2025 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vyks Tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame svarstomas klausimas, galintis turėti esminės reikšmės valstybinės kalbos politikai. Planuojama svarstyti Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 pakeitimus, kuriais būtų net ketveriems metams atidėtas valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas užsieniečiams, kuriems suteikta arba buvo suteikta laikinoji apsauga.
Šias pataisas numatyta įtraukti į darbotvarkę kaip klausimą „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAP-25-243(2), 25-5356(2)). Pranešėju paskirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Didžiulis, o posėdyje taip pat dalyvaus Vyriausybės kanceliarijos vyriausioji patarėja Aistė Zedelytė-Kaminskė.
Alkas.lt žiniomis, šiam siūlymui pritaria Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Teisingumo ministerija, tačiau Kultūros ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokio sprendimo nepalaiko.
Ką iš tiesų reiškia „atidėti“ kalbos reikalavimą?
Pagal svarstomą projektą, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos nebūtų taikomos 4 metus nuo laikinosios apsaugos suteikimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2028 m. gruodžio 31 d. Tokia nuostata būtų taikoma asmenims, įdarbintiems Lietuvoje, kuriems taikomas laikinosios apsaugos statusas (daugiausia tai karo pabėgėliai iš Ukrainos).
Šis sprendimas grindžiamas siekiu sudaryti sąlygas šiems asmenims lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, tačiau kalbos bendruomenės atstovai jį vertina kaip žalingą precedento kūrimą.
Kalbininkų nuomonė: tai – valstybinės kalbos prestižo žlugdymas
Į šią situaciją griežtai sureagavo Lietuvių kalbos draugija (LKD), kuri birželio 13 d. raštu kreipėsi į aukščiausias valstybės institucijas, pareikšdama aiškų nepritarimą siūlomam nutarimo pakeitimui.
LKD rašte pažymima, kad tokia iniciatyva:
silpnina užsieniečių motyvaciją mokytis valstybinės kalbos ir integruotis į Lietuvos gyvenimą;
diskredituoja švietimo įstaigas ir visuomenines organizacijas, kurios moko lietuvių kalbos;
apsunkina valstybės institucijų ir darbdavių pasirengimą įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą;
pažeidžia piliečių teisę būti aptarnaujamiems valstybine kalba;
žemina lietuvių kalbos prestižą, kenkia pasitikėjimui savo valstybe.
Pasak LKD valdybos pirmininkės doc. dr. Vilmos Zubaitienės, toks nutarimo pakeitimas de facto reiškia valstybinės kalbos statuso mažinimą ir valstybės nuostatų neapibrėžtumą kalbos politikos srityje.
Visuomenininkai: tokie sprendimai – kelias į kalbinę atskirtį
Kreipimąsi Vyriausybei birželio 16 d. pateikė ir Asociacija „Talka kalbai ir tautai“, kuri pabrėžė papildomus pavojus:
Toks atidėjimas prieštarauja Konstitucijos dvasiai, kurioje valstybinė kalba laikoma visuomenės jungtimi.
Ilgalaikis kalbos reikalavimų atidėjimas sudaro pagrindą nuolatinei išimčiai, kuri ilgainiui galėtų būti taikoma ir kitoms imigrantų grupėms.
Lietuva tokiu sprendimu nutoltų nuo daugumos ES valstybių praktikos, kur kalbos mokėjimas yra laikomas pagrindine integracijos sąlyga.
Tai kenkia pilietinei lygybei, kai vieni šalies gyventojai turi laikytis kalbos reikalavimų, o kiti – ne.
„Kalbos žinių reikalavimas nėra diskriminacija – tai pagarba priimančios šalies kultūrai ir kalbai“, – teigiama asociacijos rašte.
Pasak Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojo ir Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno šis klausimas neturi būti sprendžiamas tik biurokratiniu būdu. Valstybinės kalbos mokėjimas – tai valstybės tapatybės klausimas, susijęs su jos tęstinumu, piliečių pasitikėjimu ir Lietuvos valstybingumo pagrindais.
„Visuomenė turi teisę ir pareigą dalyvauti šio sprendimo aptarime. Raginame kalbininkus, mokytojus, švietimo įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir visus Lietuvos piliečius nepraleisti progos viešai išreikšti savo nuomonę“, – sako J. Vaiškūnas.
Jei protingai galvojant, tai kalbos mokėjimo su darbu susijusiu lygiu galima būtų reikalauti po pusės metų laikinosios apsaugos statuso taikymo atveju. Kitas klausimas yra valstybės tarnyba, nors ir šiuo atveju terminas galėtų būti vieni metai.
