Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2017-05-08 10:10:51
11
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 6 dieną latvių senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai surengė ypatingą renginį – šventyklos atidarymą. Šventykla įkurta gražioje nedidelėje Dauguvos upės saloje prie Lokstenės miestelio.

Šventyklos atidarymo apeigos prasidėjo 11 valandą ir tęsėsi iki pavakarių. Dievturių šventyklos atidaryme dalyvavo Ir Lietuvos Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovai – Krivė ir Romuvos vaidilos. Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Dievturių vadovui Valdžiui Celmui (Valdis Celms) Romuvos vardu padovanojo apeiginę vaidilos lazdą krivulę ir tarė sveikinimo kalbą.

Pasak Krivės Dievturių šventyklos atidarymas yra reikšmingas istorinis įvykis įkuriantis istorinę vieta ir šią dieną verčiantis istoriniu laiku. Laiku, kuomet maldos, norai ir troškimai įsikūnija, įgaudami apčiuopiamą pavidalą.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Latvios Dievturių Sandraugos Dižvadoniui Valdžiui Celmui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Latvios Dievturių Sandraugos Dižvadoniui Valdžiui Celmui | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Mūsų protėviai paliko mums dvasią, kurią mes visi nešiojame savyje, kuri mus stiprina, padeda eiti protėvių keliu, bet mūsų nuolatos klausia: o kur jūsų šventieji raštai?, Kur jūsų knygos? Kur jūsų šventovės? Kur Jūsų amžinoji ugnis? Gyvename laikotarpiu, kuomet atsakymas, kad viskas yra čia, mūsų širdyse, nėra pakankamas. Mums ir mūsų vaikams ir vaikaičiams čia ir dabar reikia šventų raštų, reikia knygų, giesmų ir reikia vietos, kur galėtume susiburti ir nuolatos garbinti savo Dievus ir bendrauti tarpusavyje. Ir mes džiaugiamės ir didžiuojamės, kad dievturiai nuo šiol turi tokią vietą – Lokstenės šventyklą. Protėviai gali mumis didžiuotis. Baltų dievai turi savo šventą buveinę“ – sveikindama dievturius ir visus šventės dalyvius sakė I. Trinkūnienė.

Pasibaigus šventyklos atidarymo apeigoms buvo švenčiama Lietuvos Romuvos Jorę atitinkanti Ūsinio šventė. 

Naujoji šventykla | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Naujoji šventykla | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiūrėkite videopasakojimą iš šventvietės atidarymo iškilmių:

[youtube]https://youtu.be/vRB6rUIEqnQ [/youtube]

Dievturyba – tikėjimas tęsiantis senovės baltų religiją, gyvavusią Latvijoje iki krikšto įvedimo XIII a. Pavadinimas kildinamas iš žodžių „Dievo turėjimas“.  Dievturių judėjimą 1922 m. įkūrė istorikas, acheologas ir kraštotyrininkas Ernestas Brastinis (Ernests Brastiņš) (1892-1942), rinkęs medžiagą apie senovės latvių šventyklas bei pilis ir mitologiškai nagrinėjęs latvių dainas, 1932 m. parašęs „Dievturių katekizmą“ („Cerokslis“). 1940 m. sovietai okupavo Latviją, dievturius uždraudė, o E.Brastinį nužudė Rusijos kalėjime. 2006 m. jam pastatytas paminklas Kronvaldo parke Rygoje.

Dievturyba  – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė. Dievturyba moko, jog žmogų sudaro trys formos: kūnas (miesa), dvasia (dvēsele) ir vėlė (velis).

Apie dievturius ir dievturybą yra išleistos knygos – E. Brastinio „Ceroklis“ (1966 m., Čikaga) ir „Mūsu dievestības tūkstošgadīgā apkarošana“ („Mūsų tikėjimo tūkstantmetė kova“, 1936 m., Ryga).

Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Valdis Celms | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dabartinis dievturių vadovas Valdis Celms yra dailininkas, dizaineris, latvių rašto ženklų tyrinėtojas. 2008 m. jis parašė monografiją „Latvju raksts un zīmes; baltu  pasaules  modelis, uzbūve, tēli, simbolika“ („Baltų raštai ir ženklai: baltų pasaulio modelis: struktūra, vaizdiniai, simboliai“), kuri 2010 metais buvo Dzintros Irbytės išversta ir išleista lietuviškai.

Naujausia V. Celmo knyga parašyta latvių ir lietuvių  „Baltų religijos pagrindai („Baltu Dievestības Pamati“) išėjo 2016 m. 

Dievturiai leidžia laikraštį „Labietis“.

P1410342-2400
P1410343-2400
P1410346-2400
P1410347-2400
P1410348-2400
P1410352-2400
P1410354-2400
P1410357-2400
P1410358-2400
P1410362-2400
P1410363-2400
P1410365-2400
P1410366-2400
P1410367-2400
P1410369-2400
P1410373-2400
P1410374-2400
P1410389-2400
P1410390-2400
P1410391-2400
P1410393-2400
P1410394-2400
P1410395-2400
P1410397-2400
P1410398-2400
P1410400-2400
P1410401-2400
P1410402-2400
P1410408-2400
P1410409-2400
P1410413-2400
P1410418-2400
P1410421-2400
P1410423-2400
P1410426-2400
P1410427-2400
P1410428-2400
P1410432-2400
P1410434-2400
P1410436-2400
P1410437-2400
P1410440-2400
P1410441-2400
P1410442-2400
P1410447-2400
P1410448-2400
P1410449-2400
P1410454-2400
P1410458-2400
P1410462-2400
P1410463-2400
P1410465-2400
P1410469-2400
P1410470-2400
P1410471-2400
P1410472-2400
P1410473-2400
P1410474-2400
P1410475-2400
P1410476-2400
P1410477-2400
P1410480-2400
P1410482-2400
P1410484-2400
P1410485-2400
P1410487-2400
P1410489-2400
P1410490-2400
P1410501-2400
P1410505-2400
P1410506-2400
P1410507-2400
P1410508-2400
P1410510-2400
P1410511-2400
P1410512-2400
P1410513-2400
P1410514-2400
P1410515-2400
P1410516-2400
P1410517-2400
P1410518-2400
P1410519-2400
P1410520-2400
P1410521-2400
P1410522-2400
P1410523-2400
P1410524-2400
P1410525-2400
P1410528-2400
P1410530-2400
P1410532-2400
P1410533-2400
P1410539-2400
P1410542-2400
P1410545-2400
P1410546-2400
P1410547-2400
P1410548-2400
P1410549-2400

1 2 ... 5 ►
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)
  2. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
  3. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  4. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  5. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  6. V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
  7. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  8. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  9. Baltų vienybės dieną ant Tauro kalno liepsnojo ugnies misterija „Saulės mūšis“ (nuotraukos, video)
  10. Antroji Baltų Krivulė Latvijoje sutelkė baltus (nuotraukos, video)
  11. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  12. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  13. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  14. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  15. Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Jolanta says:
    8 metai ago

    Pastate kažkoks keistas seno ir naujo kratinys – senovinis ir tikrai gražus ūkinio pastato fasadas nedera su vidaus euroremonto stiliumi…, o ir malkos juk ąžuolinės buvo kūrentos, ir laivai argi tokie vikinginiai buvo?… Suprantama, kad sunku atkurti kaip buvo (kitas klausimas – ar tikrai TAI buvo? gal buvo XVII – XVIII a. kai apeigos buvo atliekamos siaurame rate ūkio pastatuose?), bet ir kuriant galėtų paprasčiau bei išlaikant visumą daryti. Kita vertus, nepaisant šių žemiškojo įvaizdinimo nesklandumų, labai smagu, kad latviai iki šiol puoselėja dievturius ir tik pavydėti jiems reikia savo ornamentikos tyrinėjimų bei puikios šiuolaikinės jų sklaidos!

    p.s. nuotraukas galėjot atrinkti, nes nuobodu ir laiko daug atima beveik vienodas vartyti. Ši pastaba tinka ir kitiems Alko foto albumams

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      8 metai ago

      Sveiki. Dievturių vadovas Celms atidarymo metu aiškiai pabrėžė, kad nesistengiama NIEKO ATKURTI – tikėjimas tęsiamas ir viskas daroma ČIA ir DABAR – šiuolaikinio žmogaus dvasiniams poreikiams tenkinti.

      Dėl nuotraukų. Nuotraukos atrinktos. Jų buvo 4 kart daugiau. Dar mažiau – galima padaryti. Tačiau istorinius įvykius Alkas.lt siekia kuo smulkiau įamžinti. Kai yra daug nuotraukų galima nežiūrėti visų… Tačiau yra žmonių kurie žiūri visas 🙂

      Bet jeigu ir daugiau skaitytojų ims skųstis – mažinsime.

      Atsakyti
      • Jolanta says:
        8 metai ago

        Jonai, suprantama, kad kitaip ir nebus, nes tai vyksta tik čia ir dabar, bet tokia eklektika tikrai nederanti bei neskoninga. Tai asmeninė nuomonė, gal kitiems ir gerai

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          8 metai ago

          Kokia eklektika?

          eklèktika [↗ eklektikas]:
          1. skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo, meno teorijų, koncepcijų, stilių, tezių, sąvokų nekūrybiškas jungimas ir vartojimas; nesavarankiška, neprincipinga mąstysena, kūryba;
          2. XIX a. II pusės—XX a. pradžios meno (daugiausia architektūros) stilius, kuriam būdinga laisvas praeities stilistinių formų jungimas.

          Atsakyti
  2. Krivis Jonas Trinkūnas sakė says:
    8 metai ago

    Vilniaus arkikatedra l. tinka šventyklai, tik reikia aukurą įrengti viduryje jos._

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 metai ago

    ,,Dievturyba – panteistinis tikėjimas. Visagaliu laikomas Dievas, kiti svarbūs dievai ir deivės – Perkūnas, Laima, Mara, Jūros Motė, Vandens Motė, Upių Motė.”

    Ar Perkūnas neužpyks, jei pastebės kieme pastatytą perkūnsargį?

    Atsakyti
    • lyvis says:
      8 metai ago

      Perkūnas yra šaulio zodiakas mieli svetainės lankytojai. lyvis

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        8 metai ago

        Ar žino apie tai Perkūnas?
        Praneštum, ‘lyvi’, tu jam kaip nors… 🙂 🙂

        Atsakyti
        • lyvis says:
          8 metai ago

          Mielas, Kembly, belskytės ir Jums bus atidaryta. lyvis

          Atsakyti
  4. lyvis says:
    8 metai ago

    Taip pat reikia atidžiau skaityti, jokios Jūros, Vandens Motė ir Upių Motės NĖRA. lyvis

    Atsakyti
  5. Šarū says:
    8 metai ago

    Į šventyklą nepanašu nė iš tolo… Eklektika (=maišalynė), tiksliai pasakyta.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02
„Sodra“
Lietuvoje

Atnaujintos „Sodros“ išmokų ribos

2025 07 02
VNO atnaujinimas
Lietuvoje

Prasidėjo svarbus Vilniaus oro uosto atnaujinimo etapas

2025 07 02
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Lietuva ketina steigti dirbtinio intelekto gamyklą

2025 07 02
Mobilioji aplikacija
Lietuvoje

Dviračių ir pėsčiųjų takų kokybei nustatyti pasitelkiamos naujovės

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo
  • Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau
  • Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų
  • DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

Kiti Straipsniai

Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimgaudas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniečiai kviečia gelbėti Gedimino kalną | A. Daraškevičiaus nuotr.

Geologai nenuleidžia akių nuo Gedimino kalno

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai