Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją

Milda Vitkevičiūtė
2014-10-21 08:00:44
20
Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
ramuvos-stovykla-2013-v-daraskeviciaus-nuotr-K100
Ramuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) rengia įvairias stovyklas, skatina jaunimą pažinti baltų kultūrą per bendrą veiklą. Daugelį veiklų įkvėpusi ir sukūrusi vaidilė Miglė Valaitienė pasakoja apie savo patirtį bendruomenėje, bendruomenės ateitį, viziją ir ateities planus.

Pradėkim nuo klausimo, kas yra Romuva ir kuo tai skiriasi nuo Lietuvos jaunimo ramuvos?

Teorinis skirtumas gal ir yra. Sovietmečiu, kai religinių bendruomenių veikla buvo ribojama, susikūrė VU kraštotyrininkų ramuva, kuri deklaravo etnokultūrinę veiklą, tačiau religijos atspalvio čia dar nebuvo. Arba buvo, tik jis buvo paslėptas. Vėliau atgavome laisvę, tad kartu ir laisvę veikti religiškai, taip atsiskyrė Romuva, kuri norėjo vykdyti religinę veiklą. Lietuvos jaunimo ramuva vadinasi dar tuo senuoju papročiu – Ramuva – ir tai turbūt reiškia, kas organizacija vis dėlto orientuojasi į etnokultūrinę veiklą, švietimą, bet ne religiją kaip pagrindą. Tačiau bėgant metams visi šie dalykai nusistovėjo, ramuva kaip tokia išnyko arba beveik išnyko ir jokios aktyvesnės veiklos nebevykdo, o štai Romuva traukia žmones, veikia. Natūralu, kad žmonėms reikia tos dvasinės pajautos, to prisilietimo prie šventybės, kuri reiškiasi per mūsų kultūrą. Todėl šiandien Lietuvos jaunimo ramuva galima sakyti praktiškai jau tapusi ir religine organizacija, mes to neneigiame, neslepiame ir nemanome, kad tai yra trūkumas. Veikiau privalumas.

Tai jūs esate Romuvos dalis?

Esame Romuvos jaunimo bendruomenė, pavadinkime taip. Ir pati Romuva juk yra bendruomenė, tik platesnė, vienijanti visokio amžiaus žmones, o LJR orienuojasi į jaunimą, vykdo, sakyčiau, įvairesnę ir jaunimui įdomesnę veiklą. Visokios stovyklos, amatų mokymai, švietimas mokyklose, vaikų darželiuose ir pan.

Mindaugas ir Miglė Valaičiai | asmeninė nuotr.
Mindaugas ir Miglė Valaičiai | asmeninė nuotr.

Pakalbėkime apie Tave. Tu pati dalyvauji Romuvos ir LJR veikloje, įvairių progų metu tave pristato kaip vaidilę. Tad esi vaidilė? Kaip tampama vaidilomis Romuvoje?

Čia klausimas, į kurį sunku atsakyti. Daug žmonių ateina į Romuvos renginius pirmą kartą, atvažiuoja į stovyklas, susipažįsta su veikla, žmonėmis, jiems labai patinka. Tada jie sako – padarykit iš manęs vaidilą. Tokiems visada tenka atsakyti, nes nėra jokios procedūros, kuri paprastą žmogų staiga paverstų vaidila. Manau, tai ilgas kelias ir procesas – reikia veikti, dirbti žmonėms, neužtenka tiesiog pajusti religinį išgyvenimą ir pasiprašyti į vaidilas.

Mano kelias prasidėjo paauglystėje, tada su bendraminčiais įkūrėme Devyniaragio romuvą, nes LJR buvo mums neprieinama ir visiškai apmirusi. O mums, jaunimui, reikėjo bendros veiklos, bendruomeniškumo. Taip ir prasidėjo visokių renginių rengimas, švenčių šventimas, apeigų vedimas, veikla stovyklose ir pan. Taip pamažu, nepastebimai, beveik dievų valia mane ėmė vadinti vaidile.

Aš to vardo nei priimu, nei jo kratausi. Man patinka vesti apeigas žmonėms, kuriems to reikia. Bendruomenės pripažinimas ir yra svarbiausias įrodymas, kad turi tam teisę ir jokios aukštesnės teisės nereikia. Esu sutuokusi, palaiminusi vaikų, palaidojusi. Bet to niekada nedarau viena, man svarbu, kad būtų žmonės, kurie važiuotų kartu, kurtų dvasią, aukotų dievams, dainuotų. Apeigą kuria visai ne vaidila ar vaidilė, apeiga tiesiog vyksta, tu jai vadovauji, o žmonės, kuriems ta apeiga skirta (jei tai šeimos šventė), joje dalyvauja. Jeigu žmonės nedalyvauja, tai joks vaidila nesukurs apeigos, nes pats žmogus turi žinoti, kodėl jis čia atėjo, užkūrė ugnį ir prašosi palaiminamas. Man atrodo, viskas nuo to prasideda.

Netekote Romuvos krivio Jono Trinkūno. Kur Romuva eina likusi be lyderio? Kada turėsite naują krivį?

Jonas Trinkūnas buvo ypatingas žmogus ir tie, kas jį pažinojo, to nepaneigs. Galėčiau sakyti daug pagyros žodžių Kriviui, jo visas gyvenimas iki paskutinio atodūsio buvo skirtas Lietuvai ir seniesiems dievams. Tai, kaip jis mokėjo bendrauti su jaunimu, irgi yra ypatinga. Todėl žinoma, kad po tiek metų likus be J. Trinkūno bendruomenėje buvo neramu ir liūdna. Dalis žmonių klausė, kas dabar bus, ar Romuva išliks? Aš neabejojau, kad išliks. Jo mirtį priėmiau kaip pareigą sau ir iki šiol ją jaučiu – kad ir nuo manęs priklauso, kiek Romuva gyvuos ir kaip. Todėl savo gyvenimo tikslus ir planus šiek tiek permąsčiau iš naujo, atskleisiu, kad su vyru planuojame apsigyventi kaime jau labai greitu metu, ten nuolat rengti įvairias su baltų tikėjimo ir etnokultūros platinimu susijusias stovyklas, šventes, programas. Manau, esame tvirtai nusprendę, juk ir duodami romuvio priesaiką Jorės šventės metu ištarėme „dabar mano pareiga tęsti šį kelią“. Ir greičiausiai tai ne tik pareiga, tai – pašaukimas.

Todėl Romuva nepražus be Jono Trinkūno, o ir Jonas to tikrai nebūtų norėjęs. Mes judame toliau, niekas nesustojo. Kūlgrinda koncertuoja, įrašinėja jau antrą kompaktinę plokštelę, skirtą deivei Laimai. Įvyko stovykla, neabejoju, kad surengsime ir žiemos stovyklą. Ir naujas krivis pamažu atsiras.

Atsisveikinimo su Kriviu eisena Vilniaus Šventaragio slėniu | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Atsisveikinimo su Kriviu eisena Vilniaus Šventaragio slėniu | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Teko girdėti įvairių kalbų apie naują Krivį. Kai kas sako, kad juo bus Jonas Vaiškūnas, kai kas, kad Inija Trinkūnienė, Valdas Rutkūnas. Yra tekę net girdėti kalbų, kad naujuoju Kriviu turėtų būti išrinktas Tavo vyras Mindaugas?

Kai niekas nėra aišku, žmonės kalba. Tačiau tos kalbos niekuo nepagrįstos ir net juokingos. Mes su Mindaugu į Krivius dar tikrai nepretenduojame, juk esame labai jauni, dar savo gyvenimo visiškai nesusitvarkę. Laukiamės vaiko, tad dabar mums svarbu įtvirtinti šeimą, turėti pajamų, na, tokie žemiški, nekriviški dalykai. Nors dvasinių irgi neatmetame. Bet juk nereikia būti Kriviu ar apskritai turėti kokį nors statusą, kad dirbtum bendruomenei, tiesa? Ir manau, kad tie statusai dabar yra mums nereikalingi, nes jų reikia nusipelnyti ir juos suteikia bendruomenė. Vieną dieną po daug metų gal Mindaugas ir taps Kriviu, niekas negali dabar žinoti, bet greičiausiai kad dar ne dabar. Ir kas bus Krivis – Jonas Vaiškūnas, Valdas Rutkūnas ar kas nors kitas – aš nežinau. Tik žinau, kad vieni žmonės tam tinkami labiau, kiti mažiau, kartais net suaugusiems žmonėms juk trūksta meilės aplinkiniam pasauliui, diplomatiškumo ir išminties.

Ačiū už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  2. J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
  3. J. Vaiškūnas: Etninė kultūra yra Tautos kūrybinių galių sėkla
  4. V.Rutkūnas. Etninė kultūra lieka mokyklos pogrindyje
  5. M. Valaitienė. Koks turėtų būti naujas krivis?
  6. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  7. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  8. Ramuva kviečia kurti darną
  9. Lietuvos Ramuva Tautos dvasinį paveldą perduoda jaunimui (nuotraukos)
  10. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  11. Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė)
  12. Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
  13. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  14. V. Rutkūnas. Studentų ramuva kelia Lietuvą
  15. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  16. Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)
  17. I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
  18. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  19. Kviečia „Sutartinių ramuva“ (nuotraukos)
  20. Romuva kviečia į pavasario lygiadienio šventę ant Pučkorių piliakalnio

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Birutė K says:
    8 metai ago

    Aš už Vaiškūną, giliai kabinantis žmogus, išmanąs.

    Atsakyti
    • Auksinis kardas says:
      8 metai ago

      Turbūt daugiau ir nėra padoraus pasirinkimo tik Vaiškūnas, tik kažkuriame interviu sakė jog nelabai norėtų, nes turi suplanavęs daug kitų darbų.

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Tai galėtų laisvalaikiu, arba šeštadieniais.
        CHA

        Atsakyti
        • )..( says:
          8 metai ago

          nu duodat jus .. tai savaitgaliams ir sventems pasiverstu i Krivi,o darbo dienom vel atvirstu i eilini materialaus pasaulio gyventoja ?Krivis t.b. Zynys,Ismincius ir pan.

          Atsakyti
  2. Ženklas says:
    8 metai ago

    Aš irgi būčiau už Vaiškūną, jeigu jis atsiribotų nuo politikavimo, nuo katalikų bažnyčios piarinimo Alke ir pasišvestų tik mūsų senajai prigimtinei religijai, jos Dievams ir Deivėms.

    Atsakyti
    • tampax'as says:
      8 metai ago

      Ar jis turi būti šventasis? tada kuo skiriasi Popiežius nuo Krivio? O gal tai paprastas nuodėmingas Žmogus? Toks ir yra Jonas…

      Atsakyti
      • Perkūno Paukštis says:
        8 metai ago

        Nuodėmingi – tik krikščionys.

        Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Pagonystė – tai tiesiog LT saviesybė. O tie, kurie susėdėjo kryžius ant kaktų ir nukrikščionėjo – tai tiesiog išverstaskūriai.

      Atsakyti
    • Auksinis kardas says:
      8 metai ago

      politikavimas yra ta pati kova už lietuvišką kultūrą kaip ir moksliniai darbai, apeigos ar lietuviškos duonos valgymas.

      Atsakyti
  3. Arūnas says:
    8 metai ago

    Norėčiau užduoti klausimą, ar gali būti renkama į krivius moteris >? Paskutinis žurnalisto klausimas labai suglumino kaip paklausė apie Iniją Trinkūnienę.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 metai ago

      Taip. Paskaitykite šaltinius. Kryžininkų kronikose apie Pilėnų gynėjus ir Margirį tokia minima. Yra ir daugiau faktų. Mes senosios prigimtinės religijos išpažinėjai – romuviai visus žmones laikome lygiais, gimusiais be kaltės prieš Dievus ir besiskiriančius tik lytiškumu.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        faktų – duomenų?
        Ar teisingai supratau? Nemoku tų kalbų, kurių žodžius tu vartoji, reikia aiškintis….

        Ar tikrai romuviai yra ,,prigimtinės religijos išpažinėjai”?

        Atsakyti
        • Klodas says:
          8 metai ago

          Keistas klausimas. Greta aibės duomenų bei vidinių atodangų ir itin reikšmingas faktas – 1251 m. susitaręs su kurija, savojo tikėjimo neatsisakė nei pats Mindaugas, nei jo kariai. Volynės metraštis pažymėjo, jog lietuviai ties Vozviagliu pagarbino Dievą Rikį (Diveriks) ir Angdievį (Angdievas).

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            8 metai ago

            O ką Tu pasakytum į tai, kad aš kažkaip nelinkęs garbinti Dievų, o tiesiog mintyse pasikalbu su Jais, draugauju su Jais ?
            Jaučiu gana liūdnas mane aplankiusias Jų sielas. Jie aplamai trokšta gyventi su mumis…
            Tai lyg tokia pasaulėjauta, tokia dievojauta.

  4. Vytis says:
    8 metai ago

    Puikios žinios apie naujo Krivio rinkimą.
    Turi būti veiklos, kurią pradėjo Jonas, tęstinumas, ir niekas kitas to geriau neišmano, nei Inija.
    Negaliu nepažymėti ir tai, jog Romuvus vedlys yra ji, ir negana to, neša žinią apie senąjį baltų tikėjimą išties efektyviai – savo veikla su Kulgrinda, organizavimu ECER (European Congress of Etnic religions), organizuojant stovyklas ir pan.

    Kadangi NESU nei krikščionis nei gėjus, todėl neturiu nuostatų prieš moteris. Taip pat ir religijoje ar valdžioje. Paimkim analogiją – nesvarbu, ar Jums tai patinka ar ne, bet Grybauskaitė tarptautiniame lygmenyje atrodo puikiai.

    Atsakyti
    • Artojas says:
      8 metai ago

      Pritariu, taip ši panelė sėkmingai naikina lietuvių Tautą.

      Atsakyti
  5. )..( says:
    8 metai ago

    pagaliau radau!
    http://vimeo.com/groups/1592/videos/15098133

    Atsakyti
  6. Birutė K says:
    8 metai ago

    Hm, o moteris tai būtų krivė? Kažkaip neskamba. Arba skamba kaip bunkė zvonkė

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      O Tu, Birute, kodėl ant Birutės Kalno nesumūrini Aukuro ir neuždegi Ugnies ?
      Nejau lauki leidimo ?

      Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    8 metai ago

    Vaidilos ar vaidilės yra tie, kurie “vaidina” apeigas. Tų apeigų buvo ir yra daug, jos aprašytos L. Klimkos knygoje. Etnokosmologijos muziejuje yra eksponatas, rodantis švenčių, kurių metu vykdomos apeigos, kalendorinis ratas. Derėtų skirti, tačiau, pasaulietines kalendorines šventes, nuo religinių. Kaip kad ir dabar, kur, greta pasaulietinio, yra ir religinis kalendorius. Išeitų, kad vieni vaidilos senovėje “vaidino” darbo pabaigtuvių, pusiaužiemio, vedybų (šiandien taip daro, pvz. piršlys) ir t. t. pasaulietines apeigas, o kiti (atskirai galėjo būti ir tie patys), buvo religines apeigas “vaidinantys” vaidilos. Žyniai, gi, atstovavo lyg ir dabartinę mūsų mokslo akademiją. Gal religinius vaidilas vadino kriviais? Manyčiau, kad, prieš renkant baltų religinės bendruomenės Krivių Krivaitį, pačiam vaidilų ratui reikėtų apsispręsti, kokio tipo vaidilą iš savo tarpo jie norėtų matyti bendruomenės vedančiuoju. Tada bus aišku, kokioms apeigoms mokyti būsimus vaidilas ar vaidilutes jis, vyriausiasis, nukreips. Gal ir pasaulietinėms, ir religinėms kartu? Krikščioniškoji bažnyčia, pavyzdžiui, savo “vaidilas” moko tik religinių apeigų.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

2022 12 31
Saulius Šeštavickas | Asmeninė nuotrauka

Atgiję protėvių raštai. Pokalbis su Sauliumi Šeštavicku

2022 12 30
Jonas Vaiškūnas išrinktas AREKGT pirmininku | Alkas.lt nuotr.

Aukštaitijos etninės kultūros globos taryba išsirinko naują pirmininką ir aptarė 2023-ių Aukštaitijos atmintinų metų darbus

2022 12 28
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

2022 12 24
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Dainų karalienė pasaulin sugrįžta... | Rengėjų nuotr.

Pristatomas dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės palikimas

2022 12 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Alandrymn apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Kaip atšviežinti padžiūvusią duoną?
  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Kernavės Rasos šventės ištakos (IV)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 31
0
Saulius Vadišis | Alkas.lt ekrano nuotr.

2022 m. birželio 23 d. Kernavėje atšvęsta jau 55-oji Rasos šventė! Ta proga prisiminkime prieš 5 metus – 2017 m,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Teodrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Alandrymn apie Telkiamas mitingas „Stop Šimonytės vyriausybės represijoms prieš Lietuvos žmones!“
  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
Kitas straipsnis
J. Rudoko knygos viršelio dalis | Alkas.lt nuotr.

Bus pristatyta J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių...“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai