Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

Daiva Vaiškūnienė, www.alkas.lt
2025-10-09 17:15:48
398
PERŽIŪROS
6
Latvijos Dievturiai

Latvijos Dievturiai | dievturi.lv nuotr.

2025 m. spalio 9 d. Latvijos Respublikos Saeimas priėmė istorinį įstatymą (63 balsai už, 7 balsai prieš ir 2 susilaikė), suteikiantį Latvijos Dievturių sandraugai (Latvijas Dievturu sadraudze) oficialų ilgalaikės tradicinės religijos statusą.

Šis sprendimas yra pirmasis toks visoje Europos Sąjungoje ir ženklina svarbų tarpsnį etninių religijų teisių pripažinime ES.

Pagal priimtą įstatymą Dievturyba pripažįstama tradicine baltų religija Latvijoje, išlaikiusią baltiškas tradicijas, ištikima dvasinėms ir dorovinėms vertybėms, puoselėjanti latvių kalbą, papročius ir tautos dvasinį paveldą.

Įstatymas suteikia Dievturiams teisinį statusą – saugo jų vardą, jų šventas vietas, šventoves ir kitas šventybes, o taip pat suteikia teisę į savivaldą pagal įstatus. Tai apima teisę tuokti, skleisti dvasines pažiūras, švietimą ir religinį mokymą.

Dievturių įgaliotieji dvasininkai gali sutuokti pagal Civilinę teisę ir teikti dvasines paslaugas karinėse, medicinos ir pataisos įstaigose. Taip pat Dievturių įkurtos švietimo įstaigos galės rengti mokymo programas ir ruošti savo religinius darbuotojus.

Latvijos Dievturiai
Latvijos Dievturiai | dievturi.lv nuotr.

„Praėjus aštuoniems amžiams nuo smurtinio krikščionybės atėjimo į Baltijos kraštus, Latvija, kaip ES narė, turi galimybę sugrįžti ir tęsti senąsias baltiškas religines tradicijas, kurias puoselėja Dievturiai“, – teigia Latvijos Dievturių sandraugos didžvaduonis Andrejus Broks.

Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą
Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai Luokstenės šventykloje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jis pabrėžia šios etninės religinės bendruomenės svarbą latvių tautos dvasinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimui.

Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas, dievturis dr. Ugis Nastevičs pažymi, kad: „Šis įstatymas, kurį nuo 2022 m. kūrė Dievturiai, pripažįsta Dievturybą kaip tradicinę religiją, giliai įsišaknijusią Latvijos istorijoje ir kultūroje. Jis saugo šventas tradicijas ir sukuria precedentą visoms etninėms religinėms bendruomenėms Europoje. Tai pabrėžia Latvijos įsipareigojimą užtikrinti religijos laisvę, kultūrinį išsaugojimą ir etninių dvasinių tradicijų pripažinimą.“

Luokstenės dievturių šventykla | alkas.lt nuotr.

Latvijos Dievturių Sandrauga yra Europos etninių religijų kongreso narė nuo 1998 m., aktyviai propaguojanti etnines religines tradicijas visoje Europoje.

Šio įstatymo priėmimas liudija ryžtą puoselėti ir saugoti baltų tautų senąsias religines vertybes šiandienos Europoje ir suteikia Dievturybai užtikrintą teisėtą vietą Latvijos ir visos Europos religinėje įvairovėje.

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Valdžiui Celmui Luokstenės šventyklos atidarymo apeigose
Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė įteikia krivulę Valdžiui Celmui Luokstenės šventyklos atidarymo apeigose | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos senovės baltų religinės bendrijos Romuva Krivė pasveikino dievturius

Lietuvos etninės religijos Senojo baltų tikėjimo Romuva vadovė Krivė Inija Trinkūnienė pasveikino dievturius su seniai pelnytu reikšmingu valstybės pripažinimu:

„Sveikiname Dievturius su pergale! Jūsų pasiekimas – tai pamoka visoms Europos prigimtinio tikėjimo bendruomenėms. Įkvėpti Jūsų ir mes sieksime tapti valstybės pripažinta tradicine religine bendrija.“

Baltų tikėjimo Molėtų bendruomenės Romuvos vaidilos pasveikinimas 

Gerbiamasis Andrejau Brokai,

Su didele pagarba ir džiaugsmu sveikinu Jus bei visą Latvijos Dievturių sandraugą šio istorinio sprendimo proga – Latvijos Saeimos nutarimo pripažinti Dievturius tradicine religija.

Tai iškili Jūsų bendruomenės pastangų, ištvermės ir dvasinio tvirtumo pergalė, kurios reikšmė peržengia Latvijos sienas.

Jūsų atkaklus darbas, vienijantis senosios baltų pasaulėžiūros puoselėtojus, tapo pavyzdžiu mums visiems – lietuviams, romuviečiams ir visiems baltų tikėjimo broliams.

