Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi

www.delfi.lt
2013-08-28 16:00:13
4
Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.
Anatolijus Lapinskas | delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.

Šios vasaros pradžioje Kėdainiuose įvyko jau vienuoliktas lenkų kultūros festivalis „Znad Issy“. (galėtume versti „Nuo Nevėžio krantų“). Toks pavadinimas susijęs su dabartiniame Kėdainių rajone, Šetenių kaime daugiau kaip prieš 100 metų gimusiu žymiu lietuvių kilmės lenkų rašytoju, literatūros mokslininku Česlovu Milošu (Czesław Miłosz), savo autobiografinio pobūdžio romane „Isos slėnis“ vadinusiu Nevėžio upę Isa.

Dabar čia gyvenančių lenkų liko tikrai nedaug, todėl tokiais festivaliais Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių skyrius bando įtvirtinti šių vietų lenkiškumą.Tokiai iniciatyvai pritaria ir ją remia Lietuvos lenkų sąjungos vadovybė, o ypač kaimyninės šalies – Lenkijos valdžia, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet atsiuntusi kelis šimtus muzikantų, dainininkų, šokėjų net iš gana tolimų Lenkijos regionų į ramų, jaukų ir visiškai lietuvišką Kėdainių miestą.

Lenkijai atstovavo net šeši pučiamųjų orkestrai, dainų ir šokių bei folkloro ansambliai, taip pat šventėje dainavo du vokaliniai ansambliai iš Latvijos ir trys iš Lietuvos – Nemenčinės, Kauno ir pačių Kėdainių, pastarasis pasivadino tuo pačiu nesamos, bet, matyt, vietos lenkams svarbios upės vardu „Issa“. Koncertai vyko Kėdainių Senosios rinkos aikštėje, Krakių miestelyje, paroda „Sveika, Lenkija“ veikė Kėdainių daugiakultūriame centre, o baigiamasis koncertas – Kėdainių miesto parke. Festivalį, kaip rašoma skelbimuose, globojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis.

Belieka džiaugtis tokiu Europos Sąjungos šalių kultūriniu bendradarbiavimu. Nuoširdūs lenkų muzikantų, šokėjų, dainininkų veidai rodė jų norą pažinti Lietuvą, suprasti jos žmones be pykčio ar nuoskaudų. Tautinis menas yra tikrasis tapatybės šaknų paieškos kelias. Dalyvavęs šventėje Lenkijos Ciechanovieco miesto burmistras tai irgi patvirtino, anot jo, tokie, kaip Kėdainių festivaliai skatina lenkų ir lietuvių tautų draugystę, šalina nesusikalbėjimą, niekam nereikalingą įtarumą. Beje, kas žino, gal Kėdainiuose atsiras ir švedų kultūros festivalis, nes su švedais Kėdainiai istorijos vieškeliuose irgi buvo susitikę… Vis dėlto sugrįžkime į šiųmetį festivalį ir jo ne visai smagius aidus.

Prabėgus beveik dviem mėnesiams po „Znad Issy“ festivalio Kėdainiuose, Lenkijos televizija „Polonia“ laidoje „Wilnoteka“ parodė reportažą iš šio renginio. Probėgšmom parodžiusi marširuojančius pučiamųjų orkestrus, televizija visą dėmesį sukoncentravo pokalbiui su Lietuvos lenkų sąjungos Kėdainių skyriaus vadove ir festivalio organizatore Irena Duchovska.

Iš pradžių ji pasakojo, kaip prieš dešimtmetį kelios kėdainietės nutarė susitikti, pabendrauti gimtąja kalba, padainuoti lenkiškų dainų. Tokia buvo festivalio užuomazga. Netrukus jas susirado tautiečiai Lenkijoje ir pasiūlė surengti platesnę šventę jau su gausiais svečiais iš Lenkijos. Anot I.Duchovskos, tai didžiausia lenkų šventė Žemaitijoje.

Tačiau optimistinės festivalio organizatorės gaidos greitai baigėsi. Matyt, lenkų televizijos korespondento prašymu, I.Duchovska priminė Lenkijos televizijos žiūrovams, kad prieš šimtmetį „Kovienščiznoje“ – teritorijoje į šiaurę nuo Kauno lenkai sudarė visuomenės elitą, bet dėl Lietuvos valdžios vykdytos lituanizacijos jų liko visai mažai. Beje, kitame interviu vienam Lenkijos laikraščiui I.Duchovska su nostalgija prisiminė… sovietmetį, nes kai ji tuomet gimė, lietuvių kalbos mokėjimo esą iš viso nereikėjo, nes „Vilenščiznoje“ – pietrytinėje Lietuvoje visi kalbėjo lenkiškai.

Kėdainiuose buvo daug lenkų, bet dabar jaunimas nesidomi lenkų kalba, išsivažinėjo nežinia kur, – aiškino kita Lenkijos televizijos pašnekovė. Jos pačios vaikai jau tik supranta lenkiškai, bet nekalba. Kodėl, – sukluso lenkų televizijos korespondentas, matyt, tikėdamasis atsakymo, kad Lietuvos valdžia draudžia kalbėti lenkiškai. Ne, atsakė pašnekovė, tiesiog vedė lietuvaitę…

Kas dar blogai Kėdainiuose? Trūksta lenkiškų mokyklų ir pamaldų. Ir įsibėgėjusios lenkų sąjungos narės pratęsė: „lenkų šeštadieninių mokyklų neverta organizuoti, nes jau kelios kartos baigė lietuviškas mokyklas. Tose mokyklose irgi būdavo siaubas: jei tik mokykloje sužinodavo, kad namie kalbi lenkiškai, tai lietuviai vaikai nusisukdavo, o mokytojai specialiai mažindavo pažymį už tai, kad esi lenkė. Vaikai dar tyčia šaukdavo: poliačka, poliačka! Ir DABAR taip pat. Nemyli lietuviai lenkų, nežinome kodėl“.

Štai taip. TV „Polonia“ ieško ir randa žmonių, keikiančių Lietuvą net ir tokioje lyg ir tolimoje nuo politikos erdvėje, kaip Kėdainių kultūros šventė. Lietuviai galėtų tradiciškai atsakyti, kad niekur kitur pasaulyje nėra tokių lenkiškos tapatybės ugdymo sąlygų už Lenkijos ribų, kaip Lietuvoje. Tačiau Lenkijos televizijai tai visiškai neįdomu, visai kita, kai aiškinama, kad mokytojai persekioja lenkų mokinius už tai, kad jie lenkai.

Ponios I.Duchovskos insinuacijų dėl dėmesio vietos lenkų kultūrai, lenkiškų mokyklų ar pamaldų trūkumo niekas Kėdainiuose nepatvirtina. Daugiakultūriame centre lenkai, taip pat rusai gauna tinkamą paramą, žinoma, pagal esamas galimybes. O Kėdainių savivaldybės švietimo skyriaus vadovo nuomone Kėdainiuose nėra jokio poreikio steigti atskirą lenkišką mokyklą, nebuvo ir jokių visuomenės iniciatyvų ta linkme.

Kaip ir viešai išreikšto parapijiečių noro Kėdainiuose turėti pamaldas lenkiškai. Jas visai nesunkiai galėtų aukoti atvažiuojantys lenkų kalbą mokantys kunigai iš Kauno arkivyskupijos, jų yra ne vienas, tai patvirtino ir jie patys. Tačiau kėdainietės lenkės, matyt, mano, kad geriau pasikviesti festivalio proga kunigą iš Lenkijos ir paprašyti iš jo ne tik nostalgiško pamokslo apie Kėdainių praeitį, bet galbūt ir graudulingo apie sunkią lenkų dabartinę padėtį Lietuvoje.