Jei teisingai supratau, Prancūzijoje užsieniečiams,norintiems gauti leidimą dirbti Prancūzijoje, įsteigti privalomi kelių mėnesių kursai, kur išmokoma prancūzų kalbos pagrindų.
Latvija ir Estija sugeba pereiti prie visuotinio mokymo mokyklose tik valstybinėmis kalbomis ( latvių ar estų), sugeba reikalauti iš ne Latvijos piliečių išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą, o po šiai diena kartaisii televizijos rodo galimai turinčius Lietuvos pilietybę asmenis ,nekalbančius valstybine lietuvių kalba….
Mažytės bet NARSIOS, ORIOS mūsų sesutės. O mūsų politikų stuburas minkštutėlis – vos išgirsta komandą iš už sienos, paknopstom, ir smarkiai persistengdami vykdyti puola… To komjaunuoliško persistengimo pavyzdys – svetimos genties tarme prabilę LRT laidų vedėjai. O paskui juos ir ŽR stengiasi neatsilikti, „valo” eterį (t.y., šalina lietuviškai skambančius žodžius… ).
Tokiais būdais Lietuvoje įtvirtinamas ir plečiamas „ruskij mir“. Čia vis gausiau atvykstantys rusakalbiai migrantai įpratinami, kad ši šalis yra „rusų pasaulio“ dalis, kurioje visi supranta rusiškai, kurioje rusiškai kalbantieji nesusiduria su kalbos barjeru. Vėliau pakeisti tokius jų įpročius ir nuostatas bus žymiai sunkiau, nes jie jau bus įpratę, kad čia su rusų kalba gali jaustis kaip namuose. Pasilikę Lietuvoje, tokie vėliau piktinsis bet kokiais lietuvių kalbos reikalavimais, o Rusija jų „teises“ paslaugiai skatins ir „gins“. Be to ir pabėgėliams iš Ukrainos (daugiausiai neaiškios tapatybės rusakalbių iš Ukrainos Rytų) parodomas pavyzdys, kad valstybinė kalba net ir Lietuvoje nereikalinga, visur galima susikalbėti rusiškai, todėl grįžę į Ukrainą jie dar labiau reikalaus rusų kalbos, priešinsis ukrainiečių kalbai ir skatins kremliaus pastangas juos „ginti“.
Turėtų būti tiriama kas valdžios įstaigose nuolat prastumia tokius atidėjimus ir tokie Rusijos interesų užtikrintojai turėtų būti neutralizuojami, izoliuojami nuo įtakos valstybei ir visuomenei.
,,grįžę į Ukrainą jie dar labiau reikalaus rusų kalbos” – kodėl savo tėvynėj jie negali reikalauti ? Jei jiems neleidžiam, kodėl kiti turėtų leisti mums ko nors reikalauti savo šaly ?
Matydamas betvarkę, Donaldas Trampas pasirašė dekretą, kuris anuliuoja prievolę aptarnauti gyventojus ne anglų kalba. Tai – milžiniškose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didelėje Prancūzijoje įsteigti privalomi kelių mėnesių kursai, kur išmokoma prancūzų kalbos pagrindų. O, mūsų valstybėj? Pas mus turi būti tiriama kas valdžios įstaigose nuolat prastumia tokius atidėjimus ir tokie Rusijos interesų užtikrintojai turėtų būti neutralizuojami, izoliuojami nuo įtakos valstybei ir visuomenei. Nes “Valstybinės kalbos mokėjimas – tai valstybės tapatybės klausimas, susijęs su jos tęstinumu, piliečių pasitikėjimu ir Lietuvos valstybingumo pagrindais,” – Jonas Vaiškūnas.
