2025 m. spalio 9 d. Latvijos Respublikos Saeimas priėmė istorinį įstatymą (63 balsai už, 7 balsai prieš ir 2 susilaikė), suteikiantį Latvijos Dievturių sandraugai (Latvijas Dievturu sadraudze) oficialų ilgalaikės tradicinės religijos statusą.
Šis sprendimas yra pirmasis toks visoje Europos Sąjungoje ir ženklina svarbų tarpsnį etninių religijų teisių pripažinime ES.
Pagal priimtą įstatymą Dievturyba pripažįstama tradicine baltų religija Latvijoje, išlaikiusią baltiškas tradicijas, ištikima dvasinėms ir dorovinėms vertybėms, puoselėjanti latvių kalbą, papročius ir tautos dvasinį paveldą.
Įstatymas suteikia Dievturiams teisinį statusą – saugo jų vardą, jų šventas vietas, šventoves ir kitas šventybes, o taip pat suteikia teisę į savivaldą pagal įstatus. Tai apima teisę tuokti, skleisti dvasines pažiūras, švietimą ir religinį mokymą.
Dievturių įgaliotieji dvasininkai gali sutuokti pagal Civilinę teisę ir teikti dvasines paslaugas karinėse, medicinos ir pataisos įstaigose. Taip pat Dievturių įkurtos švietimo įstaigos galės rengti mokymo programas ir ruošti savo religinius darbuotojus.

„Praėjus aštuoniems amžiams nuo smurtinio krikščionybės atėjimo į Baltijos kraštus, Latvija, kaip ES narė, turi galimybę sugrįžti ir tęsti senąsias baltiškas religines tradicijas, kurias puoselėja Dievturiai“, – teigia Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejus Broks.

Jis pabrėžia šios etninės religinės bendruomenės svarbą latvių tautos dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui.
Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas, dievturis dr. Ugis Nastevičs pažymi, kad: „Šis įstatymas, kurį nuo 2022 m. kūrė Dievturiai, pripažįsta Dievturybą kaip tradicinę religiją, giliai įsišaknijusią Latvijos istorijoje ir kultūroje. Jis saugo šventas tradicijas ir sukuria precedentą visoms etninėms religinėms bendruomenėms Europoje. Tai pabrėžia Latvijos įsipareigojimą užtikrinti religijos laisvę, kultūrinį išsaugojimą ir etninių dvasinių tradicijų pripažinimą.“

Latvijos Dievturių Sandrauga yra Europos etninių religijų kongreso narė nuo 1998 m., aktyviai propaguojanti etnines religines tradicijas visoje Europoje.
Šio įstatymo priėmimas liudija ryžtą puoselėti ir saugoti baltų tautų senąsias religines vertybes šiandienos Europoje ir suteikia Dievturybai užtikrintą teisėtą vietą Latvijos ir visos Europos religinėje įvairovėje.

Lietuvos senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė pasveikino dievturius
Lietuvos etninės religijos Senojo baltų tikėjimo Romuva vadovė Krivė Inija Trinkūnienė pasveikino dievturius su seniai pelnytu reikšmingu valstybės pripažinimu:
„Sveikiname Dievturius su pergale! Jūsų pasiekimas – tai pamoka visoms Europos prigimtinio tikėjimo bendruomenėms. Įkvėpti Jūsų ir mes sieksime tapti valstybės pripažinta tradicine religine bendrija.“
Baltų tikėjimo Molėtų bendruomenės Romuvos vaidilos pasveikinimas
Gerbiamasis Andrejau Brokai,
Su didele pagarba ir džiaugsmu sveikinu Jus bei visą Latvijos Dievturių sandraugą šio istorinio sprendimo proga – Latvijos Saeimos nutarimo pripažinti Dievturius tradicine religija.
Tai iškili Jūsų bendruomenės pastangų, ištvermės ir dvasinio tvirtumo pergalė, kurios reikšmė peržengia Latvijos sienas.
Jūsų atkaklus darbas, vienijantis senosios baltų pasaulėžiūros puoselėtojus, tapo pavyzdžiu mums visiems – lietuviams, romuviečiams ir visiems baltų tikėjimo broliams.
Linkiu Jums ir visiems dievturiams šviesos, jėgos ir išminties tęsiant šį didį kelią – kad mūsų bendrų protėvių dvasia stiprintų abiejų tautų vienybę ir tikėjimo laisvę.
Su broliška pagarba, Jonas Vaiškūnas, Molėtų Romuvos vaidila.
Lietuvos Romuva nors per ilgai trukusius teismus pernai (2024-12-12) pagaliau išsikovojo valstybės pripažinimą, tačiau ir toliau oficialiai lieka netradicine religine bendrija savo šalyje.

Dievturiai ir romuviai tos pačios baltų religijos tęsėjai
Latvijos dievturiai ir Lietuvos romuviai nuo seno bendradarbiauja, rengia bendras religines apeigas bei šventes, o nuo nuo 2011 metų kasmet rengia ir Baltų krivulėmis vadinamus plačius religinių bendrijų pasitarimus. 2018 m. Lietuvoje vykusioje Baltų krivulėje buvo nutarta telktis į bendrą religinį susivienijimą, kuris rūpintųsi senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.
„Skelbiame, kad esame vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tęsėjai. Siekdami stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių baltų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas, susirinkę į bendrą Krivulę, nutarėme /…/ steigti šias religines bendrijas vienijantį ir telkiantį senovės baltų religijos susivienijimą“, – rašoma bendroje dievturių ir romuvių deklaracijoje.






















žingsnis po žingsnio jau kelintą kartą Ji moko nepaslankią ir bailią savo dičkę sesę, bet ši, lyg smėlio maišas, vis ant to paties šono dešimtmečius nepajudėdama drybso … 🙁
Per kiekvienus rinkimus turime, kas veržte į Seimą veržiasi, turime, kas dešimtmečius jame kiurkso, bet neturime, kas pareigą savo Tautai pagaliau atlieka.
Pagarba sesutei Latvijai!!!
Su šia skandinaviška sesute (genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas: Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones) draugaujame nuo ledynmečio laikų, kai dalis mūsų nuo šalčio buvo pasitraukę į Afriką. Kn. “Ist.par.į Lietuvą”, p. 10 yra paminėti ir latviškai užrašyti 87 pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantai (Leonardas Sauka). Neskaitant to, kad Afrikoje užfiksuota gyvenvietė pavadinimu SALDAI. Ir laiką, vedant kasdien ugnelę ratu, jie mokėjo skaičiuot taip kaip mes. Pagarba!
Latvijoje ir Estijoje visose valstybinėse mokyklose pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių ar estų). Ne Latvijos piliečiai, norintys toliau gyventi Latvijoje privalo išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą. Latvijos Konstitucijoje ( Satversmėje) rašoma: “1918 m. lapkričio 18 d. paskelbta Latvijos valstybė buvo įkurta sujungus istorines latvių žemes ir remiantis nekintama Latvijos tautos būkle ir jos neatimama apsisprendimo teise, siekiant užtikrinti latvių tautos, jos kalbos ir kultūros per amžius egzistavimą ir vystymąsi, užtikrinti Latvijos ir visų žmonių laisvę bei skatinti klestėjimą…..Pasitikėjimas Latvija, latvių kalba kaip vienintele oficialiąja kalba, laisve, lygybe, solidarumu, teisingumu, sąžiningumu, darbo dorybe ir šeima yra darnios visuomenės pagrindas.( google vertimas) likumi.lv/doc.php?id=57980?phrase=Satversme
Satversmėje latvių kalba, kaip vienintelė oficiali kalba Latvijoje,laikoma vienu iš Latvijos visuomenės pagrindų. O Lietuvoje?
>Latvijoje
O Lietuvoje? Lietuvoje kitataučiai, norintys įsigyti pilietybę, turi išlaikyti Konstitucijos, lietuvių kalbos egzaminus. Tačiau, skirtingai nuo estų ar latvių, valstybinėse mūsų mokyklose nėra pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine lietuvių kalba. Kodėl? O gi todėl, kad tam neduoda eigos Lietuvos respublikos vyriausybė. Duotų gal eigą tam “Nemuno aušrai” priklausantis ministras, bet tokio ministro Lietuvos vyriausybė dėl “menininkų”, įskaitant ir mokinius, protestų į savo sudėtį neįsileidžia. Vo tep!
Nesupratote. Kalbu apie asmenis ,neturinčius Latvijos pilietybės- jie taip pat turi išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą nustatytu lygiu, norėdami toliau gyventi Latvijoje.
Neužmirškite, kad yra dvi nevalstybinės kalbos , kuriomis mokoma: rusų ir lenkų. Jeigu rusų kalba politikai yra kaip ir ne prieš panaikinti, tai su lenkais jie nė už ką to nepadarys. Nes yra pasirašę sutartį, plius kaip jau bevek nutraukėm visus ryšius su Rusija, tapome bevek išskirtinai priklausomi nuo Lenkijos. Čia kaip su vilkikais Baltarusijoje, sau kilpą užsinėrė. Lenkų politikai nenustojo galąsti dantis dėl Wilno.
Tas mokymas iš tikro nėra taip jau blogai, o politiškai, teisingai naudojant, galima naudoti kaip privalumą. Bet Lietuvoj politikai skystoki. Na ir tiesiog reikia stipriau mokyti lietuvių kalbos, o ne susilpnintai…