Medijų rėmimo fondo (toliau Fondas) dalininkai patvirtino 50-ies Fondo ekspertų sąrašą. Ekspertų vertinimas yra kertinis procesas sprendžiant, kuriems projektams bus skirtas valstybinis finansavimas ir kokią pridėtinę vertę jie kurs Lietuvos žiniasklaidai, užtikrinant jos kokybę, įvairovę ir etikos standartų laikymąsi.
Ekspertų svarba Fondo veikloje
Ekspertaiai, vertindami paraiškas, reikšmingai prisideda prie žiniasklaidos nepriklausomumo, kokybės ir turinio įvairovės užtikrinimo – jų sprendimai lemia, kad finansavimas būtų skiriamas atsižvelgiant į pareiškėjų gebėjimą, siūlomo turinio kokybę, svarbą, visuomeninę ir kultūrinę reikšmę bei etikos principų laikymąsi.
Nepriklausomų savo sričių profesionalų dalyvavimas vertinime mažina politinės ar kitokios įtakos pavojų, užtikrina skaidrų projektų atrankos procesą ir sudaro sąlygas finansuoti tiek plačiajai auditorijai skirtus, tiek nišinius projektus, kurių rinka viena pati dažnai nepajėgtų išlaikyti, taip užtikrinant prasmingą valstybės lėšų panaudojimą ir stiprinant Lietuvos žiniasklaidos atsparumą.
„Ekspertų darbas lemia Fondo sprendimų kokybę ir Lietuvos žiniasklaidos ateitį. Fondo Taryba, priimanti galutinius sprendimus, ekspertų patarimus keičia tik išimtiniais atvejais.
Tai rodo, kad ekspertų darbas yra ne formalumas – tai svarbus demokratijos mechanizmas, užtikrinantis, kad kokybiška žurnalistika būtų remiama ir prieinama Lietuvos žmonėms. Be to, žinovų institutas yra tiesioginis Fondo ryšys su visuomene“, – teigia Fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Trijų dalių ekspertų atrankos procesas
Asmenys, norintys tapti ekspertais, turi atitikti nepriekaištingos reputacijos, gebėjimai ir nepriklausomumo bruožus, o atranka vykdoma viešų varžytuvių būdu.
Vertinant pateiktas ekspertų paraiškas pirmiausia Fondo administracija atlieka administracinės atitikties vertinimą. Jo metu nustatoma, ar dokumentai pateikti laikantis varžytuvių apraše nustatytų reikalavimų, vertinama, ar pareiškėjai atitinka apraše nustatytas sąlygas.
Vėliau kandidatų patirtį kultūrinės, regioninės, naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos, taip pat žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis ir diasporos, informacinio raštingumo, informacinio saugumo arba visuomenės atsparumo stiprinimo srityse vertina Fondo Taryba.
Galutinį ekspertų sąrašą tvirtina Fondo dalininkai. Iš sudaryto ekspertų sąrašo Fondo Taryba sudaro ekspertų darbo grupes pagal konkrečių vertinimų poreikį ir ekspertų gebėjimus. Įtraukimas į sąrašą negarantuoja dalyvavimo visuose Fondo paraiškų vertinimuose.
Iš viso 72 asmenys pateikė paraiškas tapti Fondo žinovais. 9 pareiškėjai neatitiko administracinių reikalavimų, dar 13 nesurinko pereinamojo balo. Viso atrinkta 50 Fondo žinovų.
Dviejų metų kadencijai Medijų rėmimo fonde atrinkti šie ekspertai
1. Natalija Akulova
2. Česlovas Burba
3. Daiva Červokienė
4. Jurga Čižikaitė
5. Liutauras Elkimavičius
6. Natalia Frolova
7. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė
8. Daiva Grikšienė
9. Andrius Gudauskas
10. Loreta Huber
11. Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė
12. Eglė Juozėnaitė
13. Laurynas Katkus
14. Kęstas Kirtiklis
15. Juta Kiudė
16. Denisas Kolomyckis
17. Jonė Janina Kučinskaitė-Sarafinienė
18. Eglė Kuktoraitė
19. Ainius Lašas
20. Patricija Lenčiauskienė
21. Monika Lipšic
22. Arnas Mazėtis
23. Jolanta Mažylė
24. Juliana Miliut
25. Maksimas Milta
26. Mindaugas Nastaravičius
27. Asta Pakarklytė
28. Aleksandra Pister-Gainienė
29. Silva Pocytė
30. Austėja Raščiūtė
31. Nijolė Raudytė
34. Mindaugas Reinikis
35. Karolina Rybačiauskaitė
36. Audronė Rimkutė
37. Gedas Salyga
38. Roberta Salynė
39. Laura Sėlenienė
40. Daiva Siudikienė
41. Gerimantas Statinis
42. Vygandas Šimbelis
43. Adomas Šimkus
44. Pavel Šostak
45. Edvardas Šumila
46. Jurga Tumasonytė
47. Asta Urbanavičiūtė-Globienė
48. Ramunė Vaičiulytė
49. Laurynas Vaičiūnas
50. Dainius Vaitiekūnas
51. Ilona Valantinaitė
52. Nerijus Žeronas
“Skelbiamas 2026 m. tautinių mažumų žiniasklaidos veiklos finansavimo rezultatai
1.VšĮ „Kurier Wilenski” 93 balų 26017 eurų
5. UAB „Znad Wilii radijo stotis” 95 balų 10059 eurų
Fondo taryba nesvarsto veiklos/projekto, jei ekspertinio vertinimo metu veiklos/projekto bendras aritmetinis vidurkis nesiekia minimalaus pereinamojo balo 50.”
medijufondas.lt/skelbiamas-2026-m-tautiniu-mazumu-ziniasklaidos-veiklos-finansavimo-rezultatai
Neradau tarp finansuojamų projektų Ryšardo Maceikianeco vadovaujamo pogon.lt
Ką gi finansuoja Medijų rėmimo fondas?
“Przełom nastąpił w lutym 1945 r., kiedy ogłoszono postanowienia konferencji jałtańskiej i oficjalnie światowe mocarstwa zaakceptowały aneksję Wileńszczyzny, jak i pozostałych ziem wschodnich II Rzeczypospolitej. ” kurierwilenski.lt/2024/07/10/okreg-wilenski-armii-krajowej-1944-1948/
“Bo chcieli Polski w granicach sprzed 1939 r.”
kurierwilenski.lt/2020/05/16/wyzwolenie-czyli-drugie-zniewolenie-sowiecki-wymiar-sprawiedliwosci-wobec-ak-na-wilenszczyznie/
Znad Wilii:
Plan „Burza” był głównym planem operacyjnym opracowanym przez Armię Krajową w 1943 roku, gdy Armia Czerwona przekraczała granice przedwojennej Polski. Dowództwo AK stwierdziło, że władze polskie nie mogą dopuścić do „wyzwolenia” własnego państwa przez ZSRR. I postanowiło wraz z postępami Armii Czerwonej, przejmować zbrojnie (w walkach z Niemcami) władzę na polskich terytoriach zajmowanych przez wojska ZSRR. Jednym z pierwszych miast, gdzie wcielono tę strategię w życie, było Wilno właśnie w ramach planu „Ostra Brama”.zw.lt/wiadomosc/kategorie/galeria/obchody-w-krawczunach-pamiec-o-tych-wydarzeniach-jest-wazna-dla-tozsamosci-polakow/
Gal būti kriminalas – tautinių mažumų subjektų Lietuvoje nėra, o biudžetinės fondo lėšos skirtos kaip tautinių mažumų medijoms remti. Tai galima laikyti kaip finansinių dokumentų klastojimu, t.y. nusikalstama veika naudojant biudžeto lėšas.
tautinės mažumos – etninėmis, kultūrinėmis ir kalbos ypatybėmis iš valstybės gyventojų daugumos išsiskiriančios žmonių grupės. Tautinių mažumų sąvoka nėra nusistovėjusi (mokslininkai tarp kitų kriterijų dažniausiai mini tautinių mažumų viduje egzistuojančius socialinius ryšius, norą išsaugoti savo kitoniškumą, valstybės jiems suteiktą mažumos statusą ir ilgalaikę gyvenimo konkrečioje teritorijoje istoriją), t. p. nėra visuotinai priimto jų teisinio apibrėžimo. Yra nuomonių, kad tautinės mažumos yra tos tautos, kurios neturi savo etninės valstybės (pvz., karaimai, romai), o kitos valstybėje gyvenančios mažumos, kurios turi etnines valstybes, laikomos tautinėmis bendrijomis, tačiau tarptautinės teisės požiūriu nėra skirtumo tarp tautinės mažumos ir tautinės bendrijos, joms visoms taikomos tos pačios tarptautinės tautinių mažumų apsaugos normos.
Skaičiau, kad Prancūzijoje gyvena daug įvairių tautybių kilmės gyventojų, bet Prancūzijoje visose valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba. Negausias dvikalbes prancūzų/ mažumos kalbomis mokančias mokyklas dalinai remia vietinės bendruomenės. Prancūzijos valstybė remia žiniasklaidą tik valstybine prancūzų kalba. Už prancūzų kalbos vartojimo įstatymo ( Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française) pažeidimą baudžiama iki 500 tūkst. eurų bauda ir papildoma 20 tūkst. eurų bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną. Europos tautinių mažumų reikalų komisaras Prancūzijai priekaištų berods neturi? Ar ne Prancūzijos prezidentas Širakas yra pasakęs, kad kitų kalbų viešo vartojimo įteisinimas šalia valstybinės prancūzų kalbos gali kelti pavojų Prancūzijos piliečių vienybei?
Komisaras ir Lietuvai priekaištų neturėtų, jei Lietuvoje valstybinėse mokyklose būtų mokoma tik lietuvių kalba. Bet priekaištų, švelniai kalbant, turėtų mūsų strateginis partneris, o tai daug baisiau nei Europos komisaras.
Galima tuos tekstus išsiversti į lietuvių kalbą- tada bus suprantama, kokio turinio žiniasklaidą remia Lietuvos institucija. Ekrano viršaus dešinėje pusėje paspaudus tris brūkšnelius, atsiradusiame lange spauskite Translate ir nusistatykite vertimą į Lietuvių kalbą.
Jokioj šaly, ne tik Izraely, nefinansuotų projektų, neigiančių holokaustą ar Izraelio suverenumą. O Lietuvoj valstybinis fondas finansuoja antilietuvišką, antivalstybinę propagandą ?
Žinoma, Izraelis nėra čia pavyzdys, bet akivaizdu, kad pagal savo turinį verčiausias finansavimo yra Alkas.lt. Taigi to valstybės fondo lėšų liūto dalis turėtų atitekti Alko portalui. Lenkiškos medijos kaip savo turiniu valstybiškai prolenkiškos apskritai neturėtų būti valstybės finansuojamos. Per LRT informacinė laidelė lenkų kalba ir viskas, gal netgi tos jau neturėtų būti.
Mano nuomone, kalbant apie tautinių bendrijų žiniasklaidos rėmimą, turėtų būti remiama Ryšardo Maceikianeco redaguojama svetainė pogon.lt , pateikianti istorinių faktų apie Vilnijos lietuviškumą , dalyje jos apnykusį dėl okupantų nutautinimo politikos o ne propagandinių “naratyvų” pagal galimai kai kieno užsakymus.
Patikslinu: okupantų valdžios vykdytos nutautinimo politikos.
Iš Lietuvos Medijų rėmimo fondo finansuojamos žiniasklaidos priemonės Znad Wilii straipsnio:
“Litwa sprzeczna z własną konstytucją
Konstytucja mówi nie o “państwie Litwinów”, lecz o państwie Litwy. To nie jest drobiazg i nie jest tylko grą słów. Oznacza to, że państwo nie należy do żadnej grupy etnicznej, nie do większości pochodzenia i nie do tych, którzy uważają się za jego “bardziej prawdziwych” właścicieli. Należy ono do Narodu jako wspólnoty politycznej…” ( Č.Okinčico straipsnio ištrauka zw.lt/wiadomosc/artykuly-autorskie/litwa-sprzeczna-z-wlasna-konstytucja/
Ar norima pasakyti, kad lietuvių valstybės nėra? Bet juk Lietuvos Konstitucijos preambulėje rašoma:
“LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
LIETUVIŲ TAUTA
– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,
– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,
– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,
– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,
– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,
– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,
– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,
atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ”
lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija20220522.htm
Vokietijos federacinės respublikos Konstitucijoje taip pat rašoma ,kad VOKIEČIŲ TAUTA, o ne Vokietijos tauta, priėmė Vokietijos Konstituciją.
Pagaliau turėtų būti išmokta nirs taisyklingai vartoti sąvokas: kur tautinės bendrijos ir, o kur tautinės mažumos. Konstitucija!
Konstitucijoje nėra sąvokos išaiškinimo.
37 straipsnis
Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius.
45 straipsnis
Piliečių tautinės bendrijos savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, savitarpio pagalbą tvarko savarankiškai.
Tautinėms bendrijoms valstybė teikia paramą.
Taigi, Konstitucijoje yra esminės nuostatos, bet nėra atskirų savokų “tautinė bendrija” ir “tautinės mažumos”, nėra apibrėžta šių savokų.
Tam yra duora galva. Begali būti viskas surašyta Konstitucijoje nemąstantiems.
Tam turi būti žemesnio lygmems teisiniai dokumentai – įstatymai. Dabar turime Tautinių mažumų įstatymą. Tautinių bendrijų įstatymo nėra, šios dvi sąvokos teisiškai nėra išskirtos. Galima sakyti, kad tai esminė spraga.
Bet taip kaip dabar, apeliuoti į Konstituciją ir sakyti, kad ji viską išaiškino ir reglamentavo, negalima. O nuomone remtis negalima.
Kas teisėje nutuokia tai žino, kad bendrija pagal statusą yra tik visuomeninė organizacija, kai tautinė mažuma gali būti administraciniu ar net valstybiniu dariniu.
Tas sąvokas apibrėžia atitinkamos teisės sritys, konstitucija ne sąvokoms aiškinti skirta, ji jomis kalba.
Bet kas yra, pvz., šeima, Konstitucija aiškiai apibrėžia. Tad sakyti, kad Konstitucija neskirta apibrėžti sąvokas, negalima.
Tad spraga yra įstatyminiame lygmenyje. Kita vertus, įstatymiškai apibrėžus, kas yra ir kuo skiriadi tautinės mažumos ir tautinės bendrijos, kuo skirtųsi jų teisinė padėtis? Niekuo. Tik tam, kad pabadyti pirštu, kad, pvz., lenkai ne tas pats, kas karaimai?
O mokyti valstybinėse mokyklose lietuvių kalba trukdo ne tas.
Manau, šiandien aktualiausia tema apie medijas-lrt skandalas, pastebėjus uždarame socdemų posėdyje paliktą įrašymo aparatą.
Naujasis Vengrijos vadovas Madjaras kalba Vengrijos valstybinei televizijai tai, ką būsimas Lietuvos vadovas turėtų pasakyti Lietuvos televizijai:
Hungary PM-Elect Brutally Confronts State TV Anchor Who ‘Banned’ Him At News Channel Since 2024
/ Išrinktasis Vengrijos premjeras žiauriai susidūrė su valstybinės televizijos laidų vedėju, kuris nuo 2024 m. jam „uždraudė“ dirbti naujienų kanale
youtube.com/watch?v=BoH6valu87I