Linkiu Jums ir visiems dievturiams šviesos, jėgos ir išminties tęsiant šį didį kelią – kad mūsų bendrų protėvių dvasia stiprintų abiejų tautų vienybę ir tikėjimo laisvę.

Su broliška pagarba, Jonas Vaiškūnas, Molėtų Romuvos vaidila.

Lietuvos Romuva nors per ilgai trukusius teismus pernai (2024-12-12) pagaliau išsikovojo valstybės pripažinimą, tačiau ir toliau oficialiai lieka netradicine religine bendrija savo šalyje.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dievturiai ir romuviai tos pačios baltų religijos tęsėjai

Latvijos dievturiai ir Lietuvos romuviai nuo seno bendradarbiauja, rengia bendras religines apeigas bei šventes, o nuo nuo 2011 metų kasmet rengia ir Baltų krivulėmis vadinamus plačius religinių bendrijų pasitarimus. 2018 m. Lietuvoje vykusioje Baltų krivulėje buvo nutarta telktis į bendrą religinį susivienijimą, kuris rūpintųsi senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

„Skelbiame, kad esame vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tęsėjai. Siekdami stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių baltų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas, susirinkę į bendrą Krivulę, nutarėme /…/ steigti šias religines bendrijas vienijantį ir telkiantį senovės baltų religijos susivienijimą“, – rašoma bendroje dievturių ir romuvių deklaracijoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“
  2. Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  3. Romuviai ir dievturiai ragina istorinių baltų žemių tautas gerbti Šventąją baltų žemę
  4. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  5. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  6. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  7. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją
  8. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  9. M. Laurinkus. Nesuprantu, kodėl baltų religija staiga ėmė kelti juoką
  10. Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
  11. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  12. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  13. Kam kelia baimę senoji baltų religija?
  14. „Aktualioji istorija“: Senovės lietuvių religija
  15. D. Razauskas: Krikščionybė sukonstravo pagonybę kaip savo šešėlį, kaip tamsiąją savo pusę

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Dėkokime narsiajai Sesutei says:
    prieš 1 metai

    žingsnis po žingsnio jau kelintą kartą Ji moko nepaslankią ir bailią savo dičkę sesę, bet ši, lyg smėlio maišas, vis ant to paties šono dešimtmečius nepajudėdama drybso … 🙁
    Per kiekvienus rinkimus turime, kas veržte į Seimą veržiasi, turime, kas dešimtmečius jame kiurkso, bet neturime, kas pareigą savo Tautai pagaliau atlieka.
    Pagarba sesutei Latvijai!!!

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      prieš 1 metai

      Su šia skandinaviška sesute (genetikas prof. dr. Vaidutis Kučinskas: Skandinavijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmones yra to pačio genetinio branduolio žmones) draugaujame nuo ledynmečio laikų, kai dalis mūsų nuo šalčio buvo pasitraukę į Afriką. Kn. “Ist.par.į Lietuvą”, p. 10 yra paminėti ir latviškai užrašyti 87 pasakos “Eglė žalčių karalienė” variantai (Leonardas Sauka). Neskaitant to, kad Afrikoje užfiksuota gyvenvietė pavadinimu SALDAI. Ir laiką, vedant kasdien ugnelę ratu, jie mokėjo skaičiuot taip kaip mes. Pagarba!

      Atsakyti
  2. Latvijoje says:
    prieš 1 metai

    Latvijoje ir Estijoje visose valstybinėse mokyklose pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine kalba ( atitinkamai latvių ar estų). Ne Latvijos piliečiai, norintys toliau gyventi Latvijoje privalo išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą. Latvijos Konstitucijoje ( Satversmėje) rašoma: “1918 m. lapkričio 18 d. paskelbta Latvijos valstybė buvo įkurta sujungus istorines latvių žemes ir remiantis nekintama Latvijos tautos būkle ir jos neatimama apsisprendimo teise, siekiant užtikrinti latvių tautos, jos kalbos ir kultūros per amžius egzistavimą ir vystymąsi, užtikrinti Latvijos ir visų žmonių laisvę bei skatinti klestėjimą…..Pasitikėjimas Latvija, latvių kalba kaip vienintele oficialiąja kalba, laisve, lygybe, solidarumu, teisingumu, sąžiningumu, darbo dorybe ir šeima yra darnios visuomenės pagrindas.( google vertimas) likumi.lv/doc.php?id=57980?phrase=Satversme
    Satversmėje latvių kalba, kaip vienintelė oficiali kalba Latvijoje,laikoma vienu iš Latvijos visuomenės pagrindų. O Lietuvoje?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      prieš 1 metai

      >Latvijoje
      O Lietuvoje? Lietuvoje kitataučiai, norintys įsigyti pilietybę, turi išlaikyti Konstitucijos, lietuvių kalbos egzaminus. Tačiau, skirtingai nuo estų ar latvių, valstybinėse mūsų mokyklose nėra pereinama prie visuotinio mokymo tik valstybine lietuvių kalba. Kodėl? O gi todėl, kad tam neduoda eigos Lietuvos respublikos vyriausybė. Duotų gal eigą tam “Nemuno aušrai” priklausantis ministras, bet tokio ministro Lietuvos vyriausybė dėl “menininkų”, įskaitant ir mokinius, protestų į savo sudėtį neįsileidžia. Vo tep!

      Atsakyti
      • >Rimgaudui says:
        prieš 1 metai

        Nesupratote. Kalbu apie asmenis ,neturinčius Latvijos pilietybės- jie taip pat turi išlaikyti valstybinės latvių kalbos egzaminą nustatytu lygiu, norėdami toliau gyventi Latvijoje.

        Atsakyti
      • Jamam says:
        prieš 10 mėnesių

        Neužmirškite, kad yra dvi nevalstybinės kalbos , kuriomis mokoma: rusų ir lenkų. Jeigu rusų kalba politikai yra kaip ir ne prieš panaikinti, tai su lenkais jie nė už ką to nepadarys. Nes yra pasirašę sutartį, plius kaip jau bevek nutraukėm visus ryšius su Rusija, tapome bevek išskirtinai priklausomi nuo Lenkijos. Čia kaip su vilkikais Baltarusijoje, sau kilpą užsinėrė. Lenkų politikai nenustojo galąsti dantis dėl Wilno.

        Tas mokymas iš tikro nėra taip jau blogai, o politiškai, teisingai naudojant, galima naudoti kaip privalumą. Bet Lietuvoj politikai skystoki. Na ir tiesiog reikia stipriau mokyti lietuvių kalbos, o ne susilpnintai…

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)
  • Nevyriausybininkai dėl Pagalbinio apvaisinimo pataisų kreipėsi į Prezidentą
  • Siūloma degalines įpareigoti nedelsiant pranešti apie keičiamas degalų kainas
  • Siūlymas atkurti pensijas, sumažintas dėl pensinio amžiaus ilginimo, skinasi kelią Seime

Kiti Straipsniai

Universiteto auditorijoje profesorius įtaigiai gestikuliuoja, studentai užsirašo, o vienas studentas į jį žvelgia su abejonėmis.

V. Budnikas. Radikalūs profesoriai apnuodijo studentus (I)

2026 11 17
Napoleonas Kitkauskas su gėlėmis prie Lietuvos trispalvių

Mirė Vilniaus katedros ir Valdovų rūmų tyrinėtojas Kazys Napoleonas Kitkauskas

2026 11 17
Edmundas Rimas Čapas (1951–2015)

S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva

2026 11 17
Straipsnio autorius Jonas Vaiškūnas ir tėvai su dviem vaikais skaito Lietuvos Respublikos Konstituciją; už jų matyti du kartu einantys vyrai ir Lietuvos trispalvė.

J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?

2026 11 16
DI sukurtas mokytojų susibūrimo prie mokyklos vaizdas: pedagogai laiko transparantus su streiko šūkiais.

Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus

2026 11 16
Akademikas Romualdas Grigas ir jo atminimo įamžinimas Naujamiestyje

Naujamiestyje įamžintas akademiko Romualdo Grigo atminimas

2026 11 16
Dirbtinio intelekto sukurtas iliustracinis matematikos ir duomenų analizės vaizdas universiteto aplinkoje.

Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį

2026 11 15
Jurgis Jurgelis ir knygos „Politinio teatro etiudai“ viršelis – redakcinis koliažas

Nuo tremčių istorijos iki politinių užkulisių – Jurgio Jurgelio „Politinio teatro etiudai“

2026 11 15
Tauro rekonstrukcijos pristatymas

Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių

2026 11 15
Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis“ įkūrėjai Vytautas ir Rita Černiauskai koncerte.

„Kukumbaliui“ – 25: iš Merkinės po Lietuvą pasklidusios dainos ir draugystė

2026 11 14

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie S. Tumėnas. Pulkininkas Edmundas Čapas: namai – ir JAV, ir Lietuva
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Ką gi apie „Reuters“: Pentagonas ragino Baltijos šalis švelninti kalbas apie Rusiją. Ar pasikeitė pati grėsmė?
  • Dainius Razauskas apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Vincas Kalava apie J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
Kitas straipsnis
Grynieji pinigai

E. Čibirauskas, G. Ustinavičius,  Z. Vaišvila. Teisę atsiskaityti grynaisiais turi ginti Konstitucija 

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai