Trečiadienis, 21 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2018-09-12 21:15:49
12
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.  

Šiemet vykusioje jau aštuntoje Baltų krivulėje Lietuvos ir Latvijos didžiausių baltų tikėjimo bendrijų dvasiniai vadovai Krivė Inija Trinkūnienė ir Dižvaduonis Andrejs Broks pasirašė susitarimą vienytis į bendrą senovės baltų religinį susivienijimą.

Sutarta, kad steigiamas religinis susivienijimas [1] rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

„Skelbiame, kad esame vienos bendros iš protėvių paveldėtos Senovės baltų religijos tęsėjai. Siekdami stiprinti Lietuvoje, Latvijoje bei kitose baltų žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių baltų vienybę ir puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms iš protėvių paveldėtas Senovės baltų religijos tradicijas, susirinkę į bendrą Krivulę, nutarėme:

1. Steigti šias religines bendrijas vienijantį ir telkiantį senovės baltų religijos susivienijimą (juridinė forma – asociacija, toliau Susivienijimą), kurio tikslai ir veiklos formos bus plačiau išdėstytos abiejų šalių patvirtintuose Įstatuose, kurių tekstą šalys suderins darbo tvarka. Tuomet drauge pilnai įsigalios ir šis nutarimas.

2. Susivienijimas sieks, kad Latvijoje ir Lietuvoje senovės baltų religija būtų juridiškai pripažinta nacionalinėmis (tautinėmis) religijomis, priimant atitinkamus įstatymus ir užtikrinant atitinkamą šios religijos teisinį statusą. Susivienijimas sieks, kad ir kitose baltų protėvių žemėse gyvenančių ir baltų kultūros erdvei priklausančių mūsų religijos išpažinėjų vertybės būtų gerbiamos ir pripažįstamos kuo aukščiausiu valstybiniu lygiu“, – rašoma Romuvos ir Dievturių vadovų pasirašytame susitarime.

Istorinis lietuvių ir latvių susitarimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Istorinis lietuvių ir latvių susitarimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis susitarimas ir juo remiantis parengti dokumentai dar turės būti patvirtinti Romuvoje svarbiausius sprendimus bendrai priimančioje kasmetinėje Krivulėje, atitinkamai ir Dievturių bendrijos Taryboje.

„Tai istorinis susitarimas – pirmą kartą istorijoje abiejų baltų tautų didžiausi tautiniai religiniai judėjimai telkiasi bendrai veiklai. Mūsų valstybės politikai nededa pastangų, kad baltų tautos bendrautų, todėl mes nusprendėme stiprinti vienybę religiniame lygmenyje, kuriame politikai įtakos nedaro. Vienysime pastangas ir sieksime, kad abiejose valstybėse – Latvijoje ir Lietuvoje – Senasis baltų tikėjimas būtų pripažįstamas tautine religija“, – sakė vienas iš Baltų krivulės rengėjų Romuvos religinės bendrijos vaidila Jonas Vaiškūnas.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Dar daugiau, sutarta, kad kuriamas Senovės baltų religijos susivienijimas kels sau tikslą vienyti ir stiprinti ne tik Latvijos ir Lietuvos prigimtinio tikėjimo tęsėjų pastangas, tačiau kreips savo žvilgsnį ir į brolius baltus, išsisklaidžiusius pirmiausia po istorinės baltų žemes nuo Oderio iki Volgos ir nuo Desnos iki Okos. Neliks užmiršti ir baltai, pasklidę po kitas pasaulio šalis. Mes sieksime, kad užsienio valstybėms atitekusios mūsų šventosios Protėvių Žemės dalis būtų gerbiama, kad būtų puoselėjamas ten glūdintis mūsų protėvių kūniškojo ir dvasinio gyvenimo paveldas“.

Šventoji baltų žemė | Mokslolietuva.lt nuotr.
Šventoji baltų žemė | Mokslolietuva.lt nuotr.

Baltų Krivulėje buvo aptarti svarbūs prigimtinio baltų tikėjimo klausimai. Pokalbyje „Dievų samprata prigimtinėje baltų kultūroje“ dalyvavo Romuvos garbės vaidilos –  mitologai dr. Dainius Razauskas ir habil. dr. Nijolė Laurinkienė, religijotyrininkas Gintaras Burneika, etnokosmologas, vaidila J. Vaiškūnas, vaidilė dr. Dalia Urbanavičienė, Dievturių atstovai Andrejs Broks, Ugis Nastevics ir kiti.

Baltų krivulės dalyviai vieni su kitais dalijosi savo gerąja patirtimi šiuose pokalbiuose „Baltų religija ir ugdymas“, „Baltų religija žiniasklaidoje, informacijos mainai“.

Įpusėjus Baltų krivulei, buvo pasiųsti pasiuntiniai į Žemaitiją pas Šatrijos kalno Amžinosios ugnies kūrentojus. Išreikšdami pagarbą šventam ir pasiaukojančiam triūsui, jiems iš Kulionių Perkūno šventovės Baltų krivulės vardu buvo pasiųstas akmuo, skirtas naujajam Šatrijos ugnies aukurui, taip pat Baltų krivulės dalyvių sveikinimo laiškas „Šatrijos Romuvai ir šventosios ugnies sergėtojams “:

„Mes, senovės baltų religinių bendruomenių atstovai, Kulionyse susirinkę į latvių ir lietuvių bendrą krivulę, dalyvaujant ir gudų atstovams, drauge prisimindami prieš metus mus palikusį Žemaitijos garbės Krivį Adolfą Gedvilą, sveikiname jus, įgyvendinusius šio įžymaus baltų dvasinio vadovo svajonę. Ant didžiausio mūsų tautos piliakalnio ir alkakalnio, Šatrijos kalno jus užkūrėte šventą ugnį, kurią saugojate be pertraukos jau metus laiko. Norime jums ir mums visiems palinkėti, kad jūsų pradėtas šviesus žygis tęstųsi amžinai. Tam įpareigoja jūsų įkurta Ugnis. Remiame jus ir petis petin plėsime Šatrijos ugniai pasišventusių žmonių ratą“, – rašoma Romuvos ir Dievturių vadovų pasirašytame laiške.

Amžinoji ugnis ant Šatrijos kalno | Ą. Bajor nuotr.
Amžinoji ugnis ant Šatrijos kalno | Ą. Bajor nuotr.

Baltų krivulėje buvo priimti keli nutarimai: dėl Lietuvos miškų apsaugos nuo kirtimo; dėl lietuvių ir latvių etninės kultūros sklaidos bendrojo lavinimo mokyklose; dėl klausimo apie religinę priklausomybę įtraukimo į visuotinio gyventojų surašymo klausimynus. Susirinkime taip pat buvo aptarta, kaip senojo baltų tikėjimo atstovai pasveikins į Lietuvą atvyksiantį Romos Popiežių, siekdami apsisaugoti nuo galimų provokacijų Romuvos vardu.

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Baltų krivulėje dalyvavo ir neformalios Baltarusijos baltų tikėjimo bendruomenės vadovas Ales Mikus.

Senojo baltų tikėjimo religinė bendrija Romuva šiuo metu vienija jau kelias dešimtis bendruomenių. Statistikos duomenimis, senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių skaičius nuolat auga. Paskutinio 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis 5 130 Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad yra baltų tikėjimo. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.

Šių metų birželio 30 d. Seime turėjo būti svarstomas ir priimamas nutarimas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas (Nr. XIIIP-2016(2)). Tačiau klausimo svarstymas buvo atidėtas rudeniui.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą. Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, įvardytos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Pavyzdžiui, bendrija galėtų sudaryti santuokas, įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose.

Dievturių religinė bendrija kaip juridinis asmuo buvo registruota dar 1925 m., o atgavus Latvijos Nepriklausomybę – 1991 metais. Lietuvoje  taip pat siekta valstybės pripažinimo dar XX a. pradžioje: Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis 1915 m. gavo carinės Rusijos valdžios oficialų pripažinimą, kad jis yra lietuvių senojo tikėjimo išpažintojas, o Domas Šidlauskas-Visuomis 1929 m. prie Sartų ežero įkūrė bendriją „Romuva“, kurios veikla sovietmečiu nelegaliai buvo tęsiama Intos lageryje. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje 1992 m. buvo įregistruotos pirmosios Baltų tikėjimo religinės bendruomenės Vilniuje ir Kaune, o Lietuvai 1995 m. priėmus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, juo remiantis 2002 m. buvo įregistruota Senovės baltų religinė bendrija Romuva (ją tuomet sudarė 10 atskirų bendruomenių).  

Dievturių ir romuvių tikėjimai grindžiami savo krašte susiformavusia religija. Dabartiniu metu tiek Romuva, tiek Dievturių bendrija savo valstybėse yra laikomos netradicinėmis „mažumų religijomis“ ir jaučia nuolatinį „didžiųjų religijų“ spaudimą, sunkiai pasiekia teisėtais lūkesčiais grindžiamą valstybės pripažinimą. Pagal religinę laisvę užtikrinančias tarptautines normas [2], kurios visų pirma grindžiamos nediskriminacijos principu, tokios padėties mūsų valstybėse būti neturėtų. Kaip teigė religijotyrininkas dr. Džeremis Ganas (Jeremy Gunn )(Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Religijos laisvės ekspertų tarybos narys), „tradiciškumo / netradiciškumo perskyra negali būti religijų diskriminavimo pagrindas, <…> tad nedera vyriausybei ar remiantis įstatymais diskriminuoti žmones tradicijos, kuriai šie priklauso, pagrindu“ [3].

_________________

[1] Tokio tarptautinio religinio susivienijimo pavyzdžiu gali būti kad ir baptistai: pirmoji tarptautinė baptistų organizacija susikūrė 1905 m. tarptautiniame kongrese Londone, kai buvo įsteigta Pasaulinė baptistų sąjunga (Baptist World Alliance).

[2] Religijos ir tikėjimo laisvę įtvirtina du pagrindiniai tarptautiniai dokumentai – Tarptautinė pilietinių ir politinių teisių sutartis (1966) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (1950), kurių įgyvendinimo priežiūra priskirta dviem institucijoms – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetui  ir Europos žmogaus teisių teismui, kuris nuo 1992 m. aktyviai veikia religijos laisvės klausimų srityje. Be to, kiekviena svarbesnė konvencija žmogaus teisių srityje turi bent vieną straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija religijos pagrindu.

[3] Žr. dr. Dž. Gano pranešimą „Religijos laisvė: tarptautiniai standartai“ leidinyje Religija ir teisė pilietinėje visuomenėje: tarptautinės konferencijos medžiaga. V., 2001, internetinė prieiga http://www.tm.lt/rel_static/konf_medziaga/3.html#1

Baltu krivule 2018_Ugis Nastevics1-2400
P1600508vj-2400
P1310402-2400
P1600512vj-2400
P1310447-2400-2400
P1310455-2400-2400
P1600566vj-2400
Baltu krivule 2018_Ugis Nastevics-2400
P1600538vj-2400
P1600540vj-2400
P1320163-2400
P1320178-2400
P1320181-2400
P1320196-2400
P1320200-2400
P1320203-2400
P1320261-2400
P1320474-2400
P1320504-2400
P1600515vj-2400
P1600518vj-2400
P1600536vj-2400
P1600547vj-2400
P1600548vj-2400
P1600549vj-2400
P1600550vj-2400
P1600556vj-2400
P1600559vj-2400
P1600565vj-2400
P1600575vj-2400
P1600577vj-2400
P1600579vj-2400
P1600580vj-2400
P1600585vj-2400
P1600586vj-2400
P1600587vj-2400
P1600591vj-2400
P1600592vj-2400
P1600594vj-2400
P1600596vj-2400
P1600600vj-2400
P1600601vj-2400
P1600603vj-2400
P1600604vj-2400
P1600618vj-2400
P1600619vj-2400
P1600621vj-2400
P1600625vj-2400
P1600627vj-2400
P1600636vj-2400
P1600654vj-2400
P1600667-2400 – kopija
P1600687-2400-2400
P1600756vj-2400
andrejs-broks-ir-inija-trinkuniene-2400-2400
P1600822vj-2400
P1600764-2400
P1600765vj-2400
P1600769vj-2400
P1600770vj-2400
P1600771vj-2400
P1600773vj-2400
P1600776vj-2400
P1600778vj-2400
P1600783vj-2400
P1600789vj-2400
P1600799vj-2400
P1600800vj-2400
P1600807vj-2400
P1600811vj-2400
P1600820vj-2400
P1600825vj-2400
andrejs-broks-dievturiu-didzvaldonis-2400-2400
P1600832vj-2400
P1600835vj-2400
P1600839vj-2400
P1600858vj-2400
P1600863vj-2400 – kopija
P1600866vj-2400
P1600870-2400
P1600615vj-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai šventė pirmosios pavasario žalumos šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  2. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  3. Senojo baltų tikėjimo išpažinėjai dievturiai iškilmingai atidarė pirmąją šventyklą (nuotraukos, video)
  4. Baltų tikėjimo tęsėjai Žemaitijoje atšventė Amžinosios Ugnies šventę
  5. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  6. Mirė senojo baltų tikėjimo tęsėjas, Amžinosios Ugnies sergėtojas, tautodailininkas Adolfas Gedvilas
  7. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  8. Latvių senojo tikėjimo išpažinėjai dievturiai atidaro pirmąją šventyklą (video)
  9. Romoje vyks Europos etninių religijų konferencija „Senojo tikėjimo apeigos ir jų šaltiniai“
  10. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  11. Latvijos spaudoje – mintys apie Lietuvos ir Latvijos sandraugą
  12. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  13. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  14. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  15. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kęstutis says:
    7 metai ago

    Gera žinia, tik nesupratau kam tą Popiežių pasitikinėti?..

    Atsakyti
    • Tomas says:
      7 metai ago

      Todėl, kad Lietuva bent 3 dienas bus Pasaulio dėmesio centre. Tai proga mums tapti žinomesniems,pagerinti savo šalies įvaizdį ir parodyti svetingumą.

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        7 metai ago

        Gerai, jei tam bus tinkamai pasiruošta ir sugalvota kaip save pateikti oriai, kad paskui neapsijuokt ant viso pasaulio…

        Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    7 metai ago

    Tikrai puiki idėja. Tradicinių tikėjimų (reiktų naudoti daugiskaitoje, nes baltų genčių tradiciniai tikėjimai iki pat krikščionybės įsitvirtinimo šiek tiek skyrėsi – tai iliustruoja ir laidojimo papročiai: vienos gentys mirusiuosius degino, kitos – ne, vienur pilkapiai, kitur – ne, vienur žirgų kapai, kitur – ne ir t.t.).
    Taigi, tradicinių vbaltų tikėjimų vienijimąsis į jungtinę bendruomenę yra puiki idėja, kuri padidins jų įtaką, ir populiarumą. Tad neabejotinai pritariu vienijumuisi. Šaunuoliai!

    Atsakyti
  3. Tomas says:
    7 metai ago

    Cituoju: Sutarta, kad steigiamas religinis susivienijimas rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir VISOSE ISTORINĖSE BALTŲ ŽEMĖSE, bei kituose kraštuose kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.
    Atsiprašau, bet tos žemės jau nėra baltų žemės, o slavų. Čia tas pats kas prancūzai pradėtų rūpintis frankų kultūra Vokietijoj ar Italijoj nors tos žemės jau nėra frankų žemės.

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      7 metai ago

      Beje, “slavų žemės” yra Baltų vandenvardžių erdvėje. Ir Gudijoje, ir Lenkijoje, ir Ukrainoje, ir Rusijoje (Pamaskvė, Tverė ir kt.) tikrai yra senojo, prigimtinio, mums giminiško tikėjimo išpažinėjų, su daugeliu jų esame užmezgę draugiškus ryšius. Jie irgi tampa mūsų bičiuliais (nepainiokime putinų ar lukašenkų bei jų pakalikų).

      Atsakyti
  4. Antanina says:
    7 metai ago

    Gerbiamieji Besiginčiajantieji, pirmiausiai, ligi 1862 metų – Lietuvos DK 7371 metų- Lietuvoje ir Latvijoje gyveno AISČIŲ PALIKUONYS. Ir tik kai Karaliaučiuje gyvenęs žydas kalbų tyrinėtojas, paskelbė savo žydišką kalbų suskirstymą, kuriame , norėdamas sureikšminti vokiečių tautą- pavadino GOTAIS, o musų tautiečius sumenkindamas paskelbė TARTUM pabalusiais -BALTAIS, tik nuo to meto mūsų padlaižūnai prisiėmė tą pravadžiavimą, išplaukusį iš didesniosios ir galingesnės tautos – GOTŲ. NOrs pastaruoju vardijimu buvovadinami mūsų anksčiau buvę AISČIAI.
    Antra, nuo 1384 metų lietuvius pradėjo PARKRIKŠTYTI Į CATHOLICS-us lenkų vandalai, bet ne į KRIKŠČIONIS, kuriais, iš tikrųjų lietuviai ir buvę… nes KRIKŠČIONIŠKASIS TIKĖJIMAS VIENINTELIU TVĖRĖJU – DIEVU PRASIDĖJO SU MŪSŲ PROTĖVIŲ ATSIRADIMU ŠIOJE ŠVENTOJE – LIETUVOS ŽEMĖJE. PAGANI-mis mūsų protėvius pravardžiavo Vatikano valdovai, prilyigndami NEPRAUSTABURNIAMS ŽEMDIRBIEMAS- pravardžiuodami kitatikius – lietuvius graikišku pažeminančiu lyg keiksmažodžiu. Tiesa, kad mūsų baltaveidžių Aisčių žemės buvo nuo Uralo kalnų ligi pat Atlanto vandenyno ir kad jose ligi šiol gyvena mūsų tolimieji giminaičiai.
    Pasitinkant Vatikano Katalikų bažnyčio imperijos valdovą, jam reikėtų pareikšti reikalavimą, kad jis atsiskaitytų – atsilygintų už CATHOLICS-inimo krikšto metų išskerstus šimtus tūkstačnių Krivių, Vaidlų ir Vaidlučių, kelis milijonus išžudytų nepaklusniųjų lietuvių, nenorėjusių priimti lenkų kalba peršamo naujojo ir dar žydiško dievo. Ir čia pat norėčiau bumbliauskiškai paklausti: O KUO KONKREČIU MŪSŲ “BALTŲ” TIKINTIEJI GALĖTŲ PASIGIRTI AR PASIDIDŽIUOTI prieš mūsų Tautą pavergusį svečią, kai net savo dorovinio gyvenimo taisyklių NETURIME? kAI meldimosi RITUALAI – vis dar neturi konkretumo ir pastovumo, kai mėtomasi tarp CATHOLICS-ų tikėjimo ir nežinia KOKIO? Dėl to ir VERGIŠKO SINDROMO VERčIAMI – norime kultūringai- PADLAIŽIŠKAI “svetingai” pasitikti mūsų tautos PAVERGĖJĄ – VIENOS DIDŽIAUSIŲ PASAULYJE CATHOLICS-ų IMERIJOS IMPERATORIŲ, kai derėtų PRIMINTI ŽIAURIOJO CATHOLICS-iško KRIKŠTIJIMO ŽUDYNIŲ IR SKERDYNIŲ MILIJONINES NEKALTŲ TAUTIEČIŲ NETEKTIS.

    Atsakyti
  5. Tomas says:
    7 metai ago

    Tos šalys, kurios sugebėjo iš krikščionybės padaryti savo tautinę ideologiją turi stiprią miestietišką kultūrą ir nacionalizmą( Rusija, Lenkija) ir taip toliau. Pas mus deja yra garbinama pagonybė, dėl to neturim miestietiškos kultūros ir gana primityvų ir vaikišką nacionalizmą. Deja.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      Teisingas pastebėjimas, akiplėšoms lenkams ir rusams krikščionybė tiko – žiūri į akis ir meluoja, doresniems lietuviams ne, nes negalėjo patikėti tokiom nesąmonėm…

      Atsakyti
  6. Skaitytojas says:
    7 metai ago

    Šaunuoliai baltai, puikūs ir teisingi darbai. Gal tik tas Baltarusijos akcentavimas kelia šiek tiek abejonių (nes tada kyla klausimas, kokia kalba vyksta bendri posėdžiai ir pan.).

    O vaidilė Dalia yra labai patraukli moteris. Jaunystėje turėjo būti iš klumpių verčianti mergina.

    Atsakyti
  7. Kemblys says:
    7 metai ago

    ,,2. Susivienijimas sieks, kad Latvijoje ir Lietuvoje senovės baltų religija būtų juridiškai pripažinta nacionalinėmis (tautinėmis) religijomis, priimant atitinkamus įstatymus ir užtikrinant atitinkamą šios religijos teisinį statusą.”

    ,,Vienysime pastangas ir sieksime, kad abiejose valstybėse – Latvijoje ir Lietuvoje – Senasis baltų tikėjimas būtų pripažįstamas tautine religija“, – sakė vienas iš Baltų krivulės rengėjų Romuvos religinės bendrijos vaidila Jonas Vaiškūnas.”

    Nesupratau… ar tai valdžia turi įteisinti TAUTAI kažkokių ‘baltų’ ,,tautinę religiją”?

    Atsakyti
  8. Darius Baltunis says:
    1 metai ago

    Tikrai puiki įdėja susivienyti visiems senojo baltų tikėjimo atstovams. Juk tai ir yra tikrasis lietuvių tautos tikėjimas, arčiausias sielai ir širdžiai kurio atstatymui turėtu imtis mūsų valdžia. Taigi visi žino jog katalikybė buvo privestinai įskiepyta kryžiuočių grasinant visus išžūdyti, bet mūsų valdžiai nerūpi lietuvybės išsaugojimas ir tai gręsia lietuvių tautos išnykimu per artimiausius dešimtmečius, o išliks tik ta nedidelė senojo tikėjimo draugija, kiti visi nieko nesuprantantys bukapročiai bus sunaikinti ir ištaškyti naujo gyvenimo malonumų per visą pasaulį.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LJA išlydėjimas į „EXPO 2025“ | T. Juknevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pažangiausi Lietuvos moksleiviai išvyko į pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje

2025 05 21
Jaunimo įžvalgos padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę | S. Samsonas, LNM nuotr.
Istorija

Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje
Etninė kultūra

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Policija
Lietuvoje

Išskirtinis pareignų dėmesys – dviračiams eismo dalyviams

2025 05 20
Daugiabutis
Lietuvoje

NT įstatymo pataisų projektą Seimas grąžino tobulinti

2025 05 20
Kauno gimtadienis | kaunas.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Su šūkiu „Kaunas džiaugiasi!” miestas pasitinka 617-asias Magdeburgo teisių gavimo metines

2025 05 20
Saulės elektrinė | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

2025 05 20
Biudžetas, mokesčiai | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimui pristatyti mokesčių pakeitimai

2025 05 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • TAIP! apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • PAGARBA ir PADĖKA apie Prezidentas lankosi Lenkijoje
  • Rimvydas apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pažangiausi Lietuvos moksleiviai išvyko į pasaulinę parodą „EXPO 2025“ Japonijoje
  • Jaunimas padeda kurti parodą apie Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę
  • Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena
  • Išskirtinis pareignų dėmesys – dviračiams eismo dalyviams

Kiti Straipsniai

Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06
Jorė

Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

2025 04 22
Vijolė Arbas su sūnumi Kimo 2023, Vilniuje

Džiugesio, dvasios šviesos ir laisvės skleidėjai Vijolei Arbas būtų sukakę 80.

2025 04 13
Pavasario lygiadienis Pučkoriuose 2025-03-23

Pavasario lygiadienis Pūčkoriuose – šviesa, atgimimas ir bendrystė

2025 03 25
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

2025 03 19
1971.II.19 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotr.

V. Braziūnas. Nuo pirmųjų VU kraštotyrininkų ramuvos žingsnių – jau 55 metai

2025 03 04
Dievas. R. Petrausko kolekcija

A. Gudelis. Vėlinas ir Vilniaus kosmogonija (IV)

2025 01 30

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie JAV ir Rusijos prezidentų telefoninis pokalbis dėl karo Ukrainoje – proveržis ar vėl akių dūmimas?
  • TAIP! apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • PAGARBA ir PADĖKA apie Prezidentas lankosi Lenkijoje
  • Rimvydas apie Elektrą gaminančių vartotojų skaičius jau pasiekė 140 tūkst.
  • Mikabalis apie Prezidentas lankosi Lenkijoje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prof. Povilas Karoblis (1932-2018) | leu.lt nuotr.

Mirė legendinis lengvosios atletikos treneris ir profesorius Povilas Karoblis (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai