Antradienis, 13 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Ukrainos balsas

R. Armaitis. Rusakalbius „gelbėjo“ taip, kad nebeliko nei žmonių, nei miestų

Rimas Armaitis, www.alkas.lt
2026-10-02 17:29:25
134
PERŽIŪROS
11
Rusijos smūgio apgadintas gyvenamasis namas Charkive

Rusijos smūgio apgadintas gyvenamasis namas Charkive, 2026 m. rugsėjo 28 d. | Wikimedia Commons, CC BY 4.0, Ukrainos DSNS nuotr.

Putino retorika vis agresyvesnė. Jis jau ne tik teisina savo karą – jis tiesiai aiškina Vakarams, ką jie turėjo daryti, ko neturėjo daryti ir už ką dabar neva privalo prisiimti atsakomybę.

Jo kariuomenė įsiveržė į svetimą valstybę, jo raketos naikina svetimus miestus, bet kaltas, žinoma, tas, kuris nesutiko paklusti.

Norėčiau, kad šitą signalą pagaliau suprastų Vakarų visuomenės. Būtent visuomenės, nes jos renka politikus ir sprendžia, ar nori gyventi patogioje iliuzijoje, ar reikalauti rimto pasirengimo.

Putinas jau elgiasi su jumis kaip su priešininkais. O dalis jūsų vis dar svarsto, ar jis kartais nebus tiesiog neteisingai suprastas.

„Mes nepradėjome“ – tik atvažiavome su tankais

Putinas aiškina, kad Rusija nenorėjo karo, jo nepradėjo ir buvo priversta gintis. Labai įdomi savigyna: pervažiuoti svetimos valstybės sieną, pulti jos sostinę, užimti jos teritorijas ir paskelbti jas savo nuosavybe.

Įsilaužti į kaimyno namus, o paskui skųstis, kad šeimininkas buvo agresyvus, nes neleido ramiai išnešti baldų.

2022 metų vasario 24 dieną ne Ukrainos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją į Rusiją. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą.

Ne ukrainiečiai važiavo užimti Maskvos – rusai važiavo užimti Kyjivo. Šito fakto nepanaikina nei iškilminga tribūna, nei susirūpinusi veido išraiška, nei tūkstantį kartų pakartotas „mus privertė“.

Galima aptarinėti Vakarų klaidas, Ukrainos politiką ir nesėkmingą diplomatiją. Tačiau nė vienas toks ginčas nesuteikia teisės užpulti svetimos šalies.

Jeigu tau nepatinka kaimyno pasirinkimai, jo vaikai dėl to netampa tavo raketų taikiniais. Agresija netampa savigyna vien todėl, kad agresorius pats sau išrašė nekaltumo pažymėjimą.

Tai nuo ko gelbėjote rusakalbius?

Charkivas iki plataus masto karo – apie 78 % rusakalbių miestas. Odesa – apie 80 %. Chersonas – apie 50 %.

Tai nuo ko tuos žmones atvažiavote gelbėti? Nuo jų namų? Nuo darbo? Nuo šeimų? Nuo galimybės gyventi savo mieste be svetimų tankų?

Nuo ko rusakalbį Charkivo gyventoją išgelbėja į jo daugiabutį atskridusi rusiška raketa? Kokią teisę rusakalbiam odesiečiui suteikia jo miesto bombardavimas?

Kokią laisvę Chersono gyventojui atnešė okupacija? Norėtųsi konkretaus atsakymo, nes griuvėsiuose kažkodėl labai sunku įžiūrėti humanitarinės misijos privalumus.

Kremliaus „apsauga“ prasideda sprogimu, o baigiasi tuo, kad žmogus netenka namų, artimųjų arba gyvybės. Užtat paaiškinimas pateikiamas rusiškai.

Matyt, pagal imperinį paslaugų standartą svarbiausia, kad žmogus suprastų, kodėl jo namų daugiau nėra.

Rusakalbiai SSO, Chersono ir Charkivo gynėjai

Kur jo pasakojime rusakalbiai Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų – SSO – kariai? Kai apie 70 % jų sudaro rusakalbiai odesiečiai.

Tai kodėl jie gina Ukrainą? Kodėl nesutiko su chuilo pasakojimu, kad Rusijos kariuomenė atėjo jų išlaisvinti?

Kur rusakalbiai Chersono gynėjai? Kur rusakalbiai Charkivo gynėjai, tarp jų – „Azovo“ kariai?

Jie gyveno rusiškai kalbančioje aplinkoje, kalbėjo rusiškai ir vis tiek pasirinko ginti Ukrainą. Matyt, puikiai suprato skirtumą tarp kalbos, kuria bendrauji, ir valstybės, kuri atvažiuoja atimti tavo namų.

Rusakalbis žmogus nėra automatiškai Kremliaus pavaldinys. Jo kalba nėra leidimas Putinui perbraižyti sienas.

Žmogus gali rusiškai kalbėtis su šeima, juokauti, keiktis ir tuo pačiu metu ginti Ukrainą nuo Rusijos kariuomenės. Rusų kalba nėra imperijos nuosavybės dokumentas.

Kremliui šitas skirtumas nepatogus. Nes tada paaiškėja, kad „rusakalbių apsauga“ tėra priedanga reikalavimui paklusti Maskvai.

Kol paklūsti – esi brolis. Kai atsisakai – staiga tampi „nacistu“, kurį reikia perauklėti artilerija.

„Azovas“: rusakalbiai, kuriuos gelbėjo nuo jų pačių?

Mariupolyje išaugusiame „Azove“ apie 80 % vyrų kalbėjo rusiškai. Dar 2014 metų gegužę bataliono savanoris Michailas Poliakovas viešai nurodė tokį skaičių.

Tai ne mano prasimanymas. Tai labai nepatogi detalė tiems, kurie metų metus aiškino, kad visas šis dalinys susibūrė persekioti rusakalbių.

Tai kur tie jūsų „nacistai“? Rusakalbiai patys save persekiojo, o jūs atvažiavote jų išgelbėti?

Žmogus tampa „nacistu“, kai nenori Rusijos kariuomenės savo mieste? Ar kai supranta rusiškai, bet atsisako vykdyti Maskvos nurodymus?

Mariupolį gynė „Azovas“, jūrų pėstininkai, pasieniečiai, policininkai ir kiti Ukrainos gynėjai. Tarp jų buvo daugybė rusakalbių, daugiau nei 70 %.

Jie gynė miestą nuo Rusijos kariuomenės, o ne nuo savo kaimynų kalbos. Jie nelaukė „gelbėtojų“ – jie nuo jų gynėsi.

Kalba savaime neįrodo nei žmogaus ideologijos, nei jo moralės. Tačiau rusakalbių pasipriešinimas Rusijos invazijai visiškai sugriauna pasaką, kad jie visi troško būti prijungti prie Maskvos.

Žmonės savo pasirinkimą parodė ne televizijos apklausoje, o stodami ginti savo šalies.

Rusakalbių miestų „gelbėjimo“ sąrašas

Mariupolis, Sievierodoneckas, Lysyčanskas, Rubižnė, Popasna, Bachmutas, Avdijivka. Miestai, kuriuose rusų kalba buvo plačiai vartojama ir kuriuos karas nuniokojo.

Vieni beveik sunaikinti, kiti smarkiai sugriauti. Prie šio sąrašo pridėkite apgriautą Charkivą, Rusijos smūgius patyrusią Odesą ir okupaciją bei apšaudymus patyrusį Chersoną.

Štai jums konkreti „rusakalbių gelbėjimo“ geografija. Ne televizijos studijos dekoracijos, ne propagandinės schemos – miestai, kuriuose žmonės gyveno, dirbo, augino vaikus ir didžiąja dalimi kalbėjo rusiškai.

Jų vartojama rusų kalba neapsaugojo nei nuo Rusijos sviedinių, nei nuo raketų, nei nuo okupacijos.

Rusakalbiam žmogui nereikia vertėjo, kad suprastų, kas sugriovė jo namus. Jam užtenka žinoti, kas atėjo su kariuomene.

Ir jeigu tas žmogus po viso šito nebenori „rusiško pasaulio“, kaltas ne jo tariamas nacionalizmas. Gal tiesiog chuilo „pasaulis“ pernelyg panašus į griuvėsius.

Koncentracijos stovyklas priskyrė Ukrainai. Kankinimus vykdė patys.

Apie Ukrainos planuotas koncentracijos stovyklas rusakalbiams negirdėjau. Girdėjau Kremliaus kaltinimus, tačiau kaltinimas nėra įrodymas.

Kur dokumentai, patvirtinantys tokią programą? Kur nepriklausomo tyrimo išvados? Vien Putino pareiškimas nepaverčia jo fantazijos tikrove.

Užtat rusakalbiai Mariupolio gynėjai, patekę į Rusijos nelaisvę, patyrė tikrą stovyklų ir kalėjimų siaubą. Apie Ukrainos belaisvių ir civilių kankinimus kalba ne tik išgyvenusieji.

JT tyrimo komisija nustatė plačiai paplitusį ir sistemingą Rusijos valdžios vykdytą kankinimą bei padarė išvadą, kad tai nusikaltimai žmoniškumui.

Todėl čia nereikia išgalvotų siaubo istorijų. Tikri žodžiai pakankamai baisūs: kankinimas, žeminimas, nežmoniškos laikymo sąlygos.

Žmones, kuriuos televizijoje neva „saugojo“, nelaisvėje laužė fiziškai ir psichologiškai.

Štai toks Kremliaus humanizmas: išgalvoti svetimus nusikaltimus, kad galėtum pateisinti savo. Tariamos ukrainietiškos stovyklos – propagandos kalbose.

Dokumentuota Rusijos kankinimų sistema – tarptautinių tyrėjų išvadose. Skirtumas gana aiškus net be televizijos komentatoriaus pagalbos.

25 žuvę civiliai – ir „gelbėjimas“ plataus masto karu

JT duomenimis, 2021 metais dėl konflikto užregistruoti 25 žuvę ir 85 sužeisti civiliai. Bendras metinis civilių aukų skaičius buvo mažiausias per visą iki tol vykusį konfliktą.

Tai duomenys abipus fronto, apimantys ir minų bei sprogmenų liekanų aukas, o ne vienai pusei automatiškai priskiriamas nužudytųjų sąrašas.

Kiekviena mirtis yra tragedija. Tačiau šie duomenys nesuteikia pagrindo pasakai, kad reikėjo pradėti plataus masto invaziją ir „gelbėti“ žmones naikinant jų miestus.

Jeigu aukų mažėja, o tu įvedi didžiulę kariuomenę ir išpleti karą, tai tu atvažiuoji ne gesinti gaisro. Tu atvažiuoji su benzovežiu ir paskui dar prašai medalio už priešgaisrinę apsaugą.

„Mūsų istorinės teritorijos“ – tikrasis imperijos apetitas

Kai Putinas Ukrainos žemes vadina savo istorinėmis teritorijomis, jis pats paaiškina, ko siekia. Jam reikia teisės spręsti už svetimą valstybę ir jos gyventojus.

Rusakalbių apsauga čia patogi iškaba, o už jos – labai senas imperinis įsitikinimas, kad kaimynas neturi teisės gyventi savarankiškai.

Istorija nėra nekilnojamojo turto registras, kuriame Kremliaus šeimininkas gali perrašyti milijonų žmonių ateitį. Jeigu kadaise turėtos teritorijos suteiktų teisę šiandien važiuoti su tankais, pusė pasaulio galėtų pradėti karą su kita puse.

Bet kažkodėl būtent Maskva reikalauja, kad jos imperinė nostalgija būtų pripažinta kaimynų pareiga paklusti.

Šitas pamokslas skirtas ir Vakarams

Visi Putino „nereikėjo“, „neturėjote“ ir „negalėjote“ siunčia aiškią žinutę: elkitės taip, kaip leidžia Kremlius, kitaip Kremlius paskelbs, kad patys buvote kalti.

Šiandien „nereikėjo“ padėti Ukrainai. Rytoj „nereikėjo“ stiprinti savo gynybos. Poryt „nereikėjo“ priimti Maskvai nepatogaus sprendimo.

Jeigu agresorius pats nusprendžia, kas jį „privertė“, bet koks tavo savarankiškas veiksmas gali tapti jo pasiteisinimu. Todėl Vakarų visuomenėms metas išlipti iš šiltos vonios.

Patogi viltis, kad viskas baigsis savaime, yra labai maloni iki tos dienos, kai paaiškėja, kad už ją sumokėta svetimomis gyvybėmis ir savo nepasirengimu.

Po tokių kalbų norisi paklausti, kas šitam Kremliaus pasakų patriarchui vis dar leidžia vaidinti taikos apaštalą. Tačiau viską nurašyti jo amžiui būtų pernelyg patogu.

Šitas melas turi paskirtį: atimti iš aukos teisę gintis, užpuolikui suteikti nuskriaustojo kaukę ir įtikinti žiūrovą, kad už kiekvieną Rusijos veiksmą atsakingas kažkas kitas.

Mes užpuolėme, nes mus privertė. Mes sugriovėme, nes reikėjo gelbėti. Mes kankinome, nes kovojome su blogiu.

Labai patogi atsakomybės sistema: nusikaltimą padarai pats, o sąskaitą išrašai tam, kurį nuskriaudei.

Atsakykite apie žmones, o ne apie propagandos personažus

Aš Ukrainoje kariavau daugiau nei dvejus metus. Man šitas karas nėra televizijos studijos dekoracija.

Todėl, kai vėl girdžiu apie rusakalbių gelbėjimą, klausiu apie rusakalbius SSO karius, Chersono ir Charkivo gynėjus, „Azovo“ savanorius bei Mariupolio gynėjus. Klausiu apie jų namus, jų miestus ir jų nelaisvę.

Kodėl jų vartojama rusų kalba neapsaugojo jų miestų? Kodėl chuilo „gelbėjimas“ atnešė tiek griuvėsių ir kančios?

Rusakalbiai Ukrainos gynėjai savo pasirinkimą parodė veiksmais: gynė Ukrainą nuo Rusijos. O Putinas savo „meilę“ rusakalbiams parodė jų miestų griuvėsiais.

Jeigu žmogų „gelbėji“ sunaikindamas jo namus, užimdamas jo miestą ir kankindamas jo gynėjus, tu esi okupantas – kad ir kiek kartų nuo tribūnos pakartotum žodį „taika“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kasčiūnas. Nei Lenkija, nei Lietuva, nei Latvija neleis pažeisti savo sienų
  2. R. Armaitis. Rusijos proveržis į Pokrovską: Ukrainos gynybos iššūkiai
  3. R. Armaitis. Pokrovsko gynyba!
  4. R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje
  5. V. Zelenskis. Padarykime taip, kad šis ruduo taptų Rusijos agresijos pabaigos laiku
  6. R. Armaitis. Bepiločių sistemų pamoka iš Ukrainos: vieno vado sprendimas, pakeitęs karo eigą
  7. R. Armaitis. Pokrovsko sritis (ar viskas beviltiška)
  8. R. Armaitis. Kovai už teisę gyventi nereikia leidimo. Tik drąsos
  9. R. Armaitis. „Mirtininkų ataka“: Kaip dronai palaidojo senojo karo taktiką
  10. R. Armaitis. JAV prezidentas grąžino europiečius į tikrovę
  11. R. Armaitis. JAV ir Rusijos derybos Saudo Arabijoje: galimas taikos planas ir politinės įtampos
  12. R. Armaitis. Abejotina strategija, o gal esame ant grandiozinių įvykių slenksčio…?
  13. R. Armaitis. Po šito taikos plano – mes, Latvija ir Estija busime sekantys meniu punktai!
  14. R. Armaitis. Priešas prie vartų, o mūsų „saugotojai“ miega saldžiai
  15. R. Armaitis. Karas – tai broliai, kurie grįžta namo…

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Naivus klausimas says:
    2 savaitės ago

    Kiek metų NATO artėjo prie? Kodėl reikėjo į ten vilkti Ukrainą, kai visi nors kiek rimtesni sakė, kad tuo atveju karas neišvengiamas? Tai iš kieno pusės ėjo grėsmė, nepaisant kitos pusės intetesų, saugumo?
    O dabar virkaujama “už ką”?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 savaitės ago

      Iš tikro . Kiek metų NATO “šliaute, šliaužė” prie tavo mylimiausios tėvynės ir prišliaužė. Daugiau kaip 1000 km. pailgėjo siena su NATO. Į Petrogradą galimą akmenį su “ragetke” nusviesti. Šiaurės laivynas, su atominiais povandeniniais laivas , kaip ant delno . Užsimerkęs gali pataikyti. Ir tai tavo dievinamo “didžiojo stratego” iš bunkerio politikos pasiekimai. Man patinka.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 savaitė ago

        Kvailio džiaugsmai.

        Atsakyti
      • Kai ką žinau says:
        1 savaitė ago

        Man patiko šokti ant didžiosios TSRS lavono 1999 rudenėlį tą lyrišką . Dėl Afganų karo ; sankcijų, prakištų ginklavimosi varžybų subyrėjo į 15 kavalkų. Dabar sekinimo karas eis dar 2 metus . O blogio imperija subyrės į 6 rusakalbius šmotus .Iki 2040 m. Atominį ginklą vėl VĖLLLL paliks valdyti Maskvai.

        Atsakyti
    • m says:
      1 savaitė ago

      Armaitis gerai parašė- ne rusų reikalas su kuo ukrainiečiams draugauti ir kaip gyventi. Rusai 1991 m. pripažino nepriklausomą Ukrainą- ir baigtas kriukis. Visi Putino veblenimai- tik garsinis fonas pakeliui į karo nusikaltėlio teismo suolą.
      Ne Ukraina ir ne Nato užpuolė Rusiją. O Rusija-Ukrainą. Čia faktas.

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 savaitė ago

        Visi gyvename kaimynystėje ir, kažką darydamas, turi įvertinti, kaip tai atsilieps kaimynams. Jei elgesiesi atsakingai ir tau rūpi saugumas ir gerovė, kuri negali būti tik tau vienam. Taigi, jei tai, ką darai, kelia grėsmę tavo kaimynui(-ams), tai jau tampa nebe vien tik tavo reikalu.
        Priedo, Ukraina tai, ką darė, darė ne be lrmiamos agresyvių vakarų jėgų įtakos. Ukraina ilgai ir kryptingai buvo daroma priešiška Rusijai. O juk buvo įsipareigota, kad Ukraina bus neutrali.
        Prieš šaukiant “ne Rusijos reikalas”, siūlyčiau atsakyti į klausimą – o koks pvz. JAV reikakas kitame pasaulio gale bombinti šalis, žudyti jų vadovus. Kaup, ir, pvz., koks Izraelio reikalas.

        Atsakyti
  2. klaustukas says:
    1 savaitė ago

    Man tai tikrai labai keistas tas karas. Vakarai puolė Rasiją begalę kartų ir ukrainiečiai visada buvo kartu. Drauge gynė laisvę ir nepriklausomybę . Kas atsitiko, kad ukrainiečiai perėjo į priešo pusę ? Kodėl ta išdavystė ? O gal ne ukrainiečiai valdžioje , bet gal koks šalom ?

    Atsakyti
    • Kai ką žinau says:
      1 savaitė ago

      Nuo orkų gynėsi dar senieji kazokai

      Atsakyti
      • Kai ką žinau says:
        1 savaitė ago

        Paskui caro drg. Lenino laikais ukrainiečiai bandė sukurti savo valstybę. Ir pabėgti nuo kacapų .

        Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        1 savaitė ago

        kazokai pasiprašė caro pagalbos ir globos. Nuo lenkų. Ir karsu su caru siaubė Lenkiją.
        O eigoje jųjų visokie atamanai mėtėsi tai į vienų, tai į kitų pusę, kuo brangiau parsiduodami. Tuo jie atrimi lietuviams, kurie nuo Jogailos tęsia garbingą parsidavimo paprotį.

        Atsakyti
      • +++ says:
        1 savaitė ago

        Senieji kazokai kartu su maskoliais sėkmingai siautėjo Lietuvoje 18-19 ažiais.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kazio Šimonio „Į laimės šalį“ (1924 m.) kūrinio DI paspalvinta interpretacija: laiptai, žvaigždės ir šviesos link einantis žmogus
Mokslo naujienos

Vilniuje vyks konferencija apie šventes ir apeigas neįprastomis sąlygomis

2026 10 12
Darbo atmosfera
Lietuvoje

Darbo rinkoje – paradoksali padėtis: darbuotojų trūksta, tačiau darbdaviai tapo išrankesni 

2026 10 12
Šildymas
Lietuvoje

Apklausa: šildymas brangs, bet dauguma gyventojų tam nesiruošia

2026 10 12
„Perkūno griausmas 2026“
Lietuvoje

Prezidentas stebėjo pratybas „Perkūno griausmas 2026“

2026 10 12
Maisto banko akcija
Lietuvoje

„Maisto banko“ akcijoje – beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto gaminių

2026 10 12
Mokymuose „Rezervo karys 2026“ išbandyta trumpesnė įgūdžių atnaujinimo programa
Lietuvoje

Mokymuose „Rezervo karys 2026“ išbandyta trumpesnė įgūdžių atnaujinimo programa

2026 10 12
Namų šildymas
Lietuvoje

Panevėžyje pradedamas šildymas pastatuose su neautomatizuotais šilumos punktais

2026 10 12
Renovacija
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimas: daugiau paramos gyventojams ir paskata skydinei renovacijai

2026 10 12
Laurynas Kasčiūnas
Lietuvoje

Konservatoriai kreipėsi į ministrą, klausdami kas moka už išsiunčiamų užsieniečių išlaidas

2026 10 12
Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas, generolas Stanislavas Čosnekas ir premjeras Donaldas Tuskas prie pasitarimų stalo.
Užsienyje

Lenkijoje sulaikytas grasinimais premjerui įtariamas vyras

2026 10 11
JAV prezidentas Donaldas Trampas spaudžia ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje
Politika ir ekonomika

D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

2026 10 10
Kompiuteris
Lietuvoje

Ruošiamasi skaidraus atlygio pokyčiams: kaip ir kokius duomenis darbdaviai teiks „Sodrai“?

2026 10 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin'ai apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • Kažin apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • Kęstučiui K. Urbai apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • skt. apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas spręs, ar Rusijos ir Baltarusijos piliečiams riboti teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą
  • 2026 m. Nobelio ekonomikos premija: kaip žmonių lūkesčiai padeda sušvelninti krizes?
  • Į Čiurlionio namus sugrįžta pasaulio kino vakarai su Audriumi Stoniu
  • Sugrįžta „Paveldo DNR“ apdovanojimai: ieškoma Lietuvos paveldo puoselėtojų

Kiti Straipsniai

Seimas

Seimas spręs, ar Rusijos ir Baltarusijos piliečiams riboti teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą

2026 10 13
Donaldą Trampą, Vladimirą Putiną ir Volodymyrą Zelenskį vaizduojantis DI koliažas su dyzelino kolonėlės ir naftos pramonės motyvais

V. Budnikas. Dyzelinas, Putinas ir Zelenskis arba už Ukrainos karo uždangos vyksta žūtbūtinė kova dėl Amerikos ir naujos pasaulio tvarkos

2026 10 12
Zabarninkų kaimo lietuvės, lankiusios prieškario „Ryto“ mokyklą

J. Kudirka. Apso ir Pelekų lietuvių lenkinimas ir gudinimas XX a.

2026 10 12
Kazio Šimonio „Į laimės šalį“ (1924 m.) kūrinio DI paspalvinta interpretacija: laiptai, žvaigždės ir šviesos link einantis žmogus

Vilniuje vyks konferencija apie šventes ir apeigas neįprastomis sąlygomis

2026 10 12
Jauna moteris aukštaitiškais tautiniais drabužiais Vilniaus senamiestyje, už jos – didelė įvairių tautybių žmonių su lagaminais minia

K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)

2026 10 12
Stebėtojas rudeniniame kraštovaizdyje žvelgia į Šiaurės pašvaistę nakties danguje – DI sukurta iliustracija.

J. Vaiškūnas. Magnetinė audra tikrai buvo. O ar reikėjo gąsdinti žmones?

2026 10 11
Prie medžio sunkia metaline grandine pririštas pitbulio tipo šuo

D. Greičiūnas. Kraujo arena: pasaulis, kuriame šunys miršta dėl statymų

2026 10 11
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete. Jų fone dantis iššiepusio Putino plakatas

J. Vaiškūnas. Trampas nori kito Ukrainos prezidento. O ko reikalauja iš Putino?

2026 10 11
A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas

T. Duksa. Iš Lietuvos kartografijos istorijos. LDK žemėlapis ir jo variantai

2026 10 11
V. Budniko pateiktas koliažas apie portalo „Pozicija.org“ sustabdymą, su „Telia“ ženklu ir Lietuvos vėliava.

Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo

2026 10 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin'ai apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • Kažin apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • Kęstučiui K. Urbai apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • skt. apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
  • skt. apie K. K. Urba. Ar išsaugosime Lietuvą ir jos kultūrą? (II)
Kitas straipsnis
Selemonas Paltanavičius

Mirė gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai