Trečiadienis, 21 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką

Mečys Laurinkus, www.lrytas.lt
2018 06 03 08:00
31
Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.
Mečys Laurinkus | Asmeninė nuotr.

Kvėpuojant „pažymų“ išmetamosiomis dujomis retkarčiais gera įkvėpti oro, mažiau užteršto politinių sąskaitų suvedinėjimu. Seimas atvėrė diskusiją valstybės lygiu pripažinti senovės baltų religinę bendriją „Romuva“.

Lietuvos kultūros politikoje per ilgą laikotarpį tai vienas rimčiausių žingsnių.

Sąmoningai ar ne, parlamentinis svarstymas daug Lietuvos gyventojų dominančia tema sutapo su Sąjūdžio 30-mečiu. Žmonės, 1992 m. religinę bendriją „Romuva“ įregistravę Teisingumo ministerijoje, savo idėjas įvairia forma skleidė sovietmečiu, telkė daug jaunų žmonių tarp besimokančių, studijuojančių ir studijas baigusių, ne vienas jų dabar žinomas mokslininkas, menininkas, politikas. Ir tai buvo vienas įtakingiausių veiksnių greta kitų visuomeninių pilietinių judėjimų atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Esu šio netikėto anais laikais ir galingo proceso dar gyvas liudininkas. Priimdamas teigiamą sprendimą Seimas ne tik prašantiesiems suteiks aukštesnį veiklos statusą, bet ir kartu pagerbs šimtus savanorių kraštotyrininkų ir kitų žmonių, neleidusių išnykti tautai pačiais sunkiausiais laikais.

Nežinau, kokie bus galutiniai diskusijos rezultatai, kaip atrodys paredaguotas projektas.

Aišku viena – „Romuvos“ siekis ne avantiūristinis, ne kičinis, jis atitinka šiuolaikinį nacionalinės savimonės raidos etapą, jos pavojus ir rūpestį visiškai kitomis aplinkybėmis nei praeityje, taip pat neprarasti savo nacionalinio savitumo.

Galima bėgti nuo „Rytų“, galima vėl norėti tapti „Vakarais“ (abu terminai rimto mokslo jau seniai sukritikuoti), bet svarbiau yra būti savimi, giliau pažinti save ir savo tautos praeitį, ištakas, vertybių pasaulį ir ką jis reiškia dabarčiai, o gal ir ateičiai. Tai – nacionalinio intereso dalis.

Gali kitoms partijoms ir nepatikti, bet valstiečiai dėmesiu tautos praeičiai yra pranašesni už visas kitas iki šiol buvusias valdžias.

Neketinu veltis į įvairias Lietuvos praeities interpretacijas ar pradėti ginčytis, buvo ar ne tokia baltų religija, tačiau neabejoju, kad protingas Seimo sprendimas dėl „Romuvos“ kreipimosi paskatins jaunimą užsiimti gal dar fundamentalesnėmis savo krašto dvasinio, politinio ar ekonominio kelio per šimtmečius studijomis.

O ironizavimas ar net atviros patyčios nuoširdaus sumanymo atžvilgiu tikrai jau būtų žemiau grindjuostės. Deja, tokia stilistika jau lenda į paviršių.

Kažkodėl vos pradėtas svarstyti projektas iškart susietas su R.Karbauskio asmeniu, ironiškai jį vaizduojant lyg ir „vyriausiu žyniu“, nors „Romuvos“ aukštesnio pripažinimo siekis yra pakartotinis – pastarasis buvo prieš dešimt metų.

Daug kartų girdėjau pašaipiai komentuojamą Naisių Baltų dievų muziejų. Teatleidžia man liberalai ir konservatoriai, nesuprantu, kas ten taip juokinga. O gal tie, kurie kritikuoja, žino apie baltų religiją daugiau ir rimčiau? Kol kas neteko nei girdėti, nei matyti.

O ar tai, kas propaguojama po Naisių „kepure“, yra blogi dalykai, daro žalą jaunimui, moko jį blogio? Ironiškai kartojama – viskas netikra, fikcija, kičas. Ar tikra ir ne kičas yra nuo gėrimo apvemti patvoriai?   

Atvirai sakant, konservatoriai, jeigu jie ir norėjo kadaise tokie būti, seniai galėjo užsiimti tuo, ką dabar propaguoja ir realizuoja valstiečiai. Neužsiėmė.

Na, dar ne vakaras. Diskusija dėl baltų religijos gali suteikti progą pakoreguoti pažiūras. O užuominos iš konservatorių frakcijos apie „Romuvos“ iniciatyvoje matomą rusišką pėdsaką įžeidė ir įsiutino.

Visi tautiniai judėjimai, tarp jų ir su religinių papročių atspalviu, buvo KGB persekiojami. Romuviečių legenda – dabar jau miręs J.Trinkūnas – buvo pašalintas iš universiteto. Latvijoje tarpukario laikotarpiu baltų religijos rekonstrukcijos pastangos buvo daug intensyvesnės ir stipresnės organizacine prasme nei Lietuvoje.

Mūsų krašte D.Šidlauskas-Visuomis nuo 1931 m. Dusetų apylinkėse įsteigtoje „Romuvoje“ ėmėsi rengti vasaros stovyklas. Pats daug rašė šia tema spaudoje.

Kiek žinau, plačios diskusijos šiuo klausimu nebuvo. O latviai energingai ėmėsi rekonstrukcijos darbo. „Dievturyba“ (1925 m.) steigėjas E.Brastinis net parašė „dievturių katekizmą“.

Organizacija turėjo nemažą įtaką visuomenei ir daug pagelbėjo nacionalinei savimonei stiprinti. Užėjus rusams beveik visi organizacijos nariai buvo supūdyti Sibire.

Diskusijų paraštėje galima numanyti, kad krikščioniškas vertybes ginantys konservatoriai nenorėtų į konservatyvųjį lauką įsileisti ko nors panašaus į neopagonybę ar dar kitaip pavadintą reiškinį.

Manau, kad tai skirtingų plotmių dalykai ir negali pretenduoti net į menkiausią konkurenciją.

Katalikybės vaidmuo Lietuvoje yra labiau negu aiškus ir jos reikšmė neginčijama. Romuviečių intencija yra labiau kultūrinis projektas, nukreiptas į išsamesnį savo tautos dvasinių ištakų pažinimą, net jeigu praktikoje ir pretenduojama į tam tikrus papročius bei ritualus, kurie esamų įstatymu fone nesunkiai suderinami.

Pažinimas skirtingais laikais skirtingas. Turime Lietuvos senovę tyrinėjusius pasaulinio garso mokslininkus. Gana paminėti A.J.Greimą, M.Gimbutienę.

Dabartinis „Dievturyba“ vadovas Latvijoje V.Celmas yra ir menininkas, ir mokslininkas semiotikas. Tačiau ne vien pavardės svarbu. Kur kas svarbiau yra geranoriškumas tautos praeitimi ir ateitimi besirūpinančių žmonių ir jų intencijų atžvilgiu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  2. V. Rutkūnas. Naujiems Saulės metams krivūlė nubrėžė gaires: veiksmas baltų gyvasčiai kelti (video)
  3. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  4. Baltų religija šiandien
  5. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  6. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  7. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  8. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  9. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  10. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  11. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  12. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  13. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  14. Latviai kviečia Baltų Krivūlę „Baltų dvasia“ (registracija)
  15. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  16. A. Butkus. Nevienadienė baltų vienybė
  17. A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
  18. Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą
  19. M. Jonaitis. Kodėl taip tylu ir ramu Lietuvoj?
  20. Romuvos mokykla kviečia pakalbėti apie baltų šventyklas
  21. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  22. Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą
  23. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  24. Z. Vaišvila. Kodėl Prezidentė D.Grybauskaitė 2013 m. dar kartą pakeitė savo biografiją? (video)
  25. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  26. Šį savaitgalį prasideda naujas radijo laidų ciklas „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“
  27. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  28. Baltų Krivulė
  29. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  30. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis

ALKO TURINYS

Pastabos 31

  1. Vilniaus Žemiatis says:
    3 m. ago

    Taip, Senasis baltų tikėjimas turi tapti tradicine religija.
    Net be galo keista, kad labiausiai tardiciniai dalykai buvo priskirti “netradiciniams.

