2026 m. balandžio 25–26 d. Kulionyse (Molėtų r.) bus švenčiama jau 30-ji pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė. Šventės rengėjai vėl kviečia visus įsijungti į vieną seniausių ir gyviausių lietuviškų pavasario švenčių – svarbiausia nepraleisti nepaprasto gamtos virsmo, kad pirmapradės žalumos atgimime šiuolaikinio žmogaus siela susitikusi su praamže išmintimi įgytų galių tęsti protėvių pradėtus darbus.
Jorė, pradėta švęsti Kulionyse, per tris dešimtmečius iš nedidelės bendruomenės šventės labai greitai išaugo į visos Lietuvos kultūrinį ir dvasinį reiškinį. Paplito, pasklido po Lietuvą ir už jos ribų jorės papročiai, pabiro Jorės, Jorigės, Jorūnės, Joriai…
Jorė – gyvybės sugrįžimo šventė
Jorė – tai pirmosios pavasario žalumos šventė nuo seno siejama su dangiškosios Perkūno šviesos nusileidimu į Žemę, su pavasarinių pumpurų sprogimu, su naujo augimo pradžia, su gyvybinių galių atsinaujinimu.
Kulionyse kasmet paskutinį balandžio savaitgalį skamba sutartinės, dega aukurai, vyksta apeigos, o žmonės renkasi švęsti, kad patirtų betarpišką ryšį su protėviais ir gamta.
Dvi dienos – du Jorės veidai
Balandžio 25 d. – Šventinių renginių diena
Šiemet visas šventinis šeštadienis bus skirtas kultūriniams renginiams, neeiliniams potyriams ir bendrystei. Tą dieną Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje (Gilužio 2 A, Kulionių k., Molėtų r.) vyks: parodų atidarymai („Lietuvių dievai“, „Žvaigždžių raižtas“, „Joručiai“, „Gyvo žalio“, „Mūsų Krivis Trinkūnas“); tradicinių amatų ir išsaugotų papročių pristatymai (duonos kepimas, juostų audimas, žalvario papuošalų gamyba ir kt.); paskaitos apie dangaus ženklus ir baltų pasaulėvaizdį; Roberto Šarknicko poetinis žodis; koncertai („Kūlgrinda“, latvių Dievturių apeigų grupė, Agota Zdanavičiūtė ir Kristijonas Lučinskas „Gyvasčia“) ir sutartinių giedojimas; šventinė pirtis, vakaro laužas, šokių ir sutartinių mokymas bei visų šventės dalyvių linksmoji vakaronė.
Tai bus įvairiapusė ir labai turininga renginiais diena, kai kiekvienas galės ne tik stebėti, bet ir įsitraukti – mokytis, džiaugtis, klausytis, būti ir kurti kartu.
Balandžio 26 d. – Apeigų diena
Sekmadienis, kaip ir kasmet, bus pagrindine apeigine Jorės šerdimi. Rytas prasidės šventinio viralo užkaitimu Perkūno šventovėje. Ten jis virs ir kunkuliuos visą šventės dieną, sugerdamas aplink tvyrantį šventumą.
11 val. šventės dalyviai (jorėnai), sveikindami vieni kitus „Gyvo Žalio!“ palinkėjimais, rinksis Dangaus šviesulių stebykloje, iš kurios iškilminga eisena su giesmėmis ir protėvių vėliavomis, darnia eisena išžygiuos į Kulionių piliakalnį.
Čia nusilenkus protėvių vėlėms bus prisiminti tautos didžiavyrių žygdarbiai, per Amžinają ugnį aukojama jų atminimui. Prie piliakalnio aukuro ugnies ir seniausios pušies visi pasiryžę eiti protėvių pramintu keliu ir tęsti šį kelią, bus išvesti į romuvius.
Po to senųjų kovos menų būrio „Varingis“ kariai susirems apeiginėje kovoje, o iš jų įgaliojimus perėmę partizaniško laikotarpio kovų atkūrėjai „Miško broliai“ atliks simbolinę salvę, skirta pilėnų atminimui.
Nešini vėlių vėliavomis ir piliakalnio ugnimi jorėnai nuo Kulionių piliakalnio darnia eisena grįš į Dangaus šviesulių stebyklą, kurioje bus aukojama Gabijai, Žemynai ir didiesiems dievams, dalijamasi apeiginiais joručiais ir šventine duona, laiminami šiemet įsišventusieji romuviai ir visi kurių vardai kilę iš šventės vardo šaknies Jor-, Jar-, Jur-.
Po to greta esančioje Perkūno šventovėje, tariant čia išsipildyti linkusius linkėjimus, Perkūnui bus aukojami akmenys, atsivežti iš įvairių širdžiai mielų vietų. 
Bendruomenės saitus ir galias stiprinančia svarbiausiąja jungtimi, kaip ir kasmet taps bendras apeiginio viralo srėbimas.
„Dalinsimės duona, gira ir kitais šventiniais valgiais; ridensime joručius, supsimės sūpuoklėmis, šoksime lenton… Kiekvienas įsijautęs į šventę patirs, kad Jorė – tai gyvas ryšys tarp praeities ir dabarties, tarp mūsų-gyvųjų ir protėvių, žmonių ir dievų. Jorė tai saitas, kuris jungia mus į vieną bendrą dvasinį tinklą ir daro galingais visiems metams, iki kitos Jorės“, – sako Jorės šventės atkūrėjai ir ilgamečiai rengėjai Jonas ir Daiva Vaiškūnai.
„Žvaigždžių skliaute“ – gyvenimiška išmintis ir dvasiniai patarimai
Užsukę į „Žvaiždžių skliautą“ jorėnai sekmadienį visais dvasiniais klausimais galės kreiptis į čia jų laukiantį tikrą Jorės šventės žynį – rašytoją, pozityvistą Jeronimą Laucių, pasiruošusį ne tik išklausyti Jūsų, bet ir patarti įvairiuose žmogiškojo gyvenimo klausimuose.
Jeronimo dėka keliautojai į gyvenimo tikslą turės progą sužinoti kaip tinkamai pasinaudoti – jausmų, nerymų, baimių, meilių, sapnų, įtemptų tarpusavio santykių… bangomis.
Tuo pačiu bus galima įsigyti vertingas dvasines įžvalgas sugėrusius J. Lauciaus leidinius su autoriaus autografu ir palinkėjimu.
O apeigų dienos pabaigoje Jeronimu Laucius „Žvaigždžių skliaute“ su visais dalinsis savo daugiamete išmintimi apie tai „Kaip pagauti gamtos galių bangą ir kaip sutaikyti nesutaikomus“…
Jorė – reiškinys, peržengęs vienos šventės ribas
Jorė Kulionyse jau yra sulaukusi ir mokslininkų dėmesio. Religijotyrininkų tyrimai rodo, kad Kulionių Jorė tapo visos Lietuvos mastu išplitusios tradicijos branduoliu – būtent čia nusistovėjo šiuolaikinės Jorės šventimo būdai, sujungiantys senąsias apeigas, bendruomeninį gyvenimą ir kultūrinę kūrybą.
„Per tris dešimtmečius Jorės šventė tapo gyvu pavyzdžiu, kaip galima atgaivinti ir tęsti baltų dvasinį paveldą šiandienos pasaulyje. Paaiškėjo, kad tai ką mes savo gyvenimais atkuriame ir sukuriame – naujajai kartai palaipsniui tampa tikru prigimtinu iš protėvių paveldėtu papročiu galinčiu įkvėpti ir pakylėti“, – sako Jonas ir Daiva Vaiškūnai, džiaugdamiesi nuveiktais darbais ir viltingai žvelgdami į ateitį, priduria – Laukiame visų: šeimų, jaunimo, papročių puoselėtojų ir tų, kurie Jorę patirs pirmą kartą“.
Šiuolaikinės Jorės šventimo ištakos siekia XX amžiaus 7 dešimtmečio pabaigoje ir 8-to dešimtmečio pradžioje, sovietinės okupacijos sąlygomis, užgimusio etnokultūrinio sąjūdžio pradžią, Vilniaus universiteto Ramuvos bendruomenę, folklorinio ir žygeivių judėjimo ištakas. Tuomet Jorės, kaip ir kitų jaunimo gaivinamų pagrindinių kalendorinių švenčių – Rasos / Kupolinių, Vėlinių, Kūčių/Kalėdų, Užgavėnių – šventimas reiškėsi kaip savitas kultūrinis pasipriešinimas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Jorė tapo viena svarbiausių įsikūrusios Senovės baltų religinės bendrijos Romuva metinių švenčių. Nuo 1997 m. Jorė imta švęsti Molėtų rajone, Kulionių kaime ir toje pačioje vietoje jau švenčiama 30 metų.
Jorės talka – pasiruošimas šventei
Prieš pagrindinę šventę, balandžio 18-19 d. vyks šventinė Jorės talka „Gyvo žalio“, kurioje bus puošiamos šventvietės, tvarkomas piliakalnis ir ruošiamos apeiginės erdvės. Tai bus neeilinis pasiruošimas – o įžanga į Jorę, pirmasis įsijungimas į jos vyksmą. Po talkos – talkininkų lauks Jono Vaiškūno paskaita apie dangaus ženklus ir Jorės pirtis..
Vieta: Gilužio 2A, Kulionys, Molėtų r.
Laikas: 2026 m. balandžio 18-19 d. – Jorės talka ir balandžio 25–26 d. 11 val. – Jorės šventė.
Šventės rengėjai: Žaliųjų klubas „Gojus“; Lietuvos Romuva; Molėtų krašto muziejus.
Šventę iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Molėtų r. savivaldybė.
Šventės dienotvarkė: https://alkas.lt/jore-2026/
