Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Priešgaisrinės saugos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams, kuriais siekiama aiškiau reglamentuoti priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą, stiprinti gaisrų prevenciją ir sudaryti sąlygas veiksmingesniam pajėgų darbui.
Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų sistema yra svarbi nacionalinės krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos dalis, todėl jos stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su visuomenės ir valstybės saugumu.
„Priešgaisrinės pajėgos turi būti pasirengusios efektyviai veikti – reaguoti į didelio masto gaisrus, veikti sudėtingose situacijose, užtikrinant gaisrų gesinimo ir žmonių bei turto gelbėjimo darbus. Vyriausybės patvirtintais pakeitimais siekiame sudaryti sąlygas tolygiam visų lygių priešgaisrinių komandų tinklui, didesnio sistemos veiksmingumo ir geresnio gyventojų bei jų turto apsaugos užtikrinimo“, – teigia ministras V. Kondratovičius.
Priešgaisrinės saugos įstatymas išdėstomas nauja redakcija ir keičiamas jo pavadinimas į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą. Tokiu būdu siekiama aiškiai įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių ir turto gelbėjimo darbus, nustatyti gaisrų prevencijos organizavimo sistemą, kurioje dalyvautų valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos bei visuomenė, o vidaus reikalų ministrui būtų pavesta tvirtinti valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą.
Geresnis reagavimas į įvykius
Poreikis atnaujinti dabartinį teisinį reguliavimą grindžiamas Vyriausybės programa, kurioje numatyta siekti geresnio reagavimo į įvykius, racionalesnio ugniagesių gelbėtojų komandų ir savivaldybių ugniagesių komandų išdėstymo ir jų sukomplektavimo. Pažymima, kad nuo 2019 metų gelbėjimo darbų skaičius viršija gaisrų gesinimo darbų skaičių, tačiau galiojančiame įstatyme iki šiol nėra nuostatų dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamų gelbėjimo darbų.
Atskiras dėmesys skiriamas ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo tobulinimui. Lietuvoje priešgaisrinių pajėgų tinklą sudaro 269 savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos ir 93 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesių komandos. Pažymėtina, kad pajėgų išdėstymas iki šiol grindžiamas istoriniu principu. Įstatymų pakeitimais numatoma sudaryti sąlygas šį tinklą tobulinti remiantis rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais. Valstybinės ir savivaldybių priešgaisrinių pajėgų skaičių ir išsidėstymą teritorijoje pavedama nustatyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriui.
Griežtesnė atsakomybė
Įstatymų pakeitimais griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus, nes dabar galiojančios baudos daugelį metų neperžiūrėtos, todėl tapo neadekvačiai mažos ir neatgrasančios nuo pažeidimų. Taip pat numatoma suteikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams teisę naudojant vaizdo ir garso įrašymo įrangą fiksuoti svarbius įrodymus, patikrinimų eigą ir kitą su priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimu susijusią informaciją. Tai svarbu, pažeidimų fiksavimui korupcijos prevencijai ir skaidrumui didinti.
Siekiant stiprinti daugiabučių gyvenamųjų namų priešgaisrinę saugą, tikslinamu daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų teisės ir pareigos. Numatomas ir patirtų išlaidų už gesinimo ar gelbėjimo darbams panaudotą turtą kompensavimas gyventojams ir organizacijoms.
LR Seimui pritarus Vyriausybės patvirtinti įstatymų pakeitimai įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o dalis su darbuotojų reikalavimais susijusių nuostatų įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.
Nutarta, kad 2027–2029 metų laikotarpiu, atsiradus galimybei skirti papildomų lėšų, įstatymui įgyvendinti papildomai būtų skiriama 11,82 mln. eurų. Šios lėšos būtų skirtos gelbėjimo įrangai darbams savivaldybių priešgaisrinių tarnybų stiprinimui, prevencinėms veikloms ir bendradarbiavimui su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Lietuvoje gaisruose žuvusių žmonių rodiklis, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, 2019–2023 metais sumažėjo daugiau kaip tris kartus, tačiau vis dar lieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Pagrindinė žūčių gaisruose priežastimi išlieka neatsargus rūkymas, todėl ir toliau turi būti skiriamas ypatingas dėmesys gaisrų prevencijai, institucijų atsakomybėms stiprinti ir visos priešgaisrinės saugos sistemos veiksmingumui didinimui.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