    Man šiek tiek gaila dėl visumoje labai išmintingo ir teisingo žurnalisto-politologo R. Valatkos pozicijos. Visuomet Jam pritariu, tačiau, skaitydamas vieną iš paskutiniųjų Jo publikacijų DELFI kiek nusivyliau.
    Baltų tikėjimas labai svarbus mūsų visuomenei ir ši tradicija turi būti puoselėjama.

    Atsakyti
  2. Valentinas says:
    3 m. ago

    Teisingai, Mečy,
    ačiū už teisingas mintis.

    Buvęs žygeivis nuo 1967 m.

    Atsakyti
  3. EJ says:
    3 m. ago

    Mecio Laurinkaus straipsnis yra geras, pozityvus, kaip visada diplomatiskas, neizeidziantis. … Bet kaip ten toje netolimoje saugumietiskoje praeityje Laurinkus sutiko buti diplomatisku ir apgaudineti tauta del CZV kalejimo? Turbut ir daugiau neaskiu ir nesvariu valdzios sprendimu buvo dangstoma su Laurinkaus zinia pries savo tautos interesus.

    Atsakyti
  4. buvusi kraštotyrininkė says:
    3 m. ago

    Labai teisingos mintys. Pritariu p. Laurinkui. Nesuprantu ko bijo konservatoriai ir visi kiti, kurie protestuoja, kad nebūtų įtvirtintas įstatymiškai baltų tikėjimas. Gal mano, kad visi paniekinsime katalikybę ir priimsime baltiškąjį tikėjimą? Tikrai taip nebus. Man visai netrukdo būti katalike, nes pagal gimdytojų norą tai atsinešiau į šį pasaulį, bet man taip pat labai brangi baltiškoji pasaulėžiūra – išlikę unikalūs Kūčių papročiai, išbraidytos pievos per Rasų šventės, ilgais rudens vakarais švęstos Ilgės(Vėlinės) ir t.t. Dėkoju likimui, kad buvo galimybės rinkti tautosaką, domėtis etnografija, pėsčiomis išvaikščioti ilgus maršrutus, matyti dar išlikusias senas sodybas su pakelių koplytstulpiais. Tai buvo tokia didelė patirtis, kurios dabar galėtų pavydėti bet kuris sumiesčionėjęs jaunuolis

    Atsakyti
  5. Leonas says:
    3 m. ago

    Ne tokiam žmogui dera kalbėt apie krikščioniškas vertybes…

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      3 m. ago

      Nėra ir negali būti jokių krikščioniškų vertybių. Arba jos bendražmogiškos, arba š…. ant pagaliuko…

      Atsakyti
  6. EJ says:
    3 m. ago

    Negi Mecys Laurinkus gali tik tiek? Draugisku balsu pritarti, kad Baltu tikejimas yra toleruotinas? Laurinkus galetu savo tautieciams pasakyti daug Tiesos apie vykusius valdzios nusikaltimus, tuo paciu padedamas valstybei pasveikti. Jis yra butent tas zmogus, kuris galetu tautai daug ka atskleisti ir paaiskinti. Bet kodel jis to nedaro? Gal bijo? Gal prisieke nieko neatskleisti 75metus? Galetu paaiskinti tautieciams, kodel tyli, budamas vienas is labiausiai informuotu zmoniu.

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Ne vieną knygą apie buvusią baltų religiją kaip brandžią ir visavertę yra parašęs humanitarinių mokslų daktaras iš Klaipėdos Rimantas Balsys. Tokią poziciją 2017 m. Palangos konferencijoje Baltų vienybės dienos proga jis pristatė ir pažintinėje laidoje “Skrajojantys ežerai”. Reiškia, kad ne tik kad Lietuvos Rytai su Vidurio Lietuva, bet ir Lietuvos Vakarai yra palankūs Baltų religijos visavertiškumui. Katalikybės reikšmė visuomenėje turi neginčijamą statusą ir niekas tuo neabejoja, o Romuviečių intencija reabilituoti Kęstučio su Birute šventines jungtuvių apeigas įstatymu padėtų lietuvių tapatybės su savo šalimi įtvirtinimui. Tad, ko čia iš tos intencijos juoktis?

    Atsakyti
  8. Žemaitis says:
    3 m. ago

    Tas juokas pas visokius kunigėlius yra nebent pro ašaras.

    Atsakyti
  9. Dainius says:
    3 m. ago

    Romuvos Lietuvoje anksciau niekada nebuvo. Romuva buvo musu senojo tikejimo vyriausiu kriviu centras, kuris buvo Prusijoje, Natangu teritorijoje ir buvo vadinama Ryckojot Romove (Ryckojos Romuva). Veliau kryziuociai sunaikine Romuva, toje vietoje ikure “trejybes” vienuolyna…

    Atsakyti
    • Jonas says:
      3 m. ago

      Žinome. Romuva – baltų dvasinė šerdis (centras).

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        3 m. ago

        Tarus “a”, ir “b” (ir visa atmintį) gaivint su Mečiu … jo Velykuškių apylinkėms –

        “Žinoma, kad traukiantis vokiečių kariuomenei 1944 — aisiais D. Šidlauskas atkako ir į Akmenės rajoną. Naujojoje Akmenėje gyvenančio rašytojo Vytauto Almanio tvirtinimu, lieka neaišku, ar tuo metu senyvas vyras norėjo pasitraukti į Vakarus, ar tik pasiekti savo tėviškę Mažeikių rajone.
        Netoli Pakempinių kaimo karo pabėgėlį pakirto liga, jis ir palaidotas vietos kapinaitėse.
        „Šiaulių krašto“ pakalbinta seniausia 85 metų Pakempinių kaimo gyventoja sakė gerai pamenanti neįprastas laidotuves, kadangi atvežė žmogų baltame karste. Senosios kapinaitės karo metais buvo apleistos ir mažai naudotos, nes aplinkinių vietų gyventojai mirusiuosius veždavo į Akmenės kapines, o Pakempiniuose laidodavo tik vargo prispausti.
        „Žinojome, kad tas žmogus buvo apsistojęs už miško esančio karininko sodyboje, — mena Pakempinių senolė. — Šeimininkas buvo karininkas ir išvykęs lyg tai į Paryžių“.
        Moteris sakė, kad po karo neatsirado artimųjų, kurie prižiūrėtų kapą. Vietiniai jį tik iš pradžių patvarkydavo, o vėliau jis tapo nebepastebimas.
        Kapavietę atrado po kelių dešimtmečių
        Tarybiniais metais jo kapavietės ėmėsi ieškoti grupelė kraštotyrininkų. 1980 metais studentais buvę Rimantas Braziulis ir Vytautas Musteikis sužinojo apytikriai vietą ir motociklu atvažiavo į Pakempinius.
        Atvykėliai atrado palaikus. Susirinkę vietiniai gyventojai patvirtino, kad čia 1944 — aisiais užkastas nevietinio gyventojo kūnas. Ir atnešė studentams su tuo žmogumi susijusių dokumentų, nuotraukų.
        Dabar esąs Lietuvos žaliųjų judėjimo lyderis R. Braziulis mena, kad visą vertingą medžiagą iš kraštotyrininkų atėmė saugumiečiai. Jie sustabdė namo jau važiuojančius jaunuolius ir sulaikė. Paleido po ilgų tardymų.
        Pakempinių kapinaitėse įamžintas Visuomio atminimas 2004 — aisiais, kai buvo minimos jo mirties 60 — osios metinės. Ta proga atidengtas šiauliečio liaudies meistro Alberto Martinaičio sukurtas akmeninis paminklas. Jį suprojektavo architektė Rasa Budrytė.”
        (iš Vytauto Ruškio 2010 m. rugpjūčio 28 d. “Šiaulių krašto”).

        Ir pagerbiant kraštotyrininkus (šiuosyk Rimantą su Vytautu), g e r b k i m e ir Žodį
        TIKYBĄ savą …neversdami ant skolos “reli..” 🙂 relsų””

        Atsakyti
  10. Geofizikas proistorikas hidrologas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    3 m. ago

    Pirmuoju, rašytiniuose šaltiniuose, arijų-baltų Krivių Krivaičiu buvo VANDENORIUS! Būtent jis mums paliko legendinius epus “ILIADĄ” ir “ODISĖJĄ”. Pirmajame epe mums pranešama apie ATLANTO – SANTARINI (Tero) ugnikalnio, Viduržemio jūroje, susisprogdinimą ir jo vyksmo “technologiją”! (Mūsų laikais šioje vietoje Viduržemio jūroje, yra keldera, kurią juosia penkios Santarini salos). Ši katastrofą, anot šaltinių, pagimdžiusi net 150 metrų aukščio cunamį bangas, tęsėsi nuo 1200-jų iki 1179-jų m.pr.m.e. Epe “Odisėja”, tas pats Krivių Krivaitis VANDENORIUS, praneša, kad po šio ATLANTO ugnikalnio susisprogdinimo, Žemė Viduržemio jūroje, drebėjo net 20 metų! Seniausios Žemėje LIETUVIŲ KALBOS DĖKA, jau yra įminta per 500 seniausiųjų kultūrų šaltiniai.

    Atsakyti
    • Vandenorius says:
      3 m. ago

      Na ir nupušai, geofizike. Rimtai prašau, nedaryk sarmatos geroms idėjoms savo paikais svaičiojimais.

      Atsakyti
  11. Asta says:
    3 m. ago

    Romuva- tikrai reikalingas tautai visuomeninis judėjimas siekiant pažinti savo tautos praeitį ir vertybes – papročių, dainų, švenčių ir prietarų kondensatas, bet tai nei senasis baltų tikėjimas, nei jo rekonstrukcija.

    Atsakyti
  12. Tomas says:
    3 m. ago

    Mes ne baltai, o šiaurės slavai.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      3 m. ago

      … tai mums jau čia senai aišku, jog pats esi tikras “liankas”…

      Atsakyti
    • Tomui apie slavobaltus ir baltoslavus says:
      3 m. ago

      https://ec.europa.eu/epale/lt/content/europos-kalbu-dienos-minejime-apie-pagalba-iveikiant-kalbos-barjera
      https://m.facebook.com/lrytaslt/posts/10154343943406800
      https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/desimtuke-seniausiu-iki-siol-vartojamu-pasaulio-kalbu-ir-musiske.d?id=69074986 (o po juo dar daugiau str.)
      https://alkas.lt/2016/07/21/britu-mokslininkai-pabande-atkurti-europos-kalbu-pramote-ir-isgirdo-lietuviskus-zodzius-video/
      http://mokslolietuva.lt/2016/11/britu-mokslininkai-pabande-atkurti-europos-kalbu-pramote-ir-isgirdo-lietuviskus-zodzius/
      http://mokslolietuva.lt/2016/08/kelione-laiku-i-kalbu-pramote/
      http://www.baltai.lt/?cat=80
      https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/lietuviu-kalba-gime-is-triju-bendriniu-kalbu.d?id=27913163
      https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/anglu-kalboje-originaliu-zodziu-tera-200.d?id=3254336

      Pradžiai tiek pakaks. Paskui pasitelk tamsta kad ir senuosius Europos žemėlapius, pažiūrėk, kada juose slavų gentys atsirado, kada pradėjo kryžmintis su tautomis, į kurių jau seniausiai, gal ne vieną tūkstantmetį gyvenamas žemes jie atėjo ir jas užėmė, o iš to kryžminimosi pradėjo rastis įvairios naujos slavų kalbos ir tautos. .
      Ypatingai tamsta kreipk dėmesį į Vakarų šaltinius – senuosius ir naujesnius. Ir skaičius (kas anksčiau – II a. pr. K. ar II a. po Kr.), bei logiką pasitelkti nepamaišytų. Derėtų ir į tai pastebėti, kad tarp 10 seniausių pasaulio kalbų nėra tos, apie kurią kažkas ir tamstą ne(tyčia) klaidina, ir dar liepia čia vis tą patį kartoti.

      Atsakyti
      • Tomas says:
        3 m. ago

        Aš visai nenoriu pasakyti, kad mes ne baltai, ar slavai, ar dar kažkas. Aš tik noriu pasakyti, kad mums dabartinėje geopolitinėje situacijoje naudingiau vadintis šiaurės slavais, nes yra rytų slavai, vakarų slavai ir pietų slavai, o šiaurės slavų – nėra. Kaimynai mūsų nekenčia ir nori mus sunaikinti, nes esame baltai, o jeigu tapsime šiaurės slavais, tai gal tas kaimynų priešiškumas – dings.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          3 m. ago

          Išnykim nes mus nori sunaikint… Putinas nori Pabaltijo, tai gal pasiduokim ir “ramiai” išnykim?..visiškai nusišneki arba “durnių stumdai”…

          Atsakyti
  13. Giedrius says:
    3 m. ago

    Iš atminties:

    http://mokslolietuva.lt/2014/04/sviesa-kurios-nevalia-issizadeti-3/

    Atsakyti
  14. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Dainiui: tai, kad Romuvos Lietuvoje anksčiau nebuvo, galėčiau sutikti, kadangi kitų žinių apie tai neturiu (gal Romainiai tai sako su labai senu Veršvų piliakalniu šalia). Tačiau lietuviuose, kurie anksčiau buvo etruskuose ir savo žinioje turėjo Romą dar prieš romėnus, krivių Romuva buvo. Ji buvo kontroliuojama prūsų, nes ilgi kalnai Abruce (tariasi kaip (A)brūse – Prūsia: pagal šį požymį turime ilgą rankšluostį pavadinimu abrūsas) skamba jau labai lietuviškai.. Prūsai iš ten pasitraukė į šiaurę Reinu ir Vėzeriu, palikę žymę germanuose kaimo Preuss. Oldendorf (Prūsų Senkaimis) virš Osnabriuko po Danija pavadinimu. Iš ten grįžo prie Baltijos, kur dabartinėje Prūsijoje – Prūsioje įsteigė krivių Romuvą. Ar ji buvo visų baltų dvasinė šerdis, kiek abejoju, nes baltų dvasinių šerdžių galėjo būti ir daugiau, kadangi, grįžę po ledynmečio “pasiilsėjimo” iš šiaurinės Afrikos per Graikiją aisčių (eisčių) pavadinimu į savo ankstesnes vietas, jie galėjo turėti ir kitų baltų genčių krivių Romuvas. Derėtų jas nustatyti, žinoma.

    Atsakyti
    • Asta says:
      3 m. ago

      Abrūsas- slaviškas žodis, tiksliau – baltarusiškas. Tikrai neskamba lietuviškai.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        3 m. ago

        Abrūsas – ap’rasojes – abu’rasojes… Panašiai kaip ir rusiškas kaimynas sosed – susiedas – susėdo ;)…

        Atsakyti
  15. Geofizikas proistorikas hidrologas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    3 m. ago

    Abejojantiems dėl mūsų praeities studento POŠKOS liudijimas (apie 1936 m.): “Indams draugams padedant, studentas Poška priėjo prie tirštai žmonių apgulto Mahatma Gandžio ir trumpai su juo pasikalbėjo:”Žinau Lietuvą! Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą. Lietuviai iš labai senų laikų turi daug pasakų, dainų. Perduokit Lietuvai mano linkėjimus.”!

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 m. ago

      Kai ko nors nežinau, aš klausiu interneto ir pasirenku iš daugumos suprasdamas, kad lietuvių kalba yra senesnė už sanskrito. Mano bobutė, beje, austą ilgą raštuotą rankšluostį vadino abrūsu. Patys italai, gi, taria Abrūse ir nežino (kalbėjausi) pavadinimo kilmės.

      Atsakyti
  16. Geofizikas proistorikas hidrologas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    3 m. ago

    Prieš 200 metų genialusis filosofas I. Kantas buvo pasakęs:” LIETUVIŲ KALBĄ REIKIA IŠSAUGOTI, NES JINAI TURI RAKTĄ KURIS IŠSPRENDŽIA NE TIK FILOSOFINES, BET IR TAUTŲ RAIDOS PASLAPTIS”,
    Pasirodo, kad šis ” raktas” tiko atrakinti ir pasauliui dar nežinomus TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, nuo kurių ŽEMĖJA priklauso ne tiktai KLIMATO KAITA bet ir LEDYNMEČIŲ bei TVANŲ KAITA!!!

    Atsakyti
  17. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Tomui: Tomai, geriau, kad slavai, germanai, baltieji anglai ir kiti indoeuropiečiai, žinotų, jog mes esame jų tėvai. Tada, aplankę mus ir pamatę, kad čia viskas gerai, galėtų ramiai grįžti į savo šalis atgal.

    Atsakyti
  18. Levas says:
    3 m. ago

    Tai visai ne JUOKAS, o B A I M Ė !

    Atsakyti
  19. Geofizikas proistorikas hidrologas 41-jų tremtinys inž, Romualdas Zubinas says:
    3 m. ago

    Mūsų kultūroje, visais laikais, aukščiausioji dievybė buvo SAULĖ arba MĖNULIS! ( Priklausomai nuo to – kas tuo metu yra virš žmonių galvų!). Nuo IV-jo t.pr.m.e. iki I-jo t.pr.m.e. Viešpatavo tiktai viena SAULĖ! Tad ir daugelio kultūrų šaltiniuose, nežiūrint į gentis ar kultūras, šis laikmetis buvo SAULĖS laikmečiu! Nuo 1000-jų iki 500-jų m.pr.m.e. virš protėvių galvų viešpatavo SAULĖ ir MĖNULIS! Tad ir laikmetis gavo SAULĖS – MĖNULIO arba SALIAMONO (SULEIMANO) vardą, Nuo 500-jų m.pr.m.e. iki 500-jų metų viešpatavo vienas MĖNULIS! Tad daugelio kultūrų viešpaties vardas prasidėdavo nuo liet. MĖNULIS – MENAS- MANAS-MONAS (A-MONAS) – AMEN!. Vardo pradžioje raidė A reiškia – dieviškąjį pradą ( altorius, auksas, aukuras, Afrika, Amerika, Antarktika, Aleksandras ir t.t.). Kaip matome, be LIETUVIŲ KALBOS PAGALBOS PASAULIS PRAEITIES NIEKADA NEĮMINS!

    Atsakyti
  20. Vladas says:
    2 m. ago

    Tikrovė susideda iš natūros ir kultūros. Pastaroji – žmogaus kūryba. O pirmoji? Žmogus sprendžia pagal save. Todėl religija yra viena ryškiausių jo kvailumo formų. Ir kuo religija senesnė, tuo (šių dienų požiūriu) ji prastesnė. Pažinti praeities primityvią kultūrą verta, bet ją praktikuoti neįmanoma. Nes kuo giliau į istoriją skverbiamės, tuo daugiau žmogaus panašumo į Afrikos žvėris sutiinkame. Genetika. Tačiau ir tikėjimas į “dievą”, panašų į kruviną skudurą, kybantį ant medžio (nors ir priešingą savo “tėvui” vampyrui}, nėra nei išmintis, nei humanizmas.

    Yra elementarios žmogaus teisės. Krikščioniškiems konservatoriams dera gerbti žmogaus teisę tikėti ir NETIKĖTI, kuo tik jis nori, taip pat ir laisvai reikšti savo nuomonę. Nėra moters kūno savininkų, išskyrus ją pačią. Bet nėra ir jai teisės primesti savo kūdikiui (krikštijant) kokią nors religiją ar politiką. Nėra tesės kišti vaikams į jų galvas mistiką mokyklose, nes ji – ne mokslas. Nėra teisės atimti pilietybę iš tų, kurie laiko save kartu ir lietuviais bei tikisi ateityje grįžti į tėviškę. Nustokite vešpatauti žmogui “viešpaties” vardu, nes tuo primenate laikmetį, kai buvo “viena partija ir viena tiesa”.

    Neverta eikvoti proto energiją per daug polemizuojant dėl praeities lavonų. Ją reikėtų nukreipti vieno sovietmečio lozungo linkme – “pavyti ir pralenkti priešakines kapitalistines šalis”. Tiesa, šmaikštuoliai patarė, kad pralenkti nereikia, nes visi pamatys sulopytą užpakalį…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

DK pataisos ribotų darbo užmokestį grynaisiais

2021 04 20
Skiepai nuo koronaviruso | sam.lrv.lt nuotr.

Seimas svarsto įteisinti „skiepadienius“

2021 04 20
Šalyje – tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių

Transporto priemones siūloma pripažinti atliekomis

2021 04 20
Skiepai | sam.lt nuotr.

Supaprastinta sutikimo skiepytis tvarka

2021 04 20
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo kancleriu siūlomas prof. M. Gelbūda

2021 04 19
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Koronavirusas, skiepai | sam.lrv.lt nuotr.

Seimas pritarė paprastesnei skiepijimo tvarkai

2021 04 15
Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Teisę vairuoti motociklą bus galima įgyti paprasčiau

2021 04 15
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros

Duomenis iš valstybės registrų žurnalistai gaus neatlygintinai

2021 04 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Baigiamos dujų jungties su Lenkija statybos
Energetika

Baigiamos dujų jungties su Lenkija statybos

2021 04 21
Pixabay.com nuotr.
Naujienos

Ruošiamasi drausti bet kokį skatinimą lošti

2021 04 21
Mėnuo po muziejų atidarymo: ar žmonės pasiilgo kultūros?
Istorija

Mėnuo po muziejų atidarymo: ar žmonės pasiilgo kultūros?

2021 04 21
Ką daryti su atliekomis? (video)
Gamta ir ekologija

Savivaldybėms svyra rankos tariantis dėl pakuočių atliekų tvarkymo

2021 04 21
AAD pradeda akciją „Ungurys 2021“
Gamta ir ekologija

AAD pradeda akciją „Ungurys 2021“

2021 04 21
Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse
Lietuvoje

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

2021 04 21
Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma
Lietuvoje

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

2021 04 21
Kaune paminėtas Juozo Purickio 138-asis gimtadienis
Istorija

Kaune paminėtas Juozo Purickio 138-asis gimtadienis

2021 04 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tai prideda aiškumo? apie J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
  • Kažin apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Žemyna apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Kęstutis apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baigiamos dujų jungties su Lenkija statybos
  • Ruošiamasi drausti bet kokį skatinimą lošti
  • Mėnuo po muziejų atidarymo: ar žmonės pasiilgo kultūros?
  • S. Birgelis. Apie senų laikų emigraciją. Emigracija ir reemigracija (IV)

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1019; komentarų: 19
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 534; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 474; komentarų: 36
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 330; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 328; komentarų: 17

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

DK pataisos ribotų darbo užmokestį grynaisiais

by Ditė Česėkaitė
2021 04 20
0
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga

Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo grynaisiais pinigais ribojimo. Seimo narys Mykolas Majauskas Seimui...

Skaityti toliau

Seimas svarsto įteisinti „skiepadienius“

by Ditė Česėkaitė
2021 04 20
0
Skiepai nuo koronaviruso | sam.lrv.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Tomo Tomilino pristatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma darbuotojo prašymu suteikti poilsio...

Skaityti toliau

Transporto priemones siūloma pripažinti atliekomis

by Ditė Česėkaitė
2021 04 20
0
Šalyje – tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Tai prideda aiškumo? apie J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
  • Kažin apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Žemyna apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Kęstutis apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
Kitas straipsnis
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Ar nepriklausoma Lietuva laisva?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai