Kaalbą parengta 2026 m. spalio 3 d. mitingui prieš masinę imigraciją.
Mieli tautiečiai, brangūs Lietuvos žmonės,
šiandien kalbame apie tai, ką reiškia būti lietuviu. Apie patriotizmą, kuris nėra tuščias žodis. Apie vienybę, kuri mus daro neįveikiamus. Ir apie atsakomybę, kurią paveldėjome iš tų, kurie už mus kovojo.
Esame tauta, kuri išgyveno okupacijas, trėmimus, partizanų karą. Mūsų laisvė nebuvo mums padovanota – ji buvo iškovota krauju. Partizanai miškuose kovojo už laisvą Lietuvą.
Sausio 13-osios naktį beginkliai žmonės stovėjo prie televizijos bokšto. Baltijos kelyje milijonai susikibo rankomis. Jie kovojo ne už tai, kad mes šiandien bijotume pasakyti, kas esame. Jie kovojo už laisvą, lietuvišką Lietuvą.
Ir todėl šiandien turime būti sąžiningi. Mes matome, kas vyksta Vakarų Europoje. Didžiojoje Britanijoje dešimtmečius vykdyta atvirų durų politika ir aklas tolerantiškumas privedė prie to, kad ištisi rajonai gyvena pagal kitus įstatymus.
Švedijoje gaujų karai tapo kasdienybe. Prancūzijoje riaušės ir nuotaikos, primenančios pilietinį konfliktą, – tai ne pirmos kartos atvykėlių sunkumai, o antros ir trečios kartos migrantų vaikų atsiribojimas nuo valstybės.
Tai ne tolimos pasakos – tai realybė, kurią matome kasdien per žinias. Ir tai turi būti mums ne priežastis neapykantai, o įspėjimas.
Vienas šimtametis britų veteranas Alekas Penstounas (Alec Penstone), kovojęs Antrajame pasauliniame kare, viešai pasakė, kad jų auka „nebuvo verta rezultato“. Jo žodžiai skaudūs. Jis gailisi ne pergalės prieš tironiją, o to, kad šiandien jo šalis nebeatpažįstama.
Tai įspėjimas ir mums: kas atsitinka, kai tauta nustoja ginti savo tapatybę, kalbą, istoriją ir saugumą.
Todėl šiandien sakome aiškiai: esame prieš bet kokią Lietuvos islamizaciją. Mūsų motyvas nėra priešiškumas kitoms tautoms ar tikėjimams – mūsų motyvas yra ištikimybė Lietuvai.
Nenorime, kad čia atsirastų lygiagrečios visuomenės, getai, teritorijos, kuriose neveikia mūsų įstatymai. Nenorime, kad mūsų tolerancija būtų naudojama kaip silpnybė. Nenorime, kad mūsų vaikai užaugtų šalyje, kurios nebeatpažintume.
Lietuvybė – tai ne vien pilietybė ir lietuviški vardas ir pavardė. Tai atsakomybė. Tai kalba, kuria kalbame su savo vaikais. Tai pagarba savo vėliavai, himnui, istorijai.
Tai gebėjimas stoti ginti savo kaimyną. Tai drąsa reikalauti, kad Lietuvoje būtų gerbiama Lietuvos teisė.
Mūsų patriotai kariavo už laisvą Lietuvą. Jie nekovojo už tai, kad po kelių dešimtmečių mes savo noru užleistume savo šalį tiems, kurie negerbia jos įstatymų, kalbos ir vertybių.
Niekas kitas už mus Lietuvos neapgins. Jei mes tylėsime, už mus niekas nekalbės. Jei mes nusigręšime, niekas neprivers mūsų prisiminti, kas esame.
Vienybė nereiškia, kad visi turime mąstyti vienodai. Vienybė reiškia, kad kai kalbama apie Lietuvos išlikimą, mes stovime kartu. Skirtingi, bet viena tauta. Viena kalba. Viena žemė. Viena ateitis.
Tad šiandien ne tik kalbėkime – įsipareigokime. Grįžę namo, būkime pilietiški kasdien. Nepraeikime pro neteisybę. Nepasiduokime baimei. Neparduokime savo tapatybės už patogumą.
Mūsų protėviai mums paliko ne tik žemę – jie paliko mums pareigą. Dabar mūsų eilė būti vertiems jų aukos.
Tegul mūsų balsas skamba tvirtai. Tegul mūsų vėliava plevėsuoja ne tik per šventes. Tegul Lietuva lieka lietuviška, laisva ir saugi.
Tegyvuoja Lietuva!
***
Mitinge pasakyta kalba:
Graži kalbelė, bet, deja, tik emocinė. Tai gal derėtų ieškoti galimybių ir būdų kaip sugyventi musulmomams ir krikščionims, gal abi religijas reikia reformuoti taip, kad priešiškumas tarp jų išpažinėjų sumažėtų. Užuominų apie tai kalboje nėra. Maždaug – bėkime (ginkimės), – dangus griūva. Žodžiu, kalbelė – grynai NS-iška rinkiminė, mat, jie artėja.
Labai įdomios mintys, keliančios klausimų.
Pirmas – tai kaip reformuoti tas religijas, kad jos suartėtų ir, svarbiausia, kas pajėgtų tokį darbą padaryti? O gal pradžioje reikėtų suartinti musulmonus šiitus su sunitais, nes jie pjaunasi tarpusavyje, tad, kol islamas nesutaikytas savo viduje, kaip jį sutaikyti su ušore?
Ir antras klausimas – tai musulmonai atvykėliai tokiais kiekiais gerai, jei pavyks su jais sugyventi? Juk dėl atvykstančių skaičiaus ir nepalyginamai didesnio gimstamumo jų greitai taps dauguma. Tai tas gerai? Ir ką reiškia pavyks sugyventi? Europoje kažkaip nėra tokio sugyvenimo pavyzdžių. Vien nesugyvenimo pavyzdžiai. Tai pas mus pavyks?
Kokių grybų prisirinkote? Gal voveruškų?
Skutai, ar pats dalyvavote mitinge, pasisakėte, kad esate tikrasis Lietuvos patriotas, tikrasis lietuvybės gynėjas, religijų sutaikytojas?
Tiesiog masinės migracijos nereikia!
>P. Skutas
Citata: ‘Tai gal derėtų ieškoti galimybių ir būdų kaip sugyventi musulmonams ir krikščionims, gal abi religijas reikia formuoti taip, kad priešiškumas tarp jų išpažinėjų sumažėtų”. Gerb. P. Skutai, tūkstančius metų karai vyksta tarp skirtingų religinių pažiūrų žmonių, o ne dėl kitokių kokių nors sumetimų. Todėl, nors ir gera ši tamstos išsakyta mintis, bet praktiškai įgyvendinti ją gyvenime šansų nėra. Juolab kad kitiems ‘religija’ yra ir grobimas, prievartavimas, narkotikai, sukčiavimas bei padlaižiavimas. Dėkoju.
Tai lietuvybę gina Sergejus Maslobojevas ar Sergej Maslobojev ?
O tamsta dalyvavai mitinge, pasisakei už lietuvybės gynimą?
Ne. Kodėl klausi ?
Mums brangūs tokie kaip jis , kaip Jonas Ohman , a.a. Jevgenij Šuklin , estrados didikai Dolskis , Gorbulskis … ……Guido Michelini ; Juozas Eretas ; ir dešimtys kitų , dirbusių Lietuvai
Aišku, kad brangūs. Bet ar tai Sergejus Maslobojevas, ar Sergej Maslobojev ?
Skaičiau, kad Maslobojevo mama- lietuvė ( žemaitė).
Neklausiu kas jo mama. Klausiu kas jis – Sergejus Maslobojevas ar Sergej Maslobojev?
Tinkamai reformavus religijų teologijas, pagal jas mokant žmones, palaipsniui nyktų ir priešiškumai.
Derėtų organizuotis ir imtis tokių reformų dvasininkijoms, valstybėms pritariant ir palaikant.
Pastaruosius kelis tūkstantmečius žmonės organizuojasi ir reformuojasi. Ir dar po kelių tūkstantmečių , tikėkimės, priešiškumai išnyks. Žinoma, jei patys iki tol nebūsim išnykę.
Taip, komunistai – vieni iš virtinės tų organizatorių ir reformuotojų.
kuo ne komunizmas?
arba naujoji švabinė pasaulio tvarka
>P. Skutas
Utopija.
Visiškai teisingas straipsnis. Sutinku su viskuo be jokių pastabų.
Puikiai pasakyta. Pagarba šiandienos Lietuvos patriotui.
>+++
‘Skaičiau, kad Maslobojevo mama – lietuvė (žemaitė)’. O namai yra ten, kur gyvena tavo mama. Todėl retorinis klausimas ‘Maslobojevas ar Maslobojev’ neturi prasmės, nes Maslobojev yra kietas žemaitis.
Jei jis kietas žemaitis, tai pats savo pavardę turėtų sakyti lietuviškai – Maslobojevas. Manau, kad taip ir yra.
Kaltalka
juk lietyviška pavardė būtų
tik keista jog kalti kala, į slavizmą iš “kolotj” “DIabiletas” skelbiąs
kalTalk, KALAtalk ar ukrainietiškai barškynė, žodžiu “BOJ” – bijoti “bojatsia”
…kovos (jų tokia, neryžtinga ir nejuostuota, bediržinė-chalatuota prigimtis)
I. Kantas numatęs pasaulio išminties raktą (be DI-abilietavimo) per lietuvių klabą
Feisbuke (žiūrėk paveikslėlį prie rašinio) – Sergej ”Kuvalda” Maslobojev.
Dabar valstybės nacija yra lietuvių tauta. Ji susivienydama atkūrė valstybę – Lietuvos Respubliką. Joje gyvename, kaip paprastai, vieni daugiau laimingi, kiti mažiau, bet laisvi. .
Tokiu atveju nėra aišku į kokią kitą naciją NS savo veikla sieka vienyti lietuvių tautą su savo atkurta valstybe. Ar ne vėl į tą Žečpospolitą, apie kurią svajoja lenkiškos jėgos su Lenkija (!?). Miglota ta prasme NS veikla. Į tai tenoriu atkreipti lietuvišką dėmesį.
Manau, apie NS rašote paistalus.
Vargu, kad ‘paistalus’, – NS veiklos turinio analizės metodais gauti duomenys tai byloja.
Tai gal duotumėte nuorodą į tuos NS veiklos turinio analizės metodais gautus duomenis?
Esu metodo taikymo specialistas, taigi komentaras ir yra tie duomenys.
Tai kad jokių duomenų apie NS veiklą komentare nepateikta, tik paties faktais neparemta nuomonė.
Duomenys ir komentarai viename.