Per artimiausią pusmetį laiku turėtų būti įgyvendinti 23 didelės svarbos Valstybės kontrolės siūlymai. Jų įgyvendinimas turėtų padėti spręsti gyventojams teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės, valstybės veiklos planavimo, viešojo sektoriaus valdymo, saugumo ir kitus svarbius klausimus.
Tarp svarbiausių laukiamų pokyčių – ir sprendimai, turintys reikšmingą įtaką valstybės ilgalaikiam finansiniam ir energetiniam atsparumui: naujo Nacionalinio pažangos plano suderinimas su valstybės finansinėmis galimybėmis, aiškiais principais grindžiamas valstybės rezervų kaupimas ir valdymas bei duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo.
„Valstybės atsparumas neatsiranda krizės įkarštyje – jis kuriamas iš anksto, tiksliai įvertinus rizikas ir sukaupus tvarius rezervus. Šiandien atidėtas ar neryžtingas žingsnis krizės atveju neišvengiamai virstų mūsų šalies pažeidžiamumu. Neturime prabangos švaistyti laiko, todėl artimiausio pusmečio prioritetais turi tapti reali valstybės atsparumą stiprinanti viešojo sektoriaus lyderystė“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Nacionalinio pažangos plano tikslai turi būti susieti su valstybės finansinėmis galimybėmis
Vienas svarbiausių laukiamų pokyčių – naujas 2028–2034 m. Nacionalinis pažangos planas, kuris bus labiau orientuotas į svarbiausius šalies pokyčius, reformas ir proveržio sritis, sutelkiant tam reikalingas institucijų pastangas ir finansavimą. Valstybės kontrolės parengtoje 2026 m. rudens rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje pabrėžiama, kad toks planavimas leistų efektyviau planuoti ir naudoti valstybės išteklius, orientuotis į rezultatus ir nuosekliau vertinti pasiektą pažangą.
Valstybės rezervai turi būti valdomi remiantis aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu
Ne mažiau svarbus ilgalaikiam valstybės atsparumui – finansinių rezervų kaupimas ir naudojimas, padedantis valstybei išlikti atspariai ištikus ekonominiams, geopolitiniams bei kitiems sukrėtimams. Ataskaitoje išskiriama, kad būtina aiškiai nustatyti, kokio dydžio rezervai yra pakankami, kokioms rizikoms amortizuoti jie skirti ir kaip turi būti formuojami ilgalaikėje perspektyvoje.
Finansinių rezervų planavimas turi būti grindžiamas rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais bei naudojimo prioritetais. Finansų ministerija Valstybės kontrolę informavo, kad jau atlikta tarptautinės praktikos analizė ir rengiami pasiūlymai dėl naujo finansinių rezervų formavimo ir valdymo modelio.
Atskirai svarbus ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų planavimas. Kad iškilus būtinybei atsargos gyventojus pasiektų laiku, turi būti sukurta nuosekli, rizikomis pagrįsta valstybės rezervo planavimo ir formavimo sistema. Tam turi būti įvertintas ekonomiškai efektyviausias maisto atsargų kaupimo būdas, nustatytos rezervavimo kainos, įvertinti tiekėjų pajėgumai ir kitos tinkamam valstybės rezervo formavimui būtinos sąlygos. Valstybės rezervo formavimas taip pat turi būti suderintas su mobilizaciniais ir karinės gynybos poreikiais, į šį procesą įtraukiant Krašto apsaugos ministeriją.
Reikalingas galutinis sprendimas dėl jūrinio vėjo parko
Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimas jau perduotas bendrovei UAB „Offshore wind farm 1“ – jai perleistos reikalingos teisės ir įsipareigojimai, taip aiškiau nustatant atsakomybę už projekto eigą.
UAB „Ignitis renewables“, pasitelkusi išorės ekspertus, atliko projekto vidinių ir išorinių veiksnių analizę bei įvertino pagrindines rizikas ir įgyvendinimo scenarijus. Vis dėlto konkretus sprendimas dėl projekto tęstinumo ir realių jo terminų dar nepriimtas. Todėl artimiausiu pusmečiu laukiamas duomenimis pagrįstas sprendimas dėl tolesnio Pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko „Curonian Nord“ projekto įgyvendinimo
Parengta pagal Valstybės kontrolės pranešimą
