Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

A. Lapinskas. Kas pareikš pasipiktinimą dėl Lenkijos Vyriausybės dokumento?

Anatolijus Lapinskas, www.alkas.lt
2017 05 03 11:00
17
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.
Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

2009 metų pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministerija išleido „Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Net 466 puslapių dokumente apžvelgta lenkų padėtis 30 pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Beveik visose minimose šalyse toji padėtis iš esmės yra lenkams palanki, išskyrus… Lietuvą. Todėl taip ir  pavadinau tuomet parašytą šio pranešimo recenziją „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“.

Priminsiu šį „blogų žodžių“ dokumentą. Pirmiausia jame pateikta svarbiausioji Lenkijos pretenzija: Lietuvos valdžia esą nori „suardyti unikalią lenkų švietimo sistemą“. Šio unikalumo (beveik 100 valstybinių mokyklų lenkų dėstomąja kalba, pusšimtis vaikų darželių, lenkų universitetas) Lenkija net nepamini, tačiau, matyt, tikisi, kad pasaulis, išgirdęs tokį vertinimą, pasmerks „blogą“ Lietuvą. To Lenkijai ir tereikia.

Toliau gražiau. Lietuvos valdžios politiką lenkai vertina, kaip „blogėjančios lenkų padėties“ politiką. Čia lenkai esą labiausiai kenčia nuo vietos, tai yra, Lietuvos valdžios, jie tiesiog tapo kankiniais. Beje, analogišką terminą „blogėjanti rusų padėtis“ naudojo ir rusų propaganda, prieš Rusijos invaziją Donbase.     

Leidinys Lietuvoje aptiko ir „Lenkijos istorijos klastočių“, čia apie „Vilniaus krašto okupaciją“. Lenkija dievagojasi, kad jokios okupacijos nebuvo. Dar viena Lietuvos nuodėmė – negatyvus Lenkijos ir lenkų įvaizdis visuomenėje. Betgi Lenkijos ambasados užsakymu atlikto tyrimo duomenimis Lietuvos visuomenės požiūris į Lietuvos lenkus ir Lenkiją iš esmės yra palankus, o tarpusavio santykiai atitinka europinę praktiką. Bet tai juk geri žodžiai, o Lenkijai reikia blogų.

2012 metų pranešimas „apie lenkų padėtį…“ „tik“ 436 psl. ir 33 aprėpties šalių nesiskiria nuo 2009 metų įvertinimo, tik juodos lenkų pragaro Lietuvoje spalvos čia dar tirštesnės. Apie jokią kitą šalį neparašyta tiek piktų žodžių, kiek apie Lietuvą. O tuometis ministras Radoslawas Sikorskis netgi konstatavo: „lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos“ (jokia kita pasaulio šalis nesusilaukė tokio „komplimento“!). Anot pranešimo, lenkų mažumos Lietuvoje padėtis ypač pablogėjo po 2011 m. Švietimo įstatymo, pagal kurį keli su Lietuva susiję dalykai lenkų mokyklose dėstomi lietuviškai. Bet juk analogiškai yra ir Lenkijoje!

Lenkijos pusei taip pat užkliuvo mažumų integracijos politika, nors šis siekis įteisintas ir Europos Tautinių mažumų konvencijoje. Atsirado ir naujas kaltinimas esą Lietuva nesudaro sąlygų atvykti į šalį darbo migrantams iš Lenkijos. Apskritai, pasak pranešimo, lenkų mažuma tik gina savo teises, o Lietuvos valdžia ją puola – diskriminuoja, asimiliuoja, pažeidžia Žmogaus teises. Pranešime kliūna ir Vytautui Landsbergiui už jo publikaciją, kad Rusija savo politiniams tikslams naudojasi Lietuvos lenkais.

Kliūva ir už tai, kad kai kurios Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuviškos mokyklos priklauso ne savivaldybėms, bet ministerijai. Betgi tokia jų kilmė atsirado, kai tų rajonų, faktiškai lenkų valdžia atsisakė jas steigti. Lenkai dar skundžiasi, kad negali viešajame gyvenime vartoti lenkų kalbos, nors lenkiškai skaitomos paskaitos jų universitete, švenčiamos šventės Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, išeina laikraščiai, sakomos kalbos lenkų protesto mitinguose…    

Tartum ne pasaulio lenkų gyvenimo apžvalgoje, bet ryžtingos kovos lauke čia išdėstoma net 15 lenkų reikalavimų Lietuvos valdžiai, pvz., pakeisti Švietimo įstatymą(!), padidinti tautinių mažumų kultūrinės veiklos finansavimą aštuonis kartus(!!) ir net panaikinti klaidingą Lietuvos valstybės interesų interpretavimą(!!!). Paskutinieji dokumento Lietuvos dalies žodžiai „Lietuvos lenkų sąjunga kategoriškai priešinsis visiems valdžios sprendimams, bloginančiais lenkų mažumos padėtį“ rodo, kad Lietuvos lenkai pasirengę ilgai ir nuožmiai kovai.

Tokia Lietuvos lenkų padėtis Lenkijos dokumento žiniomis buvo 2012 m.  Su nerimu laukiau sekančio leidimo, nes Lietuvos triuškinimas jame galėjo pasiekti jau kosmines aukštumas. Bet 2015 metais pasaulio lenkų gyvenimo apžvalgos nebuvo. Taip pat 2016 ir, atrodo, nebus 2017 metais. Naiviai pagalvojau, gal Lenkijai pabodo iš visų pasaulio šalių išskirti Lietuvą,  vaizduojant padorų lenkų gyvenimą keliasdešimtyje pasaulio šalių ir pragarą Lietuvoje.

Deja, mano optimizmas sugriuvo, kai pamačiau, tiesa, gana pavėluotai, 2015 m. Lenkijos vyriausybės priimtą „Bendradarbiavimo su lenkais užsienyje programą 2015-2020 metams“ (Rządowy program współpracy z Polonią i Polakami za granicą w latach 2015-2020). Čia vėl tęsiamas Lietuvos niekinimas ir net aiškinama, kad „Lietuvoje nėra teisinės infrastruktūros pagrindinių mažumų teisių užtikrinimui, o Lietuvos valdžia nerodo politinės valios, sprendžiant lenkų mažumos problemas“. Jei trumpai – tai melas, pasirašytas Lenkijos vyriausybės.

Konkretizuodama pretenzijas Lietuvai Lenkijos vyriausybė šiame dokumente pareiškė: „nepaisant Lietuvos-Lenkijos sutarties sudarymo, Lietuva negerbia lenkų mažumos asmenų teisių, tai pasireiškia: finansavimo disproporcija lietuvių ir lenkų mokykloms, nepalankiais lenkams brandos egzaminų reikalavimais, atšaukta teise į dvikalbes topografines lenteles, nesant priimtinų sprendimų grąžinant žemę lenkų mažumai, tautinių mažumų įstatymo nebuvimu, nerealizuota dvišalėje sutartyje įrašyta teise į originalių pavardžių rašybą dokumentuose. Visa tai reikalauja politinių Lenkijos vyriausybės veiksmų, kaip ir kompleksinės paramos Lietuvos lenkų veiksmams, ypač lenkų švietimo srityje“.    

Jokiai pasaulio šaliai tokių litanijų neteikiama. Nedetalizuosiu atskirų postulatų, juos reikėtų pavadinti bent jau nepagrįstais arba Lenkijos pusei nepakankamai išaiškintais. Įdomiausia, kad šis sąrašas prieš jį patvirtinant buvo atsiųstas ir Lietuvos lenkams, kurie nieko smerktino jame nepastebėjo, jiems neužkliuvo nei „gilėjanti finansavimo disproporcija lietuvių ir lenkų mokykloms, nei atšaukta teisė į dvikalbes topografines lenteles, nei nerealizuota dvišalėje sutartyje įrašyta teisė į originales pavardes“. O juk vien šie postulatai – melas.

Liūdniausia, kad visa tai bus kartojama ir pačių Lietuvos lenkų, nes dar ne vienerius metus (programa skirta 2015-2020 metams) galios Lenkijos Vyriausybės licencija šiems ir dar kitiems Lietuvą juodinantiems paistalams, o Lietuvos lenkai sakys – tai teisybė, nes patvirtinta Lenkijos vyriausybės. Jais, matyt, remsis ir įvairaus lygio tarptautinės komisijos, tiriančios „lenkų engimą“ Lietuvoje.

Vis dėlto pasidarė įdomu, ar tas baisus „lenkų negerbimas“ vyksta tik Lietuvoje, ar ir likusio pasaulio platumose, gal čia vyksta viso pasaulio sąmokslas prieš lenkus, kur jie bebūtų, o gal čia tik Lietuvos suplanuota agresija?  Kaip su tokiomis „antilenkiškomis“ nuodėmėmis tvarkosi kitos pasaulio šalys, apie tai irgi rašoma Lenkijos vyriausybės dokumente.

Apie Baltarusiją tepažymima, kad lenkiškų mokyklų čia negausu, bet kad tik dvi – nerašoma, o juk lenkų čia pusantro karto daugiau negu Lietuvoje! Minima, kad lenkų kultūros ir švietimo veikla sulaukia administracinių suvaržymų ir kad valdžia nepripažįsta Baltarusijos lenkų sąjungos, bet nesakoma, kad yra ir kita, jau pripažįstama organizacija. Pretenzijų dėl lenkiškų topografinių pavadinimų ar pavardžių rašymo nėra, kaip ir žodžių, kad Baltarusija negerbia lenkų mažumos asmenų teisių, tokia „privilegija“ skiriama tik Lietuvai…

Teigiama, kad Ukrainoje „lenkų teisės“ iš esmės yra įgyvendintos. Tačiau karinio konflikto padariniai daro įtaką ir Ukrainos lenkų veiklai. Dokumente minima paramos lenkiškoms mokykloms būtinybė – iš Lenkijos reikia mokytojų. Jokių Lietuvos tipo pretenzijų čia nėra. Kaip matome, skirtingai nuo Lietuvos, tai gana palankus vertinimas ir be jokio pykčio Ukrainai. Kada Lietuva sulauks bent tokio požiūrio?

Dėl Čekijos, Latvijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos, Moldavijos dokumente rašoma, kad jose dėl lenkų teisių nėra problemų, nors kai kuriose šalyse yra sunkumų dėl mokymo lenkų kalba valstybinėse mokyklose. Taigi pretenzijų, galima sakyti, nėra. Pavyzdžiui, Latvijos lenkiškose mokyklose lenkiškai dėstoma tik pati kalba ir keli kultūrinio identiteto dalykai, bet Lenkijai tai neužkliūna. Toks mažumų švietimas Europos Sąjungoje pripažįstamas pavyzdiniu, o dėl „lietuviškų“ nuodėmių, pvz., dvikalbių gatvių pavadinimų čia niekas net neužsimena.

Dėl Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Olandijos, Airijos, Austrijos, Prancūzijos, Norvegijos, Švedijos, Italijos, Belgijos, Danijos, Islandijos, Ispanijos, Šveicarijos, tai, pasak dokumento, Lenkija rūpinasi tik dėl visuomeninių organizacijų mokyklėlių, ryšių su Lenkija palaikymo, grįžimo į Lenkiją motyvacijos. Apie bet kokio tipo pretenzijas ten niekas nė nesapnavo.

Išvada tokia: niekas Europoje nelaiko pykčio nei Lenkijai, nei lenkams, deja, pati Lenkija jos ministro lūpomis užtikrina, kad be permanentinio pykčio Lietuvai ji negali gyventi. Tai patvirtina ir Lenkijos Vyriausybės bendradarbiavimo su lenkais užsienyje programa.

Ir jau visai aktualija. Lenkija pareiškė pasipiktinimą dėl Vilniaus Rasų kapinių chuliganų. Kapinėse apsilankęs Lenkijos ambasadorius įvykį pavadino skandalingu. Lenkijos Vyriausybės dokumentas su absurdiškais ir dergiančiais Lietuvą kaltinimais taip pat skandalingas. Ar kas nors pareikš pasipiktinimą dėl jo?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Lapinskas. Dar viena Lenkijos ataka prieš Lietuvą
  2. A. Lapinskas. Prisvilęs Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo blynas
  3. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  4. A. Lapinskas. „The Economist“ brandina Lietuvos ir Lenkijos nesantaikos obuolius
  5. A. Lapinskas. Lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos
  6. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  7. A. Lapinskas. J.Giedroyco premijos laimėtojas siūlo kelią į santarvę
  8. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  9. A. Lapinskas. Kur V. Tomaševskis nuves koaliciją?
  10. A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą?
  11. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  12. A.Lapinskas. Kultūros viceministrui vaidenasi Norvegijos žudynės
  13. A. Lapinskas. Lenkų diskusijų klubas – rezultatų dar nesijaučia
  14. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  15. A. Lapinskas. Kol lenkai skųsis, gerų santykių nebus. Lenkai skundžiasi
  16. A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą
  17. Lenkijos Senato pirmininkas šantažuoja Lietuvą: Lenkijos NATO daliniai negins Lietuvos
  18. A. Lapinskas. Tautinių mažumų įstatymo kūrėjai neleistinai suklydo
  19. A. Lapinskas. Vilniaus savivaldybėje lenkai liejo priekaištus Lietuvai
  20. A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Vilniukas says:
    5 metai ago

    Kas pareikš? Šiaip jau protestus reiškia valdžia. O ar mes tokią turime?

    Atsakyti
  2. albinas says:
    5 metai ago

    Pirmadienį Skvernelis Taline susitiks su Lenkijos premjere. Būtų gerai, jei jis perskaitytų šį straipsnį. Siųskite jam šį straipsnį adresu saulius.skvernelis@lrs.lt

    Atsakyti
    • Kažin says:
      5 metai ago

      Naivu manyti, kad valdžios gali kreipti dėmesį į kokius nors rašinius.

      Atsakyti
  3. Artojas says:
    5 metai ago

    Ko norėti, jei lietuvių tautos išdavikai ir budeliai islaptinti dar 70 metų. Ar kur nors pasaulyje yra taip ?

    Atsakyti
  4. iš Lenkijos says:
    5 metai ago

    LT valdžia nepareikš pasipiktinimo, net ‘nepastebės” šito niekingo dokumento, kaip nepastebi ir skandalingo Lenkijos elgesio, ne tik nurodinėjant Lietuvai, kokius įstatymus privalo priimti , ir kokiomis raidėmis savo valstybėje rašyti. Norisi paklausti didžiųjų lenkomanų politikų, tarp jų ir pretenduojančio į Lietuvos prezidentus Žygimanto Pavilionio- nejau Jums tikrai neužklūna tai, kaip Berznyko kapinėse tyčiojamasi iš ten palaidotų , 1920 m. kovojusių už Lietuvos laisvę, Lietuvos savanorių?
    P.Pavilionis lankėsi tose kapinėse, kai dirbo urm, matė skandalingus lenkų pastatytus paminklus su įrašais, žeidžiančiais lietuvius, bet jam tai neužkliuvo. Dabar tik suokia apie draugystę su Lenkija. Nejau bet kokia kaina, aukojant savo tautos didvyrių garbę?
    Lietuviai Seinų-Suvakų krašte sako, kad dažnai jiems tenka gėdytis dėl Lietuvos politikų elgesio- nežinia dėl ko lenkus atsiprašinėjančio Linkevičiaus, nuolat apie kažkokius “neatliktus namų darbus” kliedinčio Kubiliaus su Kirkilu.
    Ir taip jau beveik trisdešimt metų, kaip koks blogas sapnas, nesibaigia- ateina nauji politikai, ir vis žemina savo tautą. Nejau jūs nesuprantate, kad joks lenkas negerbia tokių, kurie neturi elementarios savigarbos?

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    5 metai ago

    O koks tikslas šiuo atveju reikšti pasipiktinimus, juk tokie leidiniai, rašiniai yra skirti pačios Lenkijos vidaus vartojimui. Dėl to reikšti pasipiktinimus reikštų laikyti Lenkiją verta Lietuvos dėmesio. Gi Lietuva nėra Lenkija ar jos dalis, tai kokia logika girdėti, ką ji sau po nosim bamba apie Lietuvą. Pasaulis į jos rašinius ant Lietuvos nekreipia dėmesio, dėl žmogaus teisių Lietuvai priekaištų neturi. Tad nebūtų Lietuvai oru reaguoti į tokį Lenkijos politikavimo lygį. Apskritai autorius savo verkšlenimus visų pirma galėtų rengti lenkiškai ir siūlyti Lenkijos žiniasklaidai, nes būtent tai naudina būtų žinoti Lenkijos visuomenei. Lietuvoje tiems, kas naudojasi žiniasklaida, domisi istorija, Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu yra gerai žinoma. Ir tegul Lenkija sau tokia būna, kokia reiškiasi mūsų atžvilgiu. Tai jos, o ne mūsų gyvenimo problema.

    Atsakyti
    • ,negalima tylėti says:
      5 metai ago

      jūs klystate – ori valstybė reaguoja į kitos valstybės nusišnekėjimus, o juolab šmeižtą jos tema. Klystate, nes Lietuvoje labai mažai žinoma Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu- ją tendencingai (tipo: viskas gerai su Lenkija, tiktai mes lietuviai kalti) nušviečia siaurusevičiaus propagandistai – bumblauskai, jakilaičiai, miliūtės tapinai ir tt. Tūkstantį kartų pasakytą melą eilinai žmonės priima kaip tiesą. Lapinsko strai;psnis informatyvus, o ne kažkokie verkšlenimai (verkšlena tai Linkevičius), esu įsitikinęs, kad mažai kuris mūsų urm darbuotojas turi daugiau žinių ir yra geriau ta tema apsiskaitęs. Tad jūsų patarimai – tylėti, užmerkti akis ir užsikimšti ausis- manau, labai patinka PL ambasadai Viln iuj

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 metai ago

        Ori valstybė į neorę nusispjauna ir eina savo keliu, savo gyvenimo kurti, o ne šios primestu “spjaudymusi” užsiima…

        Atsakyti
        • Senasis Gustavas says:
          5 metai ago

          Brol, ori valstybė gal ir nusispjauna. Mūsų valstybė oriai į tai nusilenkia ir užsimerkia. Manau, kad komentatorius iš Lenkijos ir straipsnio autorius yra teisūs. Ko ne milijono tautiečių kelias laimėmis, ašaromis ir nelaimėmis pramintas į orias valstybes.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            5 metai ago

            Maldavimas rašiniais ir tikėjimasis šitaip išmaldauti malonių, tai vergo būdas, vergo filosofija…

        • Aistis says:
          5 metai ago

          Kažinuk, ar žinote, kad Vilniaus ir Mažeikių kraštuose veikia Armijos krajovos pogrindiniai daliniai, ar žinote, kad po 240 krajoviečių kasmet mokosi Varšuvos Armijos krajovos štabo mokykloje partizaninės – pogrindinės veiklos? Ar žinote, kad Amerikos lenkų fondai kasmet siunčia į LIetuvą savo krajoviečiams paramos po 5 milijonus dolerių ir po 3,5 tonos medikamentų? Apie skelbė lenkų radijas Amerikoje. Ar tai daroma dėl draugiškų su Lietuva santykių?

          Atsakyti
  6. mociute says:
    5 metai ago

    nesuprantama Lietuvos oficialiosios valdzios laikysena. Kaip ir kaltinimai D.Grybauskaitei del “saltu” santykiu su Lenkija. O mamantys kad lenkai paitenkintu vien laimeje sa issiketusia “w” Lietuvos dokumentuose ir rasyboje tikrai nesustotu!
    Geriausia butu palyginti kiek gi teisiu turi lietuviai Lenkijoje? Ir ne vien Punske. Juk Lietuvos etninese zemese gyvena daugybe lietuviskas saknis turinciu tik smarkiai sulenkintu Lietuviu – kaip gi su ju teise pasirinkti bent jau po 1920?

    Atsakyti
    • Senasis Gustavas says:
      5 metai ago

      Mociut, mociut geriau išgerkim čiobrelių, šalavijų, pasitrinkim kamparu, užsidėkim varnalėšų lapų bet nebeliginkim turimų lietuvių teisių Lenkijoje ir ontrep. Tų etninių žemių, kurios kadaise buvo mūsų, nei susigrąžinsim, nei išlaikysim t.y tai toks menkas koziris žaidimuose. Nebeturim nei gyvybinių nei ekonominių galių.Jei jau nebesugebam savam krašte atlietuvinti sulenkėjusių lietuvių, nesugebam priverst laikytis Lietuvos įstatytmų, bijom ir drebam pasakyt žodį kelentiems galvas lenkų nacionalistams. BLOGAI. Ne duok die pamatyt Lietuvos išdraskymą.

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        5 metai ago

        O laikai, o papročiai!!!

        Atsakyti
  7. Povilas says:
    5 metai ago

    Ponas Lapinskas teisingai čia rašo. Tik man kyla natūralus klausimas: apie kokias tautines mažumas čia prelegentas kalba? Lietuvoje tėra tik dvi tautinės mažumos – tai karaimai ir čigonai (arba kitaip – romai). Visų kitų tautybių (lenkų, rusų, baltarusių) žmonės sudaro ne tautines mažumas, bet tautines bendrijas, kurioms taikomi skirtingi reikalavimai, nei tautinėms mažumoms.

    Atsakyti
  8. Algimantas says:
    5 metai ago

    Gegužės 9 d. Seimas numato svarstyti Lietuvos respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
    Šis projektas yra akivaizdaus skatinimo pažeisti LR Konstituciją kėslas ir 70-čiai Seimo narių, inicijavusių šį projektą, skatinimas sulaužyti Seimo nario priesaiką kėslas.
    Jei Lietuvos valstybės Konstitucija 70-čiai Seimo narių tėra nereikšmingas popierėlis, o Seimo nario priesaika – kosmetinė įsitvirtinimo Seimo rūmuose apeiga, toks projektas galėtų būti svarstomas ir net priimamas, žinoma, kitos, nedraugiškos valstybės vardu.
    Tačiau veiksmas Vyksta Lietuvoje. Todėl, užuot svarsčius patį projektą, už Konstitucijos pažeidimo ir Seimo nario priesaikos sulaužymo skatinimą, Seimas nedelsiant turėtų inicijuoti apkaltą visiems, pasirašiusiems minimą projektą. Jei šis seimas tebėra LR Seimas.

    Atsakyti
  9. Senis says:
    5 metai ago

    Kaip bebūtų keista, bet sprendimas glūdi senoje tautoje – prūsuose. Lietuvoje mažai kam žinoma, kad apie du milijonai šiandieninės Lenkijos piliečių kildina save iš prūsų. Vyksta tautinis prūsų atgimimas, kuriasi ir tiesiogine to žodžio prasme pogrindyje priverstos veikti nemažai prūsų organizacijų. Ir tai vyksta šiandien – toje “demokratinėje’ ES valstybėje, kuri tiek daug reikalauja iš mūsų.
    Is deklaracijos, priimtos 2016m. baltų krivulėje, kurioje dalyvavo atstovai iš Prūsijos, Lietuvos ir Latvijos: “Esame viena tauta. Ir tik istorija taip lėmė, kad šiandien gyvename skirtingose valstybėse” …
    Tai puikus pagrindas pagrindas Lietuvos URM reikalauti “veidrodinio” principo, pareiškiant, kad nebus jokių sąlygų “vykdymo”, kol Lenkijos prūsai, pabrėžiu, gyvenantys savo etninėje žemėje, nesulauks tokių pačių sąlygų, kurias šiandien jau turi Lietuvos lenkai…
    Būtų puiki pradžia. Jie žuvo, kad mes gyventume! Privalome grąžinti skolą. Mes esam viena tauta

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Andrius Krištapavičius | asmeninė nuotr.

A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?

2022 07 17
Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 13 12:33

2022 07 13
Dariaus ir Girėno žūties minėjimas Ščecine | LR ambasados Lenkijoje nuotr.

Paminėtos Dariaus ir Girėno žūties metinės Ščecine

2022 07 12
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

2022 07 03
prof. Andžejus Novakas | rengėjų nuotr.

Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius

2022 06 29
Rimantas Jankūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

R. Jankūnas. Mokslas nuvažiavo politikams ir verslui aptarnauti

2022 06 04
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į Lenkiją bus galima nukeliauti ir traukiniu

2022 06 02
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal 1920 m. taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Vilniuje – Lenkijos lietuvių diena

2022 05 30
Alkas.lt ekrano nuotr.

„Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką | Unsplash nuotr.
Lietuvoje

Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką

2022 08 08
Moterys prie motociklo vairo – ne išimtis
Lietuvoje

Perkant motociklą klysta net patyrę

2022 08 08
pexels.com, A. Piakuadio nuotr.
Sveikata

Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

2022 08 07
„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

„Logitech MX Keys“ belaidė šviečianti klaviatūra

2022 08 07
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 07 10:49

2022 08 07
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Panevėžyje prasideda dvejos pratybos

2022 08 07
Vietoj priešpiečių dėžutės – lengvai paruošiamos salotos indelyje
Lietuvoje

Maistas turi įtakos ir mūsų grožiui

2022 08 07
Ledai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausiai ledų atkeliauja iš Ukrainos

2022 08 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Global-Kapitalistas apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Global-Kapitalistas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dirbti nuotoliu, turintys teisę gali, reikalauti visą darbo laiką
  • Perkant motociklą klysta net patyrę
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • Naujiena Lietuvoje – draudimas nuo vėžio

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 596; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 465; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 457; komentarų: 0
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 457; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

A. Krištapavičius. Jeigu ne karas, būtume susipykę su kuria nors ES valstybe?

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 17
10
Andrius Krištapavičius | asmeninė nuotr.

Europos Komisija (EK) pagaliau paskelbė tai, ką kiekvienas Lietuvos sveiko proto pilietis ir galėjo prognozuoti – vadinamasis tranzitas tarp Rusijos...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 13 12:33

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 13
8
Rusijosinvazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

JAV žvalgyba praneša, kad Rusija susitarė su Iranu dėl „šimtų“ ginkluotę turinčių bepiločių įsigijimo ir naudojimo Ukrainos kare.

Skaityti toliau

Paminėtos Dariaus ir Girėno žūties metinės Ščecine

by daiva
2022 07 12
0
Dariaus ir Girėno žūties minėjimas Ščecine | LR ambasados Lenkijoje nuotr.

Liepos 10 dieną Ščecine vyko Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 89-ųjų žūties metinių minėjimas. Šv. Mišias atnašavo Ščecino-Kamiensko...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Global-Kapitalistas apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Global-Kapitalistas apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  • Global-Kapitalistas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!
  • kodėl nenurodomi apie A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30
  • kokia skurdžia apie Technologija, padėsianti kelių saugumui

Kitas straipsnis
Pilnametystės sulaukęs Tarptautinis universitetų teatrų forumas kvies ieškoti ryšio zonos

Pilnametystės sulaukęs Tarptautinis universitetų teatrų forumas kvies ieškoti ryšio zonos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai