Lietuvių etninės kultūros draugija švenčia 35 metų sukaktį

Lapkričio 30 d., šeštadienį, Vilniuje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks konferencija „Etninės kultūros būklės raida nepriklausomoje Lietuvoje ir dabarties aktualijos“ ir folkloro ansamblių koncertas.

Šią konferenciją rengia Lietuvių etninės kultūros draugija, šiemet švenčianti savo veiklos 35-metį.  

TIESIOGIAI:

Lietuvių etninės kultūros draugija (LEKD) buvo įsteigta Lietuvos nepriklausomybės atgavimo prieaušryje. Draugijos įkūrimo sumanymas kilo 1988 m. rudenį, kai Šiauliuose susirinko etninės kultūros puoselėtojų būrelis – Rimantas Braziulis, Evaldas Vyčinas, Daiva Račiūnaitė, Algirdas Svidinskas, Albertas Martinaitis, Laima Braknytė ir Aldona Kavaliauskienė.

Vėliau Vilniuje surengus pasitarimus Draugijos steigėjų ratas gerokai išsiplėtė: prisidėjo Vytautas Musteikis, Rūta Vildžiūnienė, Jonas Trinkūnas, Valdas Rutkūnas, Norbertas Vėlius, Aldona Ragevičienė, Zita Kelmickaitė, Laima Purlienė, Rimantas Sliužinskas, Kazimieras Kalibatas ir kt.

Draugijos steigiamasis suvažiavimas įvyko 1989 m. balandžio 15 d. Vilniaus universitete. Buvo patvirtinti Draugijos įstatai ir veiklos programa, pirmininku išrinktas prof. Norbertas Vėlius, pirmininko pavaduotoju – Vytautas Musteikis, sekretore – Laima Purlienė. Taip pat buvo išrinkta Draugijos Taryba (sudarė 41 asmuo) ir Valdyba (15 asmenų).

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, Draugijos narių aktyvios veiklos dėka buvo įsteigti etninės kultūros centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Rokiškyje, Pakruojyje, Kelmėje, Mažeikiuose, Kupiškyje ir kitur, o tuometinėje Kultūros ir švietimo ministerijoje įkurtas Etninės kultūros skyrius (deja, 1994 m jis buvo panaikintas).

Draugija aktyviai prisidėjo rengiant pirmąjį Lietuvos kultūros kongresą (vykusį 1990 m. gegužės 18–20 d.) ir Septintąjį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą (vykusį 1991 m. gegužės 23–30 d.).

Draugijos pirmininkas Norbertas Vėlius itin rūpinosi etninės kultūros vertybių kaupimu, todėl Draugija ėmėsi kompleksinių ekspedicijų rengimo dar mažai tyrinėtose vietovėse: 1989 m.  buvo surengta įvairių mokslo ir studijų institucijų pajėgas apjungianti ekspedicija Punsko ir Seinų krašte Lenkijoje, 1990 m. – lietuvininkų krašte Klaipėdos ir Šilutės rajonuose, 1991 m. – Pelesos krašte Baltarusijoje.

Lietuvininkų krašte surinkta ekspedicijos medžiaga 1995 m. buvo paskelbta leidiniuose „Lietuvininkų kraštas“ ir „Lietuvininkų žodis“. Vėliau Draugija skelbė ir kitus leidinius: pavyzdžiui, 1998–1999 m. bendradarbiaujant su tuometiniu Lietuvos liaudies kultūros centru buvo parengta internetinė knyga „Lietuvių etninės kultūros antologija“, išleistos folkloro garso įrašų rinktinės.

Iš kitų veiklų ypač didele reikšme pasižymi šie svarbiausi Draugijos darbai:

• Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo parengimas (darbo grupei vadovavo Draugijos pirmininke išrinkta Dalia Urbanavičienė), kurį Seimas patvirtino 1999 m.;
• Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos Etninės kultūros globos tarybos įsteigimo 2000 m. inicijavimas (Draugija šioje institucijoje turi savo atstovą);
• Tradicinių amatų valstybinės globos įtvirtinimas – 2004 m. buvo sukurta ir Draugijos vardu Seimui pateikta „LR įstatymo dėl tautinio paveldo produktų išsaugojimo ir gamybos skatinimo koncepcija“; 2005 m. Draugija, pasitelkdama partnerius, atliko tyrimą „Tradicinių amatų ir verslų paplitimo bei jų skatinimui būtinų priemonių sistemos nustatymas“; 2006 m. Draugijos iniciatyva Seimas sudarė darbo grupę Tautinio paveldo produktų įstatymui parengti (įstatymas patvirtintas 2007 m.), kurio įgyvendinimui pasitarnavo minėtas Draugijos tyrimas (jo pagrindu parengtas Tautinio paveldo produktų klasifikatorius ir kt.);
• Lietuvoje išaugintas tradicinių šokių judėjimas, kuriam ryškų postūmį suteikė 2002 m. D. Urbanavičienės Vilniuje įkurtas pirmasis Tradicinių šokių klubas bei Draugijos vardu nuo 2004 m. kasmet rengiamos tarptautinės tradicinių šokių stovyklos;
• Tarmių reikšmės ir gyvybingumo įtvirtinimas: 2003 m. Algirdas Svidinskas įkūrė Tarmių populiarinimo grupę, kurios ryškiausias veiklos rezultatas – Seimo nutarimu paskelbti Tarmių metai 2013-aisiais;
• Tradicinių kalendorinių švenčių statuso įtvirtinimas ir jų rengimas: Draugija dar 1999 m. savo rezoliucijoje išreiškė siekį, kad valstybė suteiktų švenčių dienų statusą Kūčioms, Vėlinėms ir Rasos (Joninių šventei), ilgainiui tai buvo įgyvendinta; tradicinių kalendorinių švenčių klausimus Draugijoje kuruoja Nijolė Balčiūnienė, kuri nuo 2008 m. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose rengia kalendorines šventes (Pavasario lygiadienį, Rasos šventę, Rudens lygiadienį, Ilges prie pilkapių ir kt.), iš kurių ryškiausia – Rasos šventė Verkių parke, įtraukianti tūkstančius dalyvių;
• Veikla siekiant etnokultūrinio ugdymo plėtros: 2010 m. Ugdymo plėtotės centro (UPC) užsakymu Draugija įgyvendino projektą „Etnokultūrinio ugdymo gerosios patirties sklaida“; 2011-2012 m. UPC užsakymu parengė pagrindinio ir vidurinio ugdymo Etninės kultūros bendrąsias programas (rengėjų grupės vadovės D. Urbanavičienė ir G. Kirdienė) ir „Etninės kultūros ugdymo metodines rekomendacijas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams (rengėjų grupės vadovė D. Urbanavičienė); galiausiai 2014 m. Draugijos iniciatyva buvo įkurta Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, kuri tęsia etnokultūrinio ugdymo plėtros veiklas bendradarbiaudama su Draugija (2022 m. buvo parengta ir ministerijos patvirtinta atnaujinta Etninės kultūros bendroji programa 1-12 klasėms, o 2024 m. – išsamios etninės kultūros pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo rekomendacijos (pradinio ir pagrindinio ugdymo darbo grupių vadovė D. Urbanavičienė), taip pat parengta nacionalinė pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Etnokultūra pagrindiniame ugdyme“ bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (pateikta tvirtinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai);
• Tautinės kultūros ir žinių sklaidai skirto portalo Alkas.lt įkūrimas 2010 m. (vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas);
• Internetinės svetainės tautosakosvartai.lt įkūrimas 2015 m. – joje kaupiami garso ir vaizdo įrašai, dokumentiniai filmai bei kita informacija apie įvairias etninės kultūros formas ir reiškinius (svetainės sudarytojas ir vadovas Virginijus Kašinskas);
• Archyvinės folkloro medžiagos kaupimo iš privačių archyvų veikla – šią veiklą kuruoja Varsa Liutkutė-Zakarienė.

Tai tik dalis Draugijos darbų. Daug dėmesio skiriama teisės aktų inicijavimui, tiek atskirų etninės kultūros sričių puoselėjimui, tiek įvairių tyrimų, projektų įgyvendinimui. Draugijos vardu teikiant projektus Lietuvos kultūros tarybai ar savivaldybėms gaunama parama įvairių folkloro ansamblių veiklai, koncertinėms išvykoms, tradicinę kultūrą tyrinėjančių mokslininkų išvykoms į tarptautines konferencijas, dalyvavimui konkursuose, įvairių leidinių rengimui  ir t.t.

Pavyzdžiui, Draugijos vardu buvo įgyvendintas sutartinių grupės „Trys keturiose“  ir Abraomo Brodžio (Abraham Brody) projektas „Protėviai“ (angl. Ancestors), kuris buvo pristatytas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje ir Lietuvoje; jaunieji folkloristai ir profesionalios muzikos kūrėjai sukūrė muzikinį veiksmą „Spengla“; profesionalus fotomenininkas Vytautas Daraškevičius sėkmingai dalyvavo pasauliniame folkloro fotografijų konkurse Humanity photo awards, ir t.t.

Draugijos 35-mečiui skirtame renginyje lapkričio 30 dieną Draugijos nariai per konferenciją pasidalins savo įžvalgomis apie etninės kultūros būklės raidą nepriklausomoje Lietuvoje ir svarbiausius dabarties iššūkius, kviesdami įsitraukti į svarstymus ir kitus dalyvius.

Po konferencijos vyks koncertas, kuriame dalyvaus folkloro ansambliai „Griežikai“, „Varangė“ ir „Srauna“. Renginio metu veiks fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda atspindinti Draugijos veiklą.

Renginio dienotvarkė [pdf]

Konferencija „Etninės kultūros būklės raida nepriklausomoje Lietuvoje ir dabarties aktualijos“

LNB Renginių erdvė III a.

10.00  Dalyvių registracija 

I dalis

10.30–10.50       Konferencijos atidarymas, sveikinimai
10.50–11.20       Dalia Urbanavičienė „Etninės kultūros būklės ir visuomeninių etnokultūrinių organizacijų įtakos kaita per pastaruosius 35-еrius metus“
11.20–11.50       Nijolė Balčiūnienė „Lietuvių etninės kultūros draugijos patirtis rengiant tradicines kalendorines šventes“
11.50–12.20      Gintaras Songaila „Lietuvių etninės kultūros visuomeninė reikšmė Atgimimo Sąjūdžio metu ir jos pokyčiai per vieną kartą po Nepriklausomos    valstybės atkūrimo“
12.20–12.50       Jonas Vaiškūnas „Etninė kultūra – tarp kultūros ir religijos“

12.50–13.20       Kavos pertrauka 

II dalis

13.20–13.40       Varsa Liutkutė-Zakarienė „Asmeniniai XX a. II pusės folkloro įrašai – svarbi paveldo dalis“
13.40–14.00       Gaila Kirdienė „35-eri etnomuzikologijos metai: tyrinėtojų ir atlikėjų statuso klausimai“
14.00–14.20       Rūta Čėsnienė „Etnokultūrinio ugdymo padėtis Lietuvoje“
14.20-14.40        Rimantas Astrauskas „Tradiciniai verslai ir amatai: nūdienos iššūkiai”
14.40–15.30       Apskritas stalas (diskusija)

15.30–16.00       Kavos pertrauka

Nuotraukų paroda. Renginio erdvėse bus surengta fotomenininko Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda, atspindinti Lietuvių etninės kultūros draugijos veiklą

Folkloro ansamblių koncertas
LNB III a. atrijus prie vitražo

16.00–17.00 Dalyvauja folkloro ansambliai „Griežikai“, „Varangė“, „Srauna“

Renginį rengia Lietuvių etninės kultūros draugija, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, iš dalies finansuoja Vilniaus miesto taryba.