Sausio 9 d. sukanka 80 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo Lietuvos Valstybės prezidento Antano Smetonos žūties.
1944-ųjų sausio 9 dieną pirmasis Lietuvos valstybės vadovas žuvo kilus gaisrui namuose Klivlande, Jungtinėse Valstijose.
Apie 9 val. ryto name kilusio gaisro metu nuodingi dūmai pasiglemžė 69 metų amžiaus A. Smetonos gyvybę. Prezidento A. Smetonos žūties nei vietos policija, nei jokia kitą JAV institucija netyrė. Iki šiol spėliojama, kad tragedija galėjo būti neatsitiktinė.
Ši skaudi žinia sukrėtė ne tik prezidento šeimą, bet ir visą lietuvių išeiviją JAV bei tautą, kuri apie tai išgirdo iš okupacinės vokiečių valdžios laikraščių.
Po sausio 13 d. įvykusių iškilmingų laidotuvių prezidentas A. Smetona buvo palaidotas Klivlando Kalvarijos kapinėse, Ohajo valstijoje.
1974 m. minint prezidento A. Smetonos mirties 30-metį, DLK Birutės karių šeimų draugijos narių aukomis ir pastangomis A. Smetonos ir jo žmonos Sofijos Smetonienės palaikai buvo perkelti į Čardono mieste esančių Visų sielų kapinių mauzoliejų, kur ilsisi iki šiol.
2024 metų rugpjūčio 10 d. taip pat minėsime Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra pažymėdama Prezidento A. Smetonos gimimo ir žūties metines surengs tris parodas ir 11 renginių šioms sukaktims paminėti. Viešas paskaitas skaitys istorikai iš Latvijos, Lenkijos ir Čekijos. Protų mūšis, debatai ar gimtadienio šventė – renginių lankytojai turės progų pažvelgti į Prezidento A. Smetonos veiklą, ir švęsti jo vadovaujamos valstybės pasiekimus.
Numatyti šie renginiai Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje:
2024 02 16 Parodos „Didžiausia garbė pasveikinti: dovanos Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai“ atidarymas.
2024 03 07 Paskaita-diskusija „Prezidento A. Smetonos įvaizdis Čekoslovakijos spaudoje“. Doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė (VU) kalbina dr. Liuboš Švec (Čekija). Vertimas į lietuvių kalbą.
2024 04 04 Protų mūšis „Prezidento institucija ir pirmasis Lietuvos Valstybės Prezidentas A. Smetona“. Dalyvauja Kauno miesto gimnazijos.
2024 04 Paskaita-diskusija „Kuo svarbus Prezidentas Karlis Ulmanis šiandieninei Latvijai? Kaip įamžintas jo atminimas, kokios diskusijos tebevyksta Latvijoje?“ Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė kalbina Toms Kikuts (Latvijos nacionalinis muziejus). Vertimas į lietuvių kalbą.
2024 05 12 Fotografijų parodos „Prezidentas Antanas Smetona: tarp autoriteto ir autoritaro“ sodelyje atidarymas.
2024 05 Paskaita-diskusija „Valstybės vadovo Juzefo Pilsudskio (Józef Piłsudski) palikimas, vertinimas ir atminimo įamžinimas Lenkijoje“. Dr. Tomašas Blaščakas (Tomasz Blasczak) (VDU) kalbina hab. dr. Tomašas Gajovnikas (Tomasz Gajownik) (Istorijos institutas, Varmijos Mozūrijos universitetas (Lenkija, Olštynas). Vertimas į lietuvių kalbą.
2024 06 13 Antaninės