Spalio 3 d. 14 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įvyko Nacionalinio susivienijimo (NS) surengtas protestas prieš masinę imigraciją. Jo iniciatorius – Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica.
Beveik tuo pačiu metu kitapus Gedimino prospekto vyko protestui prieš masinę imigraciją prieštaraujanti „Demonstracija prieš rasizmą“, o Lukiškių aikštėje VšĮ „Sienos grupė“ surengė akciją „Atsibusk nuo neapykantos“. Taigi migracijos klausimas spalio 3-iąją į Vilniaus centrą išvedė skirtingų pažiūrų žmones.
Priešingų pažiūrų protestuotojus Vinco Kudirkos aikštėje ir kitoje Gedimino prospekto pusėje skyrė policijos užtvaros ir pareigūnai. Policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko duomenimis, viešąją tvarką užtikrino daugiau kaip 240 pareigūnų.
Kiek žmonių susirinko – vertinimai skiriasi
Žiniasklaida renginio metu skelbė, kad Nacionalinio susivienijimo proteste dalyvavo keli šimtai žmonių. Tačiau dalis mitinge buvusių žmonių tokį skaičių ginčija. Alkas.lt gautais dalyvių vertinimais, Vinco Kudirkos aikštėje ir jos prieigose galėjo būti susirinkę virš pusantro tūkstančio žmonių.
Oficialaus galutinio protesto dalyvių suskaičiavimo nepaskelbta, todėl skirtingus vertinimus pateikiame jų nesutapatindami. Kitapus Gedimino prospekto vykusiame kontrproteste žiniasklaida skelbė buvus apie šimtą ar kiek daugiau žmonių, o Lukiškių aikštės akcijoje – kelias dešimtis.
Vilniaus savivaldybei Nacionalinio susivienijimo rengėjai iš anksto buvo nurodę iki 200 dalyvių, o protesto prieš rasizmą organizatoriai – iki 400. Tai buvo derinant renginius pateikti numatomi skaičiai, o ne faktinis susirinkusių žmonių skaičius.
Op TV transliacijos įrašas:
Delfi TV transliacijos įrašas:
Mitinge kalbėjo: V. Sinica, S. Maslobojevas, M. Parčiauskas
Vienas pagrindinių mitingo kalbėtojų buvo jo iniciatorius V. Sinica. Visą jo pasisakymą galima išgirsti aukščiau pateiktame Op TV transliacijos įraše nuo 42 min. 12 sek.
Mitinge taip pat pasisakė žinomas Lietuvos kovotojas Sergejus Maslobojevas. LRT, aprašydama jo kalbą, išskyrė mintį: „Turime galimybę užbėgti įvykiams už akių.“ Jis kalbėjo apie būtinybę migracijos keliamus klausimus spręsti dabar, kol, jo vertinimu, Lietuva dar gali išvengti problemų, su kuriomis susidūrė dalis Vakarų Europos valstybių.
Tai pat pasisakė Lietuvoje gyvenantis prancūzas Žeromas Lesjeras (Jerome Lesieur), buvęs karininkas, Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininko pavaduotojas Marius Parčiauskas. Tarp kalbų mitingo dalyvių dvasią savo dainomis kėlė aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis.
V. Sinicos ir kitų mitingo kalbėtojų pasisakymai buvo skirti ne tik pačiai imigracijai, bet ir valstybės atsakomybei nustatant jos mastą, kontroliuojant atvykstančiuosius ir sprendžiant ilgalaikes demografines, kultūrines bei saugumo pasekmes.
Reikalauja trijų migracijos politikos pakeitimų
Nacionalinis susivienijimas į protestą žmones pakvietė reikalaudamas trijų konkrečių sprendimų.
Pirmiausia siūloma griežčiau iš Lietuvos išsiųsti tyčinius nusikaltimus padariusius užsieniečius. V. Sinica Seime yra įregistravęs įstatymo pataisas, pagal kurias tam tikrus tyčinius nusikaltimus padarę užsieniečiai, atlikę bausmę, turėtų būti išsiunčiami iš šalies.
Antrasis reikalavimas – atsisakyti užsienio valstybėse veikiančių išorės paslaugų teikėjų padalinių, per kuriuos užsieniečiai gali pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
Trečiasis – mažinti Lietuvoje leidžiamos darbo imigracijos mastą. Rengėjai teigia, kad sprendžiant, kiek užsieniečių įsileisti dirbti, valstybė turi atsižvelgti ne tik į darbdavių darbo jėgos poreikį, bet ir į ilgalaikį poveikį darbo užmokesčiui, lietuvių kalbai, visuomenės sanglaudai bei šalies saugumui.
V. Sinica prieš protestą pabrėžė, kad jo tikslas – ne konfliktas su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais, o spaudimas sprendimus priimantiems politikams. Jis taip pat ragino dalyvius rinktis neužsidengus veidų, atsinešti Lietuvos valstybines bei istorines vėliavas, nesivelti į konfliktus ir nepasiduoti provokacijoms.
Protestas surengtas jau keičiantis migracijos politikai
Protestas surengtas tuo metu, kai valdžia pati pradėjo kalbėti apie griežtesnę migracijos kontrolę.
Šių metų užsieniečių įdarbinimo kvota jau išnaudota, o Vidaus reikalų ministerija pradėjo mažinti valstybių, kuriose veikia išorės paslaugų teikėjų padaliniai, skaičių.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas taip pat paskelbė planuojantis ateityje visiškai atsisakyti išorės paslaugų teikėjų migracijos procedūrose.
Nacionalinio susivienijimo rengėjų vertinimu, to nepakanka. V. Sinica prieš protestą teigė, kad viešos politikų kalbos apie migracijos kontrolę dar nereiškia konkrečių sprendimų ir kad visuomenės spaudimas gali paskatinti valdžią jų imtis.
Kitapus gatvės – „Demonstracija prieš rasizmą“
Vos kitoje Gedimino prospekto pusėje vyko protestui prieš masinę imigraciją prieštaraujantis susirinkimas – „Demonstracija prieš rasizmą“.
Jo rengėjai viešame kvietime nurodė „Solidarumo grandį“, o vienu iš demonstracijos organizatorių viešai prisistatė tūlas Laurynas Tomelaitis.
L. Tomelaitis prieš renginį LRT radijui teigė nesutinkantis su Nacionalinio susivienijimo vartojama „masinės imigracijos“ sąvoka. Jo vertinimu, dabartinis užsieniečių skaičius Lietuvoje nėra toks, kad būtų pagrindo kalbėti apie masinę imigraciją, o kontrprotestu siekta parodyti, jog visuomenėje yra ir kitoks požiūris.
Nacionalinio susivienijimo vadovas su tokiu vertinimu nesutinka. Jis atkreipia dėmesį ne vien į dabartinę užsieniečių dalį tarp Lietuvos gyventojų, bet ir į jos augimo spartą per pastaruosius kelerius metus.
Taigi abiejų renginių ginčas buvo ne vien dėl to, ar imigracija naudinga arba žalinga, bet ir dėl paties klausimo – kokį migracijos mastą Lietuva turėtų laikyti dideliu ir kur turėtų būti valstybės nustatytos ribos.
Lukiškių aikštėje – „Atsibusk nuo neapykantos“
Trečioji su migracijos ginčais susijusi spalio 3-iosios akcija vyko Lukiškių aikštėje.
VšĮ „Sienos grupė“ surengė akciją „Atsibusk nuo neapykantos“. Jos rengėjai teigė norintys atkreipti dėmesį į Lietuvoje gyvenančių migrantų padėtį ir priešiškumo užsieniečiams pavojų.
Taigi Vilniaus centre tą pačią popietę vyko trys renginiai, kurių dalyviai migracijos politiką ir pastarosiomis savaitėmis visuomenėje išaugusią įtampą vertino skirtingai.
