Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

Sausio 27 d. akad. R. Grigo 90-mečiui skirtas renginys prasidėjo muzikiniu sveikinimu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos studentų choras „Ave Vita“ (vadovas ir vyr. dirigentas prof. Kastytis Barisas, dirigentė Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė, koncertmeisterė Lina Jaskevičienė) atliko Juozo Gudavičiaus giesmę „Kur giria žaliuoja“ (eilės Ksavero Sakalausko-Vanagėlio) ir Vytauto Kernagio „Baltas paukštis“.

„Sraunaus, gaivaus upelio būta“, – taip apie savo kūrybos kelią vienoje vėlyviausių knygų, „Vakaro atodūsiuose“, yra užrašęs akad. Romualdas Grigas, o atminimo popietėje šią citatą priminė akad. Vytautas Martinkus.

Renginio vedėjas akad. Domas Kaunas padėkojo choristams, pristatė Seimo Pirmininką dr. Juozą Oleką, kitus pranešėjus ir renginio dalyvius.

Pažymėdamas akad. R. Grigo veiklą, vardijo įspūdingą sąrašą jo „vykdytų pareigų ir mokslo srityse išvarytų giliausių bei plačiausių vagų. Ekonomistas, sociologas, filosofas, vadybos žinovas, publicistas, tautotyrininkas, rašytojas. Sąrašą galima tęsti.“ Priminė kitas žmogiškąsias mokslininko savybes.

Akad. Domo Kauno įžangos žodis.

Akad. Viktorija Daujotytė dėkojo akad. R. Grigo šeimai, žmonai, kurių sumanymu Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius rengė šį renginį. Akademikė sakė, kad minint sukaktis, pirmiausia iškyla prasmės klausimas: ką galėtų ir turėtų pasakyti.

Ir čia pat atsakė, kad prasmė yra kalbėti apie akad. R. Grigą, „grįžti prie jo knygų, susitikimų“, kalbėti „iš žmogiškosios asmenybės, jo kūrybingumo, vėjuoto kelio, iš pasirinkimų“.„Prasmės atramos, – pažymėjo akademikė, – meilė, padorumas, darbas, pareiga, ištikimybė Tėvynei, savasčiai.

Savastis – vertybinė Romualdo Grigo sąvoka. Poezijoje, literatūroje prasmės motyvai aiškesni, bet minėdami akademiko sukaktį, prasmės kelią turime įžvelgti ir mokslinėje veikloje, jos pokyčiuose.“

Akad. V. Daujotytės  pranešimas „Sukaktis, kurios minėjimas turi prasmę“.

Seimo Pirmininkas J. Olekas dėkojo už kvietimą dalyvauti renginyje, kur susirinko bendražygiai ir bendraminčiai. Pritardamas akad. V. Daujotytės minčiai, kad vydūniškoji metafora – Tautos Dvasia – ir buvo akad. R. Grigo kelrodė, pabrėžė, kad šiandien ta Tautos Dvasia yra kaip niekad reikalinga ir akad. R. Grigo darbai prie to labai prisideda.

Akademiko knyga „Lietuvių tautos išlikimo drama“ bus ir Seimo bibliotekoje, kad Seimo nariai galėtų ateityje papildyti savo suvokimą, kaip išlaikyti savo dvasią ir savivoką šeimoje, švietimo sistemoje, politikoje.

„Toks holistinis požiūris, – pažymėjo Seimo Pirmininkas, – skatina mus būti vienoje tautinėje bendruomenėje. […] Tirpstam, išsivažinėjam, susvetimėjam… – būtina atkurti, atstatyti, duoti vaikams ir anūkams tikrąsias šaknis ir svajones.“

Akad. Jurgis Vilemas prisiminė aspirantūros studijas Maskvoje 1962–1965 m., kai bendravo su  R. Grigu. Tuo laiku ten veikė „Balticum“ klubas, subūręs Lietuvos, Latvijos ir Estijos studentus ir aspirantus.

Įsteigtas „Balticum“ klubas buvo tarsi dviejų lygmenų

Vieniems labiau rūpėjo tapatybės išlaikymas, siekis išsaugoti istorinę atmintį (mąstyta apie ateitį), kitiems tai buvo įprasta klubinė veikla. R. Grigas rengė siauresnį ratą, 8–10 aktyviausių lietuvių narių, jam vadovaujant susitikimai vykdavo keletą kartų per metus.

Vakaronėse prie stalo susirinkę tautiečiai diskutuodavo įvairiausiomis temomis, ateidavo svečių iš užsienio, pvz., klausydavo Rimvydo Šilbajorio kalbų iš laisvojo pasaulio.

Akademikas prisiminė, kaip šiuose susitikimuose R. Grigas kalbėdavo apie tautos kilmę, istoriją, turėjo prieškarinių laikraščių iškarpų, kalbėdavo apie tai, kas skaudėjo Romualdui, apie Lietuvos likimą ir ateitį.

Tuo metu Maskvos aukštosiose mokyklose buvo dvasinis išlaisvėjimas. Daug studijavo užsieniečių, visi žymiai laisviau jautėsi. Akademiko nuomone, Vilniuje tai nebūtų įmanoma.

Klubo nariai pasirašė priesaiką, kad baigę studijas tarnaus Lietuvai. Niekas neagitavo už pasipriešinimą. Akademikas prisiminė apie galimus KGB infiltratus į „Balticum“, kaip buvo išduoti, kaip buvo tardomi, kaip likus dviem dienoms iki disertacijos gynimo R. Grigui nebuvo leista jos ginti.

Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis prisiminė 1970-uosius, kai susipažino su R. Grigu. Pasakojo, kaip dirbo kartu ir atliko mokslinius tyrimus iš darbo sociologijos, kuri tyrė tikrą padėtis, kaip tyrimai buvo siejami su praktika ir buvo teikiami konkretūs patarimai dirbantiesiems dėl darbo technologijų, darbo sąlygų, laisvalaikio ir pan.

Kalbėjo apie tai, kaip buvo plėtojamos ir kuriamos naujos sociologijos sritys (socialinės organizacijos ir socialinė stratifikacija), kuriamos teminės tyrimų kryptys. Akademikas pasakodamas išskyrė R. Grigo didelį darbštumą, atsidavimą mokslui, padorumą, dėmesį kolegoms.

Akad. V. Martinkus dalijosi prisiminimais apie akad. R. Grigą, išskirdamas jo grožinę kūrybą.

Akad. V. Martinkaus pranešimas „Romualdui Grigui – 90“.

Alkas.lt vyriaus. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbėdamas pabrėžė akad. R. Grigo tautotyros darbus.

„Ypatingą reikšmę Romualdas Grigas teikia tautotyrai, suvokdamas ją ne kaip siaurą etnologijos sąvokos pakaitalą, ne vien kaip praeities aprašymą, bet kaip gyvą, dabartį ir ateitį jungiantį mąstymo būdą. Romualdui Grigui tautotyra – priemonė suprasti, kas tautą išlaiko gyva visuomeniška visuma ir kas ją ardo iš vidaus.“

Visą pranešimą skaitykite: čia

Vakarą tęsė Romuvos vaidilos Gedimino Žilio senosios baltų kultūros papročiu atlikta malda. Taip pat buvo parodyta ištrauka iš Sauliaus Beržinio kuriamo dokumentinio filmo „Laisva žodžio kibirkštis. Akademikas Romualdas Grigas“ (režisierė Aušrinė Jočionytė).

Akademiko brolis Petras Grigas visiems padėkojo ir trumpai pasidalijo keliais jaunystės prisiminimais. Skulptorius Gediminas Radzevičius kalbėjo apie numatomus akad. R. Grigo atminimo įamžinimo ženklus.

Akademiko žmona p. Zita pasidalijo R. Grigo dienoraščiuose rastu įrašu apie Lietuvių studentų ansamblį Maskvoje, kuris buvo įkurtas 1956 m. Tai buvo 32 aukštųjų mokyklų. Lomonosovo universiteto, Čaikovskio konservatorijos, Valstybinio teatro meno, Gorkio literatūros, Vandens ūkio, Energetikos institutų, Timiriazevo ž. ū. akademijos ir kt. atstovai.

Susibūrė 76 lietuviai studentai, o iš viso jų Maskvoje tuo laiku buvo apie 130. R. Grigas buvo išrinktas valdybos nariu. R. Grigas dienoraštyje rašęs: „Mūsų ansamblis  – mūsų judėjimas pagaliau išsiveržė į areną. Švietimo ir Energetikos institute įvyko du koncertai.“

Vėliau į ansamblio veiklą įsitraukė studentai iš Latvijos, Estijos ir 1957 m. lapkritį  buvo nuspręsta jį perrengti. R. Grigas buvo išrinktas Maskvos jungtinio ansamblio, kuris pavadintas „Balticum“, valdybos pirmininku.  Ansamblis vienijo daugiau nei 120 narių.

Jungtinis choras ir šokių grupė buvo ansamblio šerdis. Repeticijos ir koncertai ne tik Maskvoje, įrašai sąjunginiame radijuje, kur solo dainas atlikdavo ir Romualdas (jis apie dvejus metus lankė dainavimo pamokas P. Čaikovskio konservatorijoje).

Koncertiniai turai

Maskva–Tartu–Talinas–Ryga–Kaunas–Vilnius–Maskva. Ir taip iki 1959 metų… su daugybe įvairių malonių ir ne visai malonių nutikimų. „Šis ansamblis, kuris vėliau virto savotišku judėjimu, buvo įdomus, svarbus ir įsimenantis laikas R. Grigo veikloje ir gyvenime“, – pažymėjo p. Zita.

Akad. D. Kaunas ir p. Zita dėkojo visiems susirinkusiems, kalbėjusiems ir muzikavusiems. Atminimo popietė baigta muzikiniu sveikinimu – dešimties tarptautinių varžytuvių laimėtojai ir Grand Prix laimėtojas pianistas Lukas Gedvilas paskambino porą Frederiko Šopeno kūrinių.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriausia koordinatorė