Galėtume sakyti: tegul lenkai daro festivalius su gausiais svečiais iš Lenkijos, kultūrine prasme jie įdomūs ir lietuviais. Tačiau šia proga liejamos visiškai nepamatuoto pykčio Lietuvai ašaros suinteresuotos šalies televizijai, deja, gali turėti skaudžių pasekmių. Kokių? Paaiškinimui užtektų Lenkijos premjero Lietuvoje pasakytų žodžių, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklausys nuo to, kokia bus Lietuvos lenkų mažumos padėtis. I.Duchovskos aiškinimu – bloga. Šią Lenkijos premjero poziciją palaiko ir lenkų diplomatai.

Televizija „Polonia“, (tyčia?) susiradusi karčių žodžių Lietuvai negailinčią I.Duchovską suskubo pasinaudoti šia korta, kuri kaip koziris bus įteikta Lenkijos valdžiai. Kadangi piktų, viskuo besiskundžiančių lenkų Lietuvoje yra nemažai (kaip jie tokiais pasidarė – kitas klausimas), Lenkijos premjero užuomina apie permanentinę mūsų santykių krizę (kol lenkai skųsis…), ko gero, išsipildys. Tiek apie Kėdainių festivalį ir jo aidus.

Pabaigai keli pastebėjimai ir vienas pasiūlymas. Kėdainiuose dalyvavusio Latvijos Rezeknės lenkų choro vadovė Irena Ivanova lenkų televizijai pasakojo, kad tame miestelyje lenkai, norėdami išlaikyti tautinę tapatybę, susirinko į chorą ir dainuoja lenkiškas, bet taip pat ir latviškas dainas. Lietuvoje tapatybės išlaikymo vardan lenkai, kaip žinome, eina ne į lenkų chorus, bet į mitingus, pvz., prieš lietuvių kalbos mokymą mokyklose. Toks skirtumas. Beje, Rezeknės lenkų gimnazijoje visas mokymas, išskyrus lenkų kalbą, vyksta latvių kalba. Lenkija dėl to pretenzijų nereiškia.

Antrasis pastebėjimas, kaip sakoma, iš gyvenimo. Rugpjūčio 20 d. radijas „Echo Moskvy“ transliavo laidą „Rusų gyvenimas Lietuvoje“. Laida nustebino neįtikėtinu palankumu Lietuvai ne tik iš laidos vedėjos, bet ir iš visų laidoje kalbėjusių Lietuvos rusų: rusų kalbos mokytojos, žurnalistų, neseniai iš Rusijos atvykusios verslininkės, kurie džiaugėsi gyvenimu Lietuvoje. Vėlgi kardinalus skirtumas tarp Rusijos radijo ir Lietuvos rusų požiūrio į rusų gyvenimą Lietuvoje, jei palyginsime su Lenkijos politikų, žiniasklaidos, aišku, ir pačių Lietuvos lenkų požiūriu į lenkų gyvenimą Lietuvoje. Taip sakant, diena ir naktis.

O dabar pasiūlymas Lietuvos kultūros viceministrui Edvardui Trusevičiui: Gerbiamasai, ar nevertėtų mūsų nacionalinės dainų šventės – artimiausia bus kitąmet – metu surengti Lietuvos tautinių mažumų meninės veiklos popietę, taip daroma Latvijoje ir Estijoje. Tautinių mažumų koncertas, dailės, o gal ir kulinarinio paveldo paroda būtų puikus renginys, tikrai sušildantis lietuvių ir tautinių mažumų bendrabūvį.

Jūs, kaip profesionalus muzikas, galėtumėte asmeniškai rūpintis tokio koncerto meniniu lygiu, o kaip kultūros viceministras užsakyti prestižinę Vilniaus salę tokiam pabendravimui. Jei, žinoma, sutiksite, kad jokios politikos jame nebus. Gal pabandykite? Toks meninis renginys kur kas geriau atskleistų Lietuvos lenkų tapatybę nei beprasmiški ir nesibaigiantys skundai apie jų gyvenimo pragarą Lietuvoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  2. A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
  3. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  4. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  5. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  6. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  7. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  8. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  9. A.Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
  10. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  11. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  12. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  13. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  14. A.Lapinskas. R.Sikorskis spjovė į mūsų europarlamentarus
  15. A. Lapinskas: „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus. Nuo ko?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. albertas says:
    10 metų ago

    LLRA Lietuvoje elgiasi kaip Sirijoje Alkaidos teroristai. “Lenkija nuo jūros iki jūros”, o tie lietuviai “chamai”, nežinia iš kur Lietuvoje atsirado ir lenkams imperiją kurti vis trukdo.

    Atsakyti
  2. Sėlis says:
    10 metų ago

    Tuoj gal dar kokiuose Telšiuose atkapstys tu “lenku” ir skalambys apie siaubinga ju padeti. 😀

    Atsakyti
  3. Griežtas says:
    10 metų ago

    A.Lapinskui papeikimas: Lietuvoje nėra jokių lenkų ir niekada nebuvo, nes dėl ko lietuvių kalboje, kaip manote, atsirado žodis šūdlenkis ( http://www.lkz.lt/startas.htm )?
    Bet Lietuvoje yra lenkakalbiai.
    Ir Jonas Paulius II jiems sakė: “jūs esate ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros”.

    Atsakyti
  4. Brent says:
    9 metai ago

    Ya learn somihteng new everyday. It’s true I guess!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Vaižgantas. Lietuviškojo „atvirumo“ vėžys

2023 05 19
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

2023 05 17
Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Tomoševskis ir Tamašūnienė | Alkas.lt nuotr.

Seimas atmetė tomaševskininkų bandymą dar labiau sumenkinti valstybinę kalbą

2022 12 16
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas. Europos Parlamento rezoliucija persluoksniavo politines stovyklas

2022 11 24
Jaunimo etnokultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien" 2022 | V.Kašinsko nuotr.

A. Bekerytė. Krikštynos vakar ir šiandien

2022 10 29
110-ųjų S. Banderos gimimo metinių minėjimas Kijeve | Akas.lt nuotr.

V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

2022 08 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas

2023 06 05
Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žodžio laisvė apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?
  • Klaipėdoje prasidėjo vasaros sezonas
  • Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti
  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vaižgantas. Lietuviškojo „atvirumo“ vėžys

by daiva
2023 05 19
41
Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Kalba rimtas ir šventas dalykas. Tai Dievo duota, gamtos išauklėta, su mumis sukibusi nebeatskiriamai kaip oda. Imtų kas tave bielyti...

Skaityti toliau

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

by daiva
2023 05 17
3
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Pavienės mirtys mažai domina visuomenę ir žiniasklaidos priemones. Apie eismo įvykius dažniausiai pranešama, jei juose žūna bent keletas žmonių. Aukos...

Skaityti toliau

R. Ivanauskienė. Ir mes judinome žemę (I)

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 16
1
Lietuvos Taryba, pasirašiusi 1918 m. vasario 16 d. valstybės Nepriklausomybės atkūrimo aktą Iš kairės sėdi: Jonas Vileišis, Jurgis Šaulys, Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Kazimieras Šaulys, Steponas Kairys, Jonas Smilgevičius; iš kairės stovi: Kazimieras Bizauskas, Jonas Vailokaitis, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Mykolas Biržiška, Alfonsas Petrulis, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas, Aleksandras Stulginskis, Jokūbas Šernas, Pranas Dovydaitis Vilnius, 1917 m. rugsėjo 25 d. | Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas. Alb. 18-6, A. Jurašaitės nuotr.

Vasario 16-oji vieniems Lietuvos valstybingumo šventė, kitiems – tik laisvadienis. Iš tiesų po valstybingumo atgavimo sąvoka slypi ypatinga tautos dvasinės...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žodžio laisvė apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Ir... apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Zigmas Valančius apie Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar
  • Ar taip? apie Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • Petras apie H. Perelšteinui – 100: ką „Ąžuoliuko” legenda diriguotų šiandien?
Kitas straipsnis
Šv. Kazimiero mokykla

Patvirtinta Valstybinė švietimo strategija iki 2022 m.

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai