Kovo 20 d. švenčiant Pavasario lygiadienį (Lieldiena) šalia Jelgavos esančioje dievturių bendruomenės „Svēte“ (Šventoji) šventykloje nuo tekančios saulės spindulių buvo uždegta Latvijoje pirmoji pastoviai palaikoma Šventoji Ugnis. Prigimtinio tikėjimo Dievturių Šventosios bendruomenės („Svētes dievturu draudze“) šventąją ugnį kūrena ir apeigas atlieka jau dvidešimt metų, bet tik 2017 metais ji buvo oficialiai įregistruota kaip senojo tikėjimo bendruomenė ir tapo Dievturių bendrijos nare.
Bendruomenės vadovas Andris Žukovskis sako: „Jau dvidešimt metų mes kūrename šventąją ugnį. Ją paprastai užkurdavome šeimos bei kalendorinių švenčių metu, kuomet susirinkdavo mūsų bendruomenė ir senąjį tikėjimą išpažįstantys ar jam prijaučiantys žmonės. Tačiau dabar mes nusprendėme, kad atėjo laikas tęsti savo protėvių papročius išlaikant ugnelę degančią visą laiką. Ugnį kūrename mažais medžio gabalėliais ir granulėmis, kas keturias valandas ją pakurstome, o nakčiai uždegame žvakę. Mes tęsiame savo protėvių amžinosios ugnies palaikymo paprotį. Dauguma senųjų religijų (pav., japonai) turi ir puoselėja šventosios ugnies saugojimo tradicijas. Reiktų prisiminti, kad Rygoje dega amžinoji ugnis pirmojo pasaulinio karo aukoms atminti“.
„Vienas iš Latvijos dievturių padalinių – Dievturių Šventosios bendruomenė sėkmingai tęsia savo šventyklos kūrimo darbus. Žemgaloje, Svėtės (Svēte) apylinkėje šalia Jelgavos (Jelgavas novads) įsikūrusi dievturių bendruomenė įkūrė šventvietę su šventykla ir patalpa skirta tradicinėms šventėms švęsti. Tai dar viena galimybė latviams švęsti kalendorines ir šeimos šventes pagal protėvių papročius. Apibendrinant sakyčiau, kad naujai įkurtas prigimtinės religijos centras parodo baltiškosios tradicijos – latvių tapatybės pagrindo – gyvybingumą”, – Alkas.lt sakė Latvijos dievturių vadovas Andrejs Broks.
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė džiaugėsi latvių pasiryžimu puoselėti Šventąją Ugnį: „Džiaugiamės ir sveikiname bendraminčius Latvijoje, tęsiančius protėvių papročius. Šventoji Ugnis – labai sena iš protėvių paveldėta šventybė perteikianti baltų pasaulėžiūrai itin reikšmingą kūrybos, švietimo ir dvasinių galių vaizdinį. Ji jungia mus su Protėviais ir Dievais, skatina mūsų gyvybiškumą, stiprina bendruomenės ir Tautos kūrybines galias. Lietuvoje Amžinosios Ugnies palaikymo paprotys atkurtas ir gyvuoja jau ne pirmus metus Šatrijos kalne ir Ragučio šventvietėje Vilniuje. Džiugu, kad ir mūsų broliai latviai prisijungė prie šio veiksmo.“
Šventykloje Ugnį ketinama saugoti iki Kalėdų. Per Kalėdas Ugnis keliaus iš šventyklos deginti kalėdinio blukio. Kartu su degančiu blukiu ji užges ir bus atkurta jau per Užgavėnes su titnagu ir geležimi, nes Saulės šviesos jai atkurti tuomet dar per maža. Iš Saulės ugnį atkurti numatoma visada per pavasario lygiadieni arba artimiausia saulėtą dieną po Lygiadienio. Pasak A. Žukovskio Šventosios Ugnies uždegimo ir užgesinimo apeigomis perteikiančiomis dangiškos dieviškos kūrybos veiksmą bus siekiama palaikyti bendruomenės narių šventumo pajautą ir dvasingumą.
Susiję straipsniai:
- Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)
- V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
- Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
- Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)
- Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
- Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
- Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
- Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos)
- Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
- V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
- Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
- Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
- Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
- Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
- Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos)
- Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
- Romuva pagerbs protėvių vėles
- Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti
- Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
- Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos)
- Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)
- A. Bajor. Šatrijos ugnies šventumu paženklinti (video)
- Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos)
- R. Balkutė. Palaiminta Indija (I). Dievų ir žmonių medžiai – šventoji figa (nuotraukos)
- Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio)
- Romuvos atstovai Indijos Čhatisgarho valstijoje sutikti su didžiule pagarba (nuotraukos)
- Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas
- Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos saulėgrįžos šventę
- Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
Lietuvių pasaulėžiūroje šventoji (amžinoji) ugnis yra laiko nenutrūkstamumo simbolis. Taigi aukščiau visko yra laiko nenutrūkstamas požymis. Kaip tas nenutrūkstamas ugnies “degimas” vyko sunku pasakyti, gali būti, kad tam tikroje nuolatinėje vietoje, tam tikru būdu, per tam skirtas šventes ji būdavo uždegama.
Fantazuotojai…”sudie Ereli, mes Lietuva”–parasyta ir prideta”graikai broliai zarijai Visa atvyko i Danavos sali ir ikure tvirtove kolonija”.Kasdieninius dieviskus darbus dirbo dievu sunus Dievutis, kuris gyveno zarijose.Sventa tik Perkuno ir Zemynos uzdegta ugnis.Gamtinis gaisras, anglys buvo gabenamos i Alkus, Ramoves ir svenyklas, o is ten pakisdavo po kaimus ir manu zidinius.
…krive keisk muzika-nori zinot ka krive veike ROMuvoj su titnaginiu peiliu?Ka ispjove kepe ir aukojo Dievuciui.Persikrikstytum Degeja ar Birute…siurpdavo kryziuociai ta krive prisimine.
Jau nebe Žiemgala, o Žemgala? Latvių Svēte atitinka mūsų Švėtę, ne Šventąją. Švėtė / Svēte yra bendra Žiemgalos upė, Žagarėje nutekanti į Latviją.
Latvių slavizmas “svēts, -a” (šventas) skamba iš tikrųjų panašiai, kaip minėtas upėvardis, tad Švėtės siejimas su sąvoka “šventas” yra gryna liaudies etimologija.
“Lieldiena” yra latviškas Velykų pavadinimas. Išvertus yra ne ‘lygiadienis’, o ‘didžiadienis’, toks pat, kaip mūsų Velykos, skolinys iš slavų “velikij” ‘didis’.
Šventė, šventas(is) – tikrai tikrai tikrai slavizmas?
Negi aisčiai, iki atskylant būsimiems slavams, nešventė savo švenčių, negarbino savo dievų? Ar iki krikščionybės įvedimo Šventosios upėje dievai nesimaudė, ar kitos apeigos nevyko? Jei šventė, tai ir žodį turėjo?
Aš, sovietmečio produktas, suprantu – gyventi reikia mokėti, reikia gvelbti viską, kas po ranka pakliūna. Bet kam gvelbti, ką savo turi. O jei negvelbei – kam save nekaltai apkalbėti? Ar tuo nepadedame tiems, kas teigia, jog mūsų kalbos nigdi niekur Žemėje nebuvę, jog mūsų kalbą ir tautą slavai sukūrė – šiaip, iš neturėjimo ką veikti?
Pasakykit prašau, kodėl sentikiai lietuviai savo žemėje yra kaip indėnai Amerikoje ?
Nes krikščionybė kaimynėms lyg strateginis ginklas – dangstydamasi jos įvedimu, kaimynė mus užvaldė, vis dar turi, kontroliuoja, vairuoja. Veikimas per bažnyčią kaimynei padeda apsimesti civilizuota šalimi.
Kremlius lyg laukiniai atvirai ginklu žvangina, o civilizuota kaimynė, sykį koją įkėlus, viską per bažnyčią tvarko. Prarasti pirmenybinę šios bažnyčios galią reikštų didžiosios kaimynės galių, kontrolės silpnėjimą. Gal tektų net ir kaukę nusimesti?.
Tiesa, pastaraisiais metais stiprėja įspūdis, jog ji ir antrą frontą rengia – veikti per ,,pažangų laisvą” jaunimą. Kad ir kokią nors ,,laisvės” ar kitą ,,liberalią” partiją. Kai tokia sustiprės, santykiuose su mažesnėmis kaimynėmis ji pakeis bažnyčią ir jos tarnus. Juos naudos kaip prievaizdus, civilizuotosios kaimynės vietininkus ir ne tik.
Pasirašau po kiekvienu žodžiu.