Trečiame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje daug vietos skirta senajai raštijai: K. Rutkovska pasakoja apie 1620 m. Vilniuje parengtą Biblijos paskaitų konspektą ir šiuolaikinius jo tyrimus, E. Kazakėnaitė – apie netradicinę senųjų leidinių parodą „dEfektai“ Vilniaus universitete; du straipsniai skirti VU profesoriams – Juozui Balčikoniui (aprengė A. Pupkis) ir Arnoldui Piročkinui (parengė V. Labutis); R. Urnėžiūtė apžvelgia 2025-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatus, R. Kazlauskaitė – konferenciją „Lituanistika mokykloje“…
Turinys
Kristina Rutkovska. Barokinės religinės kultūros liudijimas. Vilniaus jėzuitų biblistikos paskaitų konspekto tyrimas ….. 3
Vilniaus universiteto tyrėjai siekia atskleisti Šventojo Rašto dėstymo praktiką Vilniaus akademijoje XVII a. pirmojoje pusėje.
Ši tema nagrinėjama analizuojant svarbų LDK paveldui ir originalų visos Europos mastu XVII a. religinės raštijos paminklą – Biblijos paskaitų konspektą, 1620 m. Vilniuje parengtą Adamo Penskio (Pęski). Iki šiol konspekto autorystė buvo priskiriama Konstantinui Sirvydui.
Tikimasi, kad parengtas šio rankraščio kritinis leidimas ir jo tyrimai suteiks vertingų duomenų apie Biblijos dėstymo būdus jėzuitų mokyklose XVII a. pradžioje, taip pat prisidės prie jo autorystės problemos sprendimo.
Šventojo Rašto studijoms Vilniaus jėzuitai ypatingą reikšmę skyrė nuo pat Akademijos įkūrimo – jau 1578 m. įvedė jas kaip atskirą dalyką.
Tai buvo jėzuitų švietimo naujovė – pavyzdžiui, Krokuvos universitete ar kitų ordinų švietimo įstaigose Lenkijoje tokia dėstymo praktika nebuvo taikoma iki XVIII a. Vilniaus profesorių pastangomis, Šventojo Rašto paskaitos buvo įvestos ne tik universitetuose, bet ir visose jėzuitų kolegijose.
Galima daryti išvadą, kad būtent Vilniaus akademija davė impulsą biblistikos dėstymui ir svariai prisidėjo prie jo sistemingo įtvirtinimo jėzuitų studijų struktūroje. Vienintelis žinių apie tas paskaitas šaltinis – minėtieji Penskio paskaitų konspektai.
Naujienos
Patirti senąją knygą (Ernestą Kazakėnaitę kalbina Rita Urnėžiūtė) …… 11
Vasario pradžioje buvusiame Vilniaus universiteto knygyne „Littera“ veikė unikali paroda „dEfektai: knygos pasakoja“. Pasak jos sumanytojos ir autorės, Vilniaus universiteto Baltistikos katedros asistentės dr. Ernestos Kazakėnaitės, vos kelias dienas trukusi paroda buvo bandymas, kuriame lankytojai galėjo ne tik pamatyti senąją knygą, bet ir ją patirti.
Parodoje buvo galima paliesti apie šimtą eksponatų. Tai XVI–XX a. raštijos paminklai, keli žemėlapiai, daugiausia lietuvių ir latvių, bet taip pat estų, islandų, latgaliečių, lenkų, lyvių, lotynų, prancūzų, senąja graikų, sanskrito, bažnytine slavų ir vokiečių kalbomis. Juos visus siejo defektinė būklė ir bendra baltistikos tematika.
Vitas Labutis. Daugiadarbiam profesoriui Arnoldui Piročkinui būtų sukakę 95-eri ….. 15
Prof. Vitas Labutis kviečia prisiminti prieš šešerius metus mirusio prof. Arnoldo Piročkino (1931–2020) gyvenimo ir mokslinės veiklos kelią, ypač kalbininko Jono Jablonskio asmenybės ir darbų tyrimus, ir pažvelgti į paskutinės monografijos „Jonas Jablonskis: gyvenimas ir darbai“ rengimo istoriją.

Metų žodis ir Metų posakis
Rita Urnėžiūtė. 2025-ųjų nugalėtojai ….. 22
Vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, baigėsi devintieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Portalo Alfa.lt lankytojai 2025-ųjų Metų žodžiu išrinko žodį Čiurlionis ir posakį Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas. Komisija pirmą vietą skyrė žodžiui kultūra ir posakiui Plius dešimt balų.
Iš praeities
Aldonas Pupkis. Vlado Pupšio atsiminimai apie Juozą Balčikonį ….. 25
Skelbiami studento lituanisto, vėliau socialinių mokslų daktaro, Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Pedagogikos katedros vedėjo Vlado Pupšio (1934–2009) atsiminimai apie prof. Juozą Balčikonį.
Kronika ….. 30
Vasario 19 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros institutas drauge su partnerėmis: Lietuvių kalbos draugija, Šiaulių universitetine gimnazija, Kėdainių šviesiąja gimnazija ir Šiaulių rajono Kužių mokykla – surengė jau ketvirtą nuotolinę metodinę-dalykinę konferenciją „Lituanistika mokykloje“. Konferencijoje skaitytus pranešimus apžvelgia jos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Rūta Kazlauskaitė.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
Žurnalo viršelyje – Lidijos Meškaitytės miniatiūra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.


























Manau, kad ‘Gimtosios kalbos’ pavadinimas yra likęs dar iš lietuvių kalbos padėties sovietiniais laikais supratimo. Lietuvių kalbos teisinė padėtis pakito iš esmės, tai ar ne derėtų pakeisti senąjį leidinio pavadinimą į ‘Valstybiškoji kalba’.
Manau, gal siūlymas svarstytinas, bet, komentuojant apie lietuvių kalbą, reikėtų ir kabutes rašyti pagal reikalavimą lietuvių kalboje.
Supratau, valdžiose susėdusiems lenkiškiems lietuviams tai gali būti ne prie širdies…
Dėl kabučių tai klaviatūra ne visada lietuviškai klauso.
Klauso; du kableliai apačioj! prieš žodį.