Siūlomas Įstatymų pataisas vertini korupcijos atžvilgiu privalėtų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Šiuo atveju siūlomos pataisos galimai prieštarauja kalbos kaip valstybinio suverenumo teisės sudedamajai daliai, todėl įstatymų “prastūmimuose” gali būti asmenų piktnaudžiavimo valdžios galiomis, o tai vertintina kaip galimos korupcijos veika, kuri pagal Baudžiamąjį kodeksą numatyta kaip nusikalstama. Specialūs tyrimai, žvalgyba yra skirta valdžios asmenų veiksmų vertinimui. Šiuo atveju jie tokie ir yra. Tačiau – tylu, tarsi STT jai priskirtų dalykų netirtų – darbų neatliktų. STT vadovą skiria Prezidentas, tačiau ir jis kažkodėl STT viešo balso nepasigenda, nors šiuo atveju yra kalbos klausimas, o ji – suverenumo dalis…
Ir ne apie kalbą čia dar tik šneka. Mat, Rusija išleido knygą “Istorija Litvy”, kurioje neigiamas Lietuvių tautos kaip iš viso tokios bei Vilniaus buvimas. Išvada: kiekvieniems atvykstantiems gyventi pas mus svetimšaliams, o ypač rusams, rusų kalba turi būt parašytas Lietuvos valstybės istorijos kursas. Ir tik tada, išlaikę egzaminą, galėtų jie pretenduoti į gyvenamą vietą Lietuvoje. Dabar Kauno tarptautinėje gimnazijoje, kur mokosi ekonominių pabėgėlių iš Rusijos vaikai, Lietuvos istorijos kursą, manau, jie mokosi pagal knygą “Istorija Litvy”. Pagal jus, Mikai, būtų STT pareiga šį reikalą sutvarkyti. Bet vis tik, manau, jog tai VSD kompetencija šiuo reikalu įvesti tvarką ir ne tik Kaune.
Be abejonės šios knygos platinimo užkirtimas valstybėje, žinoma ir Kaune, yra VSD atsakomybės srities dalykas. Nustačius, kad pagal tą knygą mokomasi Kauno tarptautinėje gimnazijoje, VSD turėtų kreiptis atitinkamu raštu į Vyriausybę, kad ši imtųsi priemonių tai nutraukti ir dėl to kaltus asmenis nubausti. .
“..Tomilinas uważa, że dziś język polski nie powinien być traktowany jako zagrożenie, ale jako szansa. Jego zdaniem powinien pojawiać się także w szkołach z litewskim językiem nauczania, „co powoli już się dzieje – choć wciąż w zbyt małym stopniu“.
– Musimy przestać wyobrażać sobie nieistniejące już w tej kwestii granice. Język polski dziś pomaga Litwinom, a nie szkodzi. Potrzebujemy też więcej wiedzy o historii Polski, bo to poszerza nasze horyzonty i zbliża nas do europejskiej świadomości – uważa Tomilinas..,”lrt.lt/pl/wiadomosci/1261/2574541/tomilinas-mozna-pielegnowac-tozsamosc-mniejszosci-bedac-calkowicie-asymilowanym
Kam? – Kaimynei szansa?
O gal pačiai kaimynei derėtų pagaliau su tikrąja savo radimosi tose žemėse istorija susipažinti? Ir liautis pasakas sekus?
Na taip, jis nekalba apie valstybinės lietuvių kalbos mokymo stiprinimą tautinių bendrijų mokyklose… Šiaip jau keista- Vėgėlė ir Jankūnas sėdi vienoje Seimo frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais, Veryga ,matyt, tam pritaria? Širinskienė vienoje frakcijoje su Tomilinu….
Partijų nefinansuojamų nebūna, taigi gal tokio turinio kalbėjimas gali būti priešiško finansavimo pasireiškimas… Kaip žinoma, finansavimas politikoje eina per draugiškas šalis. Antai, tarpukriu komunistų finansavimas Lietuvoje ėjo per Ameriką, su kuria Lietuvos santykiai buvo draugiški. Taigi, gal FNT derėtų atidžiau pasižiūrėti partijų finansavimo kelius.
>Szansa
Matote, gerb. Szansa, knyga “Istorija Litvy” yra šansas Lenkijai, kadangi joje vyrauja toks pat, kaip ir Rusijos, naratyvas, jog Lietuvos, kaip tokios, ir Vilniaus, kaip tokio, regis niekuomet nebuvo. Išvada: reikia kreiptis į Rusijos ambasadą Lietuvoje, kad mūsų Švietimo ministerijai būtų pateiktas knygos “Istorija Litvy” originalas, kad mūsų ministerija pati įsitikintų arba paneigtų, kad taip yra jos turinyje, arba to nėra. Taškas.
pono Mitalo balsu šiandien pranešė, jog Vilniaus tautinių „mažumų” mokyklose įves 6 savaitines pamokas valstybine kalba…
Ar meras ir jo pavaduotojai bent bandė skaityti dokumentus, nustatančius, kam priklauso Tautinės mažumos statusas? Ar SUPRATO, kam? Jų supratimu, TM tai tiesiog kitataučiai?
🙁
Sostinė sieks skirti šešias savaitines lietuvių kalbos pamokas tautinių mažumų pradinukams: tai savotiška misija
– tv3.lt/naujiena/lietuva/sostine-sieks-skirti-sesias-savaitines-lietuviu-kalbos-pamokas-tautiniu-mazumu-pradinukams-tai-savotiska-misija-n1429521