Policija užfiksavo kelis incidentus
Nors didžioji renginių dalis vyko policijai atskyrus priešingų pažiūrų žmonių grupes, pareigūnai po protestų pranešė užfiksavę kelis incidentus.
LRT, remdamasi pareigūnų duomenimis, pranešė, kad vienai moteriai buvo smogta į krūtinės sritį ir jai prireikė medikų pagalbos. Viešai paskelbtuose duomenyse nebuvo pakankamai aplinkybių, leidžiančių šį incidentą patikimai priskirti vienos ar kitos protesto pusės dalyviams.
Iš pradžių protestą ketinta rengti prie Seimo
Nacionalinis susivienijimas protestą iš pradžių buvo paskelbęs Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo.
Tačiau savivaldybėje anksčiau buvo gautas pranešimas dėl toje pačioje vietoje planuoto imigraciją palaikančio susirinkimo. Pagal Susirinkimų įstatymo nustatytą pirmumo tvarką Nacionalinio susivienijimo renginiui teko rinktis kitą vietą – Vinco Kudirkos aikštę.
Vėliau ir protesto prieš rasizmą rengėjai paskelbė keičiantys savo susirinkimo vietą ir persikeliantys arčiau Nacionalinio susivienijimo protesto. „Solidarumo grandis“ tai aiškino noru tiesiogiai protestuoti prieš Nacionalinio susivienijimo akciją.
Dar rugsėjo pabaigoje Vilniaus savivaldybė teigė apie šį organizatorių sprendimą iš anksto nežinojusi. Spalio 3-iąją abu priešingų pažiūrų susirinkimai galiausiai vyko vienas priešais kitą, juos skyrė Gedimino prospektas, atitvarai ir policijos pareigūnai.
Migracijos klausimas iš politikos persikėlė į gatvę
Spalio 3-iosios protestai parodė, kad iki šiol daugiausia Seime, Vyriausybėje ir žiniasklaidoje vykęs ginčas dėl imigracijos persikėlė ir į gatvę.
Nacionalinis susivienijimas reikalauja mažesnės darbo imigracijos, griežtesnio nusikaltusių užsieniečių išsiuntimo ir migracijos procedūrų ribojimo. Jo oponentai teigia, kad migracijos mastas perdedamas, o prieš užsieniečius nukreipta retorika gali skatinti visuomenės susipriešinimą.
Kokius sprendimus šis viešas ginčas paskatins, priklausys nuo tolesnių Seimo ir Vyriausybės sprendimų. Tačiau spalio 3-iąją abi pusės savo požiūrį išsakė ne tik viešojoje erdvėje, bet ir Vilniaus aikštėse.
Vėl bunda Lietuva ! Nebūsime pacifistiniai/leftistiniai kinkadrebiai—–kaip prieš 10—–15 metų buvo švedai , belgai, vokiečiai… Pagarba Vytautui S.
“What the F*ck is Going On?” – Waking Up from a Coma Today
youtube.com/watch?v=HJg18xw9au0
Jau ir be protestų valdžia ėmėsi teigiamų sprendimų.
Sinicos vedamas mitingas – visų pirma tautos pabudimo pradžia prieš buvusios ir dabartinės Lietuvos valdžios pražūtingą migracijos politiką. Graudu ir tai,kad dabartinės dešiniosios pakraipos partijos ir patriotinės organizacijos nesijungia į bendrą politinę ir patriotinę veiklą – jeigu tai tęsis ir ateity tad didžiulė galimybė būsimuose Savivaldybių rinkimuose ir į Seimą nepateks iš jų nei viena dešinioji partija.
Ir dar viena,būtent:
1) V.Kudirkos statula yra apleista , purvina – gėda Vilniaus savivaldybei .
2) Ar bus Vilniaus savivaldybei išlkelta baudžiamoji byla dėl išduoto leidimo protestuoti kraštutinės kairės organizacijoms priešais Sinicos organizuoto teisėto mitingo?