 proc. šalies vaikų. Beje, mokyklų 1000-čiui Lietuvos lenkų vaikų tenka daugiau nei pačioje Lenkijoje ir vos ne dvigubai daugiau nei lietuvių vaikams Lietuvoje.

„Tik milžiniškų lenkų visuomenės pastangų dėka, vadovaujant LLRA-KŠS (tai Tomaševskio partija), laimėjome du papildomus metus lenkų vidurinių mokyklų gynimui, dėl to atsirado 10 papildomų gimnazijų, jų bendras skaičius gal pasieks 37“. Ir dar: „šis lenkų laimėjimas nebūtų galimas be bendrų maldų Šventos Dvasios bažnyčioje ir prie Aušros vartų koplyčios“, bet dėl   lenkiškų mokyklų lankomumo, kai kuriose vietovėse „dar turime padirbėti“, suprask paagituoti už lenkiškas mokyklas ir prieš lietuviškas.

Politikas atkreipė dėmesį ir į privačias mokyklas, jo nuomone, tokias mokyklas reikėtų steigti „Kauno Lietuvoje“ (na Litwie Kowienskiej) ir kituose regionuose – Ignalinos, Varėnos, kur nėra lenkiškų mokyklų, o Švenčionėliuose tam tiktų Lenkijos įsteigti „Lenkų namai“.

Anot Tomaševskio, nepaisant, kad „visa valstybės mašina yra nusiteikusi prieš mus… vykdoma brutali ir įžeidinėjanti agitacija… totalus lenkų švietimo puolimas“(!!!), lenkiškų mokyklų pirmosiose klasėse vaikų daugėja (lietuviškose mokyklose taip pat).

Vis dėlto, mokinių paieška lenkiškoms mokykloms tėra svarbiausias uždavinys. Tomaševskio manymu, tam reikia stebėti mokinių skaičių ne tik lenkiškose, bet ir lietuviškose mokyklose, bendradarbiauti su gyventojų bendruomene, surasti ir atkreipti dėmesį į vaikų sąrašus ir gretimose savivaldybėse, netgi netoliese esančiose sodų bendrijose. „Ieškosime vaikų ten, kur niekada neieškojome. Net vienas surastas vaikas [lenkiškai mokyklai] būtų laimėjimas. Vilniuje turime padirbėti teritorijoje, pereiti per butus, turime juk savo deputatus, LLS, LLRA skyrius, Lenkiškų mokyklų tėvų forumą. Tai yra visų bendras reikalas“.

Kaip matome, Tomaševskis kad ir pasidžiaugia lenkų švietimo padėtimi Lietuvoje (esą tai LLRA-KŠS nuopelnas…) ), bet čia pat Lietuvai švysteli ir ne vieną purvo gniūžtę („totalus lenkų švietimo puolimas“). Štai iš konferencijoje priimto atsišaukimo lenkų tėvams:

„Konstatuojame, kad lenkiškų mokyklų pirmaklasių skaičius yra stabilus, iš septynių lenkų vaikų šeši mokosi lenkiškoje mokykloje. Iš viso Vilniaus rajone mokosi 9022 vaikai, tarp jų lenkiškose mokyklose 4065 vaikai, 85 proc. lenkų vaikų mokosi lenkiškose mokyklose“. Galėtų Lietuvos lenkai džiaugtis tokiais Lietuvos lenkų švietimo skaičiais, niekur pasaulyje tokių nėra? Ne, šalia vėl Lietuvos lenkų pragaro vaizdai.

„Nepriklausomybės metais vėl buvo bandymų likviduoti lenkų švietimą. Protestai ir net moksleivių streikai padėjo jį išlaikyti. Kartu išaugo grėsmės, vietoje lenkams siūlomo rusiškų mokyklų pranašumo mitų atsirado lietuviškų mokyklų pranašumo mitas. Tokie tvirtinimai buvo skleidžiami spaudoje, įstaigose, valstybės institucijose. Ši konferencija ragina tėvus, kad nepasiduotų melagingai mažumų švietimo lituanizavimo agitacijai, kurios argumentai kertasi su faktais ir gyvenimo realijomis, kenkia sveikam intelektiniam vaiko vystymuisi“.

Štai taip. Jeigu leisite lenką vaiką į lietuvišką mokyklą, gąsdina Tomaševskis, nukentės jo intelektas. „Lenkų vaikas, atsidūręs kalbiškai ir kultūriškai svetimoje aplinkoje, praranda logišką tautinės dvasios formavimą, todėl dažnai patiria stresą, nerasdamas savęs nė vienoje tautinėje grupėje, nei toje, kuriai priklauso nuo gimimo, nei toje, kurios kalba mokėsi mokykloje“. Beje, mokytojų aiškinimais, dažnai lenkų vaikus atėjusius į mokyklą, pirmiausia reikia išmokyti kalbėti lenkiškai, taigi, nuo gimimo kažin ar jie girdėjo lenkų kalbą.

„Lenkų vaikai, nepakankamai mokėdami lietuvių kalbą, pirmaisiais metais daugiausia laiko ir jėgų skiria šiai kalbai, todėl nukenčia kiti dalykai, jų pasivijimas praktiškai neįmanomas“. Nesąmonė (lenkiškas tas žodis spalvingesnis – Bzdura!) toks aiškinimas, mano paties tolimas giminaitis prieš keletą dešimtmečių grįžo iš Rusijos, tai jo sūnus pirmus metus dar mokėsi rusiškoje mokykloje, bet kitus ir tolimesnius jau lietuviškoje ir niekas net neįtarė, kad devynias klases jis baigė kažkur Sibire.

Tomaševskis aiškina, kad net vidutiniškų gabumų vaikas lenkiškoje mokykloje puikiai išmoksta lietuvių kalbą. Keista tik, kad Tomaševskis buvo ir yra vienas energingiausių veikėjų, kalbėjusių ir Lietuvoje, ir Europos Parlamente prieš suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą visose Lietuvos mokyklose. Tai jeigu taip gerai lenkai išmoksta lietuvių kalbą, tai kodėl reikėjo ir dar reikia demonstracijų, mitingų, daugybės skundų prieš Lietuvą dėl tokio suvienodinimo?

„Lenkų abiturientas turi netgi turtingesnių gyvenimo starto pasiūlymų nei lietuvių abiturientas. 

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą lenkiškų mokyklų absolventams yra atvira visa Europa. Nuo 2007 metų Vilniuje  Balstogės universiteto filialas, tokiu būdu buvo įvykdytas vienas pagrindinių lenkų postulatų – ugdymas lenkų kalba nuo lopšelio iki aukštosios mokyklos“.

Neįtikinama, kad geresni gyvenimo starto pasiūlymai atitenka lenkams iš lenkiškų mokyklų nei lietuviams. Juk lygiai toks pats argumentas – galėsite mokytis (o gal ir gyventi) visoje plačiojoje tėvynėje, buvo naudojamas sovietmečiu, viliojant lietuvaičius į rusiškas mokyklas. O dėl atviros Europos, tai ji atvira yra ir lenkams, ir lietuviams. 

O dabar ryškiausias šios agitacijos perlas: „Lenkiška mokykla – tai ne tik mokymasis, bet ir svarbus patriotizmo, kultūros ir visuomeninės veiklos židinys“. Klausimėlis: tai kurio patriotizmo, lietuviškojo ar lenkiškojo? Aišku, kad lenkiškojo. Tomaševskiui kaskart liejant tiek purvo ant Lietuvos, kažin ar mokytojai, o dar svarbiau mokiniai taps Lietuvos patriotais? Negi toks yra Lietuvos mokyklos tikslas – ugdyti svetimos valstybės patriotus?

Agitacija tėvams leisti vaikus tik į lenkiškas mokyklas baigiama žodžiais: „leisdami vaikus į lenkiškas mokyklas, galėsite juos auklėti be nereikalingų stresų, jie neturės jums pretenzijų dėl neteisingo sprendimo, kai jie dar nebuvo pakankamai subrendę, kad galėtų spręsti patys“.  

Jau du dešimtmečius Lietuvos ir Europos padangėje sklinda neva patriotinės Tomaševskio kalbos, tačiau būtina patikslinti – lenkiško patriotizmo kalbos. Ar priimtinas Lietuvai toks patriotizmas? Lietuvos lenkams, paprastai turintiems visiškai vienodą (tokią kaip partijos)  nuomonę visais gyvenimo klausimais, ko gero priimtinas. Tačiau visai greta yra Lietuvos lietuvių dauguma. Jų nuomonė gali būti kitokia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  2. A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?
  3. A. Lapinskas. Švietimo viceministrė E.Tamošiūnaitė kovos prieš Lietuvą
  4. A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
  5. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  6. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  7. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  8. A. Lapinskas. Lenkija nekenčia Lietuvos ir myli Latviją
  9. Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai
  10. V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas
  11. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  12. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  13. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  14. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  15. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  16. A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?
  17. A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę
  18. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  19. R. Batūra. Dar kartą dėl V.Tomaševskio antilietuviškos, antivalstybinės veiklos
  20. V. Keršanskas. Išlaisvinkime Vilniaus švietimą iš Tomaševskio ir kitų wilniečių gniaužtų
  21. Pastebėtas paslaptingas V.Tomaševskio susitikimas su Kremliui pavaldžia televizija (video)
  22. A.Lapinskas. Ko iš Lietuvos prašoma lenkų tautinės mažumos vardu?
  23. A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
  24. L.V.Medelis. Miniatiūros nuodinga tema
  25. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  26. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  27. A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
  28. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  29. Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą
  30. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. stasys says:
    4 m. ago

    Įdomu, ar kokiame nors susitikime su lenkais Skvernelis ar Linkevičius protestuos dėl šlykščių Tomaševskio insinuacijų apie Lietuvą, ar nuleidę galvą lemens przepraszam, przepraszam…

    Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Ko gero, ne tik lemens, bet ir atsiklaupę sieks Varšuvos dėdėms rankas bučiuoti.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      No, panie, ką čia išsigalvojate – juk jie partneriai 🙂
      Lygiaverčiai, tskant…

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        4 m. ago

        Atsiprašau, ponia, už gal nelabai vykusį palyginimą, bet pederastai taip pat yra partneriai. Tik vieni jų būna aktyvūs, o kiti – pasyvūs. Atspėkite iš trijų kartų, ar mes aktyvūs, ar pasyvūs.

        Atsakyti
  2. Vilniukas says:
    4 m. ago

    Arba jis aferistas, arba ligonis…

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      4 m. ago

      V.Tomaševskis yra verslininkas.

      Atsakyti
      • Gustavas says:
        4 m. ago

        Tai pasakyk už kiek jį galima nupirkt.

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          4 m. ago

          Reikia paklausti Varšuvos Belvederyje ar Lubiankoje.

          Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Tai dabar vertimasis smulkiom bei stambiom politinėm niekšybėm verslu vadinamas?

        Atsakyti
        • Tvankstas says:
          4 m. ago

          Liberalizmas – prekiaujama viskuo, ką gali parduoti ir kas ko nori nusipirkti, urmu parduodant taikomos geros nuolaidos.
          Išpardavinėti Lietuvą – tai reiškia mokėti gyventi moderniai.

          Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Viena kitam netrukdo. O kartais netgi paskatina, sustiprina…

      Atsakyti
  3. Pikc says:
    4 m. ago

    “Negi toks yra Lietuvos mokyklos tikslas – ugdyti svetimos valstybės patriotus?” – teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir lietuviškos mokyklos vis labiau kreipiamos tenlink – tiek, kad ne kokios nors valstybės, o eurosajūzo “patriotus” ugdo. Na, o tuo pačiu – ir pigią darbo jėgą eksportui, suprantama. 🙂
    O Tomaševskis su visa savo šutve sėdi toli gražu ne ten, kur turėtų sėdėti, jeigu pas mus būtų rimtai rūpinamasi valstybės saugumu. 😉

    Atsakyti
    • Gustavas says:
      4 m. ago

      Esate teisus.

      Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Ne valstybine kalba mokančias mokyklas uždaryti,
    tautines partijas uždaryti, o
    kas su tuo nesutinka – irgi uždaryti!

    Atsakyti
    • justinas tikram lietuviui says:
      4 m. ago

      Jėga integracijos dar niekas neįvykdė.

      Atsakyti
      • Tvankstas says:
        4 m. ago

        Prancūzijoje yra tik prancūziškos mokyklos ir jokių problemų nei su marokiečiais, nei su alžyriečiais, nei su lenkais dėl mokymo tik prancūzų kalba.

        Atsakyti
        • Vilniukas says:
          4 m. ago

          “Justinai”, tebūnie pačiam žinoma, kad lenkų politikai Suvalkuose prieš lietuvių kalbą naudoja tikrai ne įtikinėjimo metodus!!!

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            “Justinui”.
            Kuri šalis vaikus augina ne sau, o kitoms šalims ar prieš save?
            Nei viena taip nedaro ir niekas to nevadina prievartine integracija.
            Todėl baik pūsti čia maskolinę propagandą.

          • Vilniukas says:
            4 m. ago

            Tas “Justinas”, įtariu, yra iš tomaševskinių komandos ir jo tikras vardas, manau, yra koks nors Zbignievas.🤣

      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Mielajam jaunikaičiui Justinui –
        kaip žinia, bent jau Vakarų pasaulyje, prieš suteikiant piliečio teises, visų pirma iškeliami tam tikri reikalavimai, kurių neįvykdęs pilietybę kaip savo ausis matysi.
        Ten neatsikalbinėsi, kad tos šalies valstybinės kalbos nemoki ar nenori PAGRINDINIŲ dalykų mokykloje būtent valstybine kalba mokytis. Ten ne tu valstybei keli sąlygas, o valstybė tau kelia sąlygas, kokių taisyklių privalai laikytis, jei nori būti šios šalies piliečiu. Netinka šios šalies taisyklės – ieškok sau tinkamų. Pasaulis didelis, o tu – laisvas.
        Kai jau įvykdai NUSTATYTĄ (o ne pasirinktą!) minimumą ir gauni pilietybę, tada kiekvienos VALSTYBĖS PAREIGA INTEGRUOTI tave į šalies gyvenimą. Kad būtum lygiavertis su visais, privalai išmokti kalbėti, rašyti, skaityti ir suprasti tekstą (Konstituciją, įstatymus, normas, standartus, taisykles, tvarkas) tokiu pat lygiu, kaip jas supranta kamieninė šalies tauta, ir privalai viso to laikytis, nes jokie pasiteisinimai, jog nesupratai, tau nepadės. Esi pilietis, reiškia, PRIVALAI suprasti.
        Todėl viskas pradedama nuo darželių ir mokyklų – visas švietimas ir lavinimas VISIEMS piliečiams vienodas (nes visi lygūs) – TIK VALSTYBINE kalba. Jei nori ir kitos kalbos mokytis – tai tavo privatus reikalas arba hobis. Niekas to nedraudžia, bet tai jau ne valstybės pareiga, ir ne valstybės biudžetas tuo turi rūpintis. Susirask (ar įsteik) privačią mokyklą ir mokykis. Bet tik laisvalaikiu, savaitgaliais, nes kitą laiką privalai skirti mokslams valstybine kalba, jeigu nenori likti juodadarbiu, kurį dar ne kiekvienas darbdavys priims, nes jis tikrai neprivalo mokėti visų šalyje gyvenančių kitataučių kalbas.
        Tik puikus būtent valstybinės kalbos išmokimas suteikia KIEKVIENAM LYGIAS galimybes išsilavinti ir studijuoti norimą specialybę…
        Reikia pripažinti, ponaitis Justinas kalbą gerai išmokęs. Bet žinių ir pilietinio mąstymo spragos didžiulės. Gal daugiau tam laiko skirti derėtų, negu čia tamoševskių sapnų reikšmes aiškintis …

        Atsakyti
        • Vilniukas says:
          4 m. ago

          Manau, gerbiamoji, kad veltui stengėtės sugėdinti šitą “Justiną”: įtariu, kad jis trolis, o troliai neturi nei tėvynės, nei įsitikinimų, nei garbės, nei sąžinės. Jie – troliai. Jie trolina. Už “babkes”. Ir jiems į viską nusispjauti. Svarbu “babkės”!

          Atsakyti
  5. Bronislava says:
    4 m. ago

    Iškelčiau drąsų klausimą: kas greičiau bus nuimtas ar atstatydintas: Putinas ar Tomaševskis? Ir tas, ir kitas yra vienvaldis lyderis, tiesa, jų veiklos plotas ir apimtis skiriasi šimtais ir tūkstančiais kartų, bet autoritarinės užmačios ir krūvos jų pataikūnų yra ir Rusijoje, ir Vilniaus krašte. Abudu galvoja vienodai: pasak Putino, Donbase ir Kryme ukrainiečiai engė, diskriminavo rusus, todėl teko pasiųsti žaliuosius žmogeliukus. Vilniaus krašte anot Tomaševskio lietuviai engia ir diskriminuoja lenkus, todėl lenkai priversti siųsti šimtus skundų Europai ir pasauliui, rengti mitingus prie užsienio ambasadų, prezidentūros (ačiū Dievui be žmogeliukų). Įdomu, kas greičiau išlėks iš savo postų?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Na jau, prašau taip nenuvertinti! Po putinėlio Kremliuje pražys kitas narcizas. Tam irgi pravers uolūs „konsultantai”…

      Atsakyti
    • Vilniukas says:
      4 m. ago

      Vargšas Valdukas: nežino, kad lenkai gyvena Lenkijoje. “Lenkai ant Lietuvos” (“Polacy na Litwie”) – tai sulenkėję lietuviai ir vietiniai bei pokariu atsikraustę į Lietuvą iš Baltarusijos gudai (baltarusiai). Jų pavardės viską pasako: Krepštulj (Krepštulis), Bubnelj (Būbnelis), Dedelj (Dėdelis), Gaidis (Gaidys), Lužis (Lūžys), Lovkelj (Laukelis), Grisievič, Panasievič, Michalkievič, Grigoruk, Vlasiuk ir t.t., ir t.t. Vargšelis, matyt, yra perskaitęs tik vieną knygą ir tą pačią apie Lenino vaikystę…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Teisingai pasakyta.

        Atsakyti
  6. Bronislava says:
    4 m. ago

    Jono Pauliaus II gimnazijos direktoriaus Adamo Blaškevičiaus nuomone, „šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatai parodė, kad prieš keletą metų įvestas suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas nepasiteisino. Valstybinį egzaminą tautinių mažumų mokyklose išlaikė 80 proc., pernai 87 proc. lietuviškose mokyklose – 89 proc. Tai reiškia, kad žadėtosios nuolaidos neveikia, tai reiškia, kad sistema neveikia”. Vietoje to, kad padidintų lietuvių kalbos pamokų skaičių, pirmiausia pradinėse klasėse, kur daugiausia dėmesio skiriama lenkų kalbai, o lietuvių lieka nuošalėje, lenkiškų mokyklų direktoriai toliau aiškina, kad lietuvių kalbos egzamino reikalavimai lenkiškose mokyklose turi būti dar labiau susilpninti. O kaip Lenkijoje lietuviai? Žinoma Lenkijos lietuvių publiciste Živilė Makauskienė rašo: „Kai kurių Lietuvos lenkų organizacijų veikėjų skleidžiamos kalbos, esą moksliškai patvirtinta, jog tautinės mažumos atstovas niekada neišmoks taip gerai valstybinės kalbos, kad galėtų lygiuotis su valstybinės tautos atstovu, todėl ir Lietuvos lenkų moksleiviams negalima kelti tokių pačių reikalavimų kaip lietuvių vaikams, Punsko Kovo 11-osios licėjuje kelia juoką.
    Lenkijoje valstybinė kalba, jos mokėjimas ar mokymasis niekada nebuvo derybų objektas – nei su kuria nors valstybėje gyvenančia tautine ar religine bendruomene, nei su kuria nors kaimyne valstybe. Valstybinės lenkų kalbos mokymo programa yra vienoda visiems Lenkijos moksleiviams nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ar religijos, nesvarbu, kokiose mokyklose jie mokosi. Niekada nebuvo net svarstymų suteikti kuriai nors tautinei mažumai lengvatų. Lenkijoje visiems akivaizdu, kad norint gyventi ir dirbti savo valstybėje ką jau ką, o valstybinę kalbą reikia mokėti gerai.
    Mūsų mokiniai iš lenkų kalbos gauna aukščiausią balą ir nesiskundžia tuo, kad neturi nuolaidų ar kad nežiūrima pro pirštus į jų daromas klaidas. Priešingu atveju jie nesijaustų lygiaverčiais, jaustųsi prastesni nei lenkai.
    Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokinių lenkų kalbos abitūros egzamino rezultatai viršija ne tik Palenkės, bet ir visos Lenkijos vidurkį. Punsko lietuvių licėjaus mokytojus stebina ir tai, kad Lietuvoje nuvertinama savo kalba, kad ji tampa politinių žaidimų objektu”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

2021 02 20
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Neslūgsta skaičius jaunų žmonių, kurie nori būti mokytojais

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ ieško savanorių

2021 02 08
Skiepai | sam.lt nuotr.

Mokytojai skiepytis neprivalo, tačiau tokiu atveju privalomas profilaktinis testavimas

2021 02 05
Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

Suabejota Lenkų sąjungos vykdomu „Visuomeninio Vilniaus krašto gyventojų surašymo“ teisėtumu

2021 01 31
Į mokyklą gali neiti 1–5 klasių mokiniai, esant 20 laipsnių šalčio

Šią savaitę į mokyklas atėjo apie 3000 mokinių

2021 01 28
Jurgita Šiugždinienė | KTU nuotr.

Socialdemokratų frakcija į susitikimą kviečia švietimo, mokslo ir sporto ministrę

2021 01 27
B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

B. Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą

2021 01 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
  • Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1522; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 982; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 887; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 773; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 641; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 640; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
8
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš...

Skaityti toliau

Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

by Ditė Česėkaitė
2021 02 20
0
Vilniuje šiemet bus atnaujinta dar 10 mokyklų teritorijose esančių sporto aikštynų

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė du viešuosius pirkimus ugdymo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo darbams įsigyti. Iš viso per šiuos metus suplanuota...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
1
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

Lietuvių delegaciją sudarė Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius Bronius Kazys Balutis (atstovavo vyriausybei), fronto vadas generolas Maksimas Katchė, Generalinio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Klausimėlis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Pajūrietis apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Vytautas Paukštė | KDT nuotr.

Garsusis kino ir teatro aktorius Vytautas Paukštė švenčia 85-metį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai