R. Armaitis. Rusakalbius „gelbėjo“ taip, kad nebeliko nei žmonių, nei miestų

Putino retorika vis agresyvesnė. Jis jau ne tik teisina savo karą – jis tiesiai aiškina Vakarams, ką jie turėjo daryti, ko neturėjo daryti ir už ką dabar neva privalo prisiimti atsakomybę.

Jo kariuomenė įsiveržė į svetimą valstybę, jo raketos naikina svetimus miestus, bet kaltas, žinoma, tas, kuris nesutiko paklusti.

Norėčiau, kad šitą signalą pagaliau suprastų Vakarų visuomenės. Būtent visuomenės, nes jos renka politikus ir sprendžia, ar nori gyventi patogioje iliuzijoje, ar reikalauti rimto pasirengimo.

Putinas jau elgiasi su jumis kaip su priešininkais. O dalis jūsų vis dar svarsto, ar jis kartais nebus tiesiog neteisingai suprastas.

„Mes nepradėjome“ – tik atvažiavome su tankais

Putinas aiškina, kad Rusija nenorėjo karo, jo nepradėjo ir buvo priversta gintis. Labai įdomi savigyna: pervažiuoti svetimos valstybės sieną, pulti jos sostinę, užimti jos teritorijas ir paskelbti jas savo nuosavybe.

Įsilaužti į kaimyno namus, o paskui skųstis, kad šeimininkas buvo agresyvus, nes neleido ramiai išnešti baldų.

2022 metų vasario 24 dieną ne Ukrainos kariuomenė pradėjo plataus masto invaziją į Rusiją. Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą.

Ne ukrainiečiai važiavo užimti Maskvos – rusai važiavo užimti Kyjivo. Šito fakto nepanaikina nei iškilminga tribūna, nei susirūpinusi veido išraiška, nei tūkstantį kartų pakartotas „mus privertė“.

Galima aptarinėti Vakarų klaidas, Ukrainos politiką ir nesėkmingą diplomatiją. Tačiau nė vienas toks ginčas nesuteikia teisės užpulti svetimos šalies.

Jeigu tau nepatinka kaimyno pasirinkimai, jo vaikai dėl to netampa tavo raketų taikiniais. Agresija netampa savigyna vien todėl, kad agresorius pats sau išrašė nekaltumo pažymėjimą.

Tai nuo ko gelbėjote rusakalbius?

Charkivas iki plataus masto karo – apie 78 % rusakalbių miestas. Odesa – apie 80 %. Chersonas – apie 50 %.

Tai nuo ko tuos žmones atvažiavote gelbėti? Nuo jų namų? Nuo darbo? Nuo šeimų? Nuo galimybės gyventi savo mieste be svetimų tankų?

Nuo ko rusakalbį Charkivo gyventoją išgelbėja į jo daugiabutį atskridusi rusiška raketa? Kokią teisę rusakalbiam odesiečiui suteikia jo miesto bombardavimas?

Kokią laisvę Chersono gyventojui atnešė okupacija? Norėtųsi konkretaus atsakymo, nes griuvėsiuose kažkodėl labai sunku įžiūrėti humanitarinės misijos privalumus.

Kremliaus „apsauga“ prasideda sprogimu, o baigiasi tuo, kad žmogus netenka namų, artimųjų arba gyvybės. Užtat paaiškinimas pateikiamas rusiškai.

Matyt, pagal imperinį paslaugų standartą svarbiausia, kad žmogus suprastų, kodėl jo namų daugiau nėra.

Rusakalbiai SSO, Chersono ir Charkivo gynėjai

Kur jo pasakojime rusakalbiai Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų – SSO – kariai? Kai apie 70 % jų sudaro rusakalbiai odesiečiai.

Tai kodėl jie gina Ukrainą? Kodėl nesutiko su chuilo pasakojimu, kad Rusijos kariuomenė atėjo jų išlaisvinti?

Kur rusakalbiai Chersono gynėjai? Kur rusakalbiai Charkivo gynėjai, tarp jų – „Azovo“ kariai?

Jie gyveno rusiškai kalbančioje aplinkoje, kalbėjo rusiškai ir vis tiek pasirinko ginti Ukrainą. Matyt, puikiai suprato skirtumą tarp kalbos, kuria bendrauji, ir valstybės, kuri atvažiuoja atimti tavo namų.

Rusakalbis žmogus nėra automatiškai Kremliaus pavaldinys. Jo kalba nėra leidimas Putinui perbraižyti sienas.

Žmogus gali rusiškai kalbėtis su šeima, juokauti, keiktis ir tuo pačiu metu ginti Ukrainą nuo Rusijos kariuomenės. Rusų kalba nėra imperijos nuosavybės dokumentas.

Kremliui šitas skirtumas nepatogus. Nes tada paaiškėja, kad „rusakalbių apsauga“ tėra priedanga reikalavimui paklusti Maskvai.

Kol paklūsti – esi brolis. Kai atsisakai – staiga tampi „nacistu“, kurį reikia perauklėti artilerija.

„Azovas“: rusakalbiai, kuriuos gelbėjo nuo jų pačių?

Mariupolyje išaugusiame „Azove“ apie 80 % vyrų kalbėjo rusiškai. Dar 2014 metų gegužę bataliono savanoris Michailas Poliakovas viešai nurodė tokį skaičių.

Tai ne mano prasimanymas. Tai labai nepatogi detalė tiems, kurie metų metus aiškino, kad visas šis dalinys susibūrė persekioti rusakalbių.

Tai kur tie jūsų „nacistai“? Rusakalbiai patys save persekiojo, o jūs atvažiavote jų išgelbėti?

Žmogus tampa „nacistu“, kai nenori Rusijos kariuomenės savo mieste? Ar kai supranta rusiškai, bet atsisako vykdyti Maskvos nurodymus?

Mariupolį gynė „Azovas“, jūrų pėstininkai, pasieniečiai, policininkai ir kiti Ukrainos gynėjai. Tarp jų buvo daugybė rusakalbių, daugiau nei 70 %.

Jie gynė miestą nuo Rusijos kariuomenės, o ne nuo savo kaimynų kalbos. Jie nelaukė „gelbėtojų“ – jie nuo jų gynėsi.

Kalba savaime neįrodo nei žmogaus ideologijos, nei jo moralės. Tačiau rusakalbių pasipriešinimas Rusijos invazijai visiškai sugriauna pasaką, kad jie visi troško būti prijungti prie Maskvos.

Žmonės savo pasirinkimą parodė ne televizijos apklausoje, o stodami ginti savo šalies.

Rusakalbių miestų „gelbėjimo“ sąrašas

Mariupolis, Sievierodoneckas, Lysyčanskas, Rubižnė, Popasna, Bachmutas, Avdijivka. Miestai, kuriuose rusų kalba buvo plačiai vartojama ir kuriuos karas nuniokojo.

Vieni beveik sunaikinti, kiti smarkiai sugriauti. Prie šio sąrašo pridėkite apgriautą Charkivą, Rusijos smūgius patyrusią Odesą ir okupaciją bei apšaudymus patyrusį Chersoną.

Štai jums konkreti „rusakalbių gelbėjimo“ geografija. Ne televizijos studijos dekoracijos, ne propagandinės schemos – miestai, kuriuose žmonės gyveno, dirbo, augino vaikus ir didžiąja dalimi kalbėjo rusiškai.

Jų vartojama rusų kalba neapsaugojo nei nuo Rusijos sviedinių, nei nuo raketų, nei nuo okupacijos.

Rusakalbiam žmogui nereikia vertėjo, kad suprastų, kas sugriovė jo namus. Jam užtenka žinoti, kas atėjo su kariuomene.

Ir jeigu tas žmogus po viso šito nebenori „rusiško pasaulio“, kaltas ne jo tariamas nacionalizmas. Gal tiesiog chuilo „pasaulis“ pernelyg panašus į griuvėsius.

Koncentracijos stovyklas priskyrė Ukrainai. Kankinimus vykdė patys.

Apie Ukrainos planuotas koncentracijos stovyklas rusakalbiams negirdėjau. Girdėjau Kremliaus kaltinimus, tačiau kaltinimas nėra įrodymas.

Kur dokumentai, patvirtinantys tokią programą? Kur nepriklausomo tyrimo išvados? Vien Putino pareiškimas nepaverčia jo fantazijos tikrove.

Užtat rusakalbiai Mariupolio gynėjai, patekę į Rusijos nelaisvę, patyrė tikrą stovyklų ir kalėjimų siaubą. Apie Ukrainos belaisvių ir civilių kankinimus kalba ne tik išgyvenusieji.

JT tyrimo komisija nustatė plačiai paplitusį ir sistemingą Rusijos valdžios vykdytą kankinimą bei padarė išvadą, kad tai nusikaltimai žmoniškumui.

Todėl čia nereikia išgalvotų siaubo istorijų. Tikri žodžiai pakankamai baisūs: kankinimas, žeminimas, nežmoniškos laikymo sąlygos.

Žmones, kuriuos televizijoje neva „saugojo“, nelaisvėje laužė fiziškai ir psichologiškai.

Štai toks Kremliaus humanizmas: išgalvoti svetimus nusikaltimus, kad galėtum pateisinti savo. Tariamos ukrainietiškos stovyklos – propagandos kalbose.

Dokumentuota Rusijos kankinimų sistema – tarptautinių tyrėjų išvadose. Skirtumas gana aiškus net be televizijos komentatoriaus pagalbos.

25 žuvę civiliai – ir „gelbėjimas“ plataus masto karu

JT duomenimis, 2021 metais dėl konflikto užregistruoti 25 žuvę ir 85 sužeisti civiliai. Bendras metinis civilių aukų skaičius buvo mažiausias per visą iki tol vykusį konfliktą.

Tai duomenys abipus fronto, apimantys ir minų bei sprogmenų liekanų aukas, o ne vienai pusei automatiškai priskiriamas nužudytųjų sąrašas.

Kiekviena mirtis yra tragedija. Tačiau šie duomenys nesuteikia pagrindo pasakai, kad reikėjo pradėti plataus masto invaziją ir „gelbėti“ žmones naikinant jų miestus.

Jeigu aukų mažėja, o tu įvedi didžiulę kariuomenę ir išpleti karą, tai tu atvažiuoji ne gesinti gaisro. Tu atvažiuoji su benzovežiu ir paskui dar prašai medalio už priešgaisrinę apsaugą.

„Mūsų istorinės teritorijos“ – tikrasis imperijos apetitas

Kai Putinas Ukrainos žemes vadina savo istorinėmis teritorijomis, jis pats paaiškina, ko siekia. Jam reikia teisės spręsti už svetimą valstybę ir jos gyventojus.

Rusakalbių apsauga čia patogi iškaba, o už jos – labai senas imperinis įsitikinimas, kad kaimynas neturi teisės gyventi savarankiškai.

Istorija nėra nekilnojamojo turto registras, kuriame Kremliaus šeimininkas gali perrašyti milijonų žmonių ateitį. Jeigu kadaise turėtos teritorijos suteiktų teisę šiandien važiuoti su tankais, pusė pasaulio galėtų pradėti karą su kita puse.

Bet kažkodėl būtent Maskva reikalauja, kad jos imperinė nostalgija būtų pripažinta kaimynų pareiga paklusti.

Šitas pamokslas skirtas ir Vakarams

Visi Putino „nereikėjo“, „neturėjote“ ir „negalėjote“ siunčia aiškią žinutę: elkitės taip, kaip leidžia Kremlius, kitaip Kremlius paskelbs, kad patys buvote kalti.

Šiandien „nereikėjo“ padėti Ukrainai. Rytoj „nereikėjo“ stiprinti savo gynybos. Poryt „nereikėjo“ priimti Maskvai nepatogaus sprendimo.

Jeigu agresorius pats nusprendžia, kas jį „privertė“, bet koks tavo savarankiškas veiksmas gali tapti jo pasiteisinimu. Todėl Vakarų visuomenėms metas išlipti iš šiltos vonios.

Patogi viltis, kad viskas baigsis savaime, yra labai maloni iki tos dienos, kai paaiškėja, kad už ją sumokėta svetimomis gyvybėmis ir savo nepasirengimu.

Po tokių kalbų norisi paklausti, kas šitam Kremliaus pasakų patriarchui vis dar leidžia vaidinti taikos apaštalą. Tačiau viską nurašyti jo amžiui būtų pernelyg patogu.

Šitas melas turi paskirtį: atimti iš aukos teisę gintis, užpuolikui suteikti nuskriaustojo kaukę ir įtikinti žiūrovą, kad už kiekvieną Rusijos veiksmą atsakingas kažkas kitas.

Mes užpuolėme, nes mus privertė. Mes sugriovėme, nes reikėjo gelbėti. Mes kankinome, nes kovojome su blogiu.

Labai patogi atsakomybės sistema: nusikaltimą padarai pats, o sąskaitą išrašai tam, kurį nuskriaudei.

Atsakykite apie žmones, o ne apie propagandos personažus

Aš Ukrainoje kariavau daugiau nei dvejus metus. Man šitas karas nėra televizijos studijos dekoracija.

Todėl, kai vėl girdžiu apie rusakalbių gelbėjimą, klausiu apie rusakalbius SSO karius, Chersono ir Charkivo gynėjus, „Azovo“ savanorius bei Mariupolio gynėjus. Klausiu apie jų namus, jų miestus ir jų nelaisvę.

Kodėl jų vartojama rusų kalba neapsaugojo jų miestų? Kodėl chuilo „gelbėjimas“ atnešė tiek griuvėsių ir kančios?

Rusakalbiai Ukrainos gynėjai savo pasirinkimą parodė veiksmais: gynė Ukrainą nuo Rusijos. O Putinas savo „meilę“ rusakalbiams parodė jų miestų griuvėsiais.

Jeigu žmogų „gelbėji“ sunaikindamas jo namus, užimdamas jo miestą ir kankindamas jo gynėjus, tu esi okupantas – kad ir kiek kartų nuo tribūnos pakartotum žodį „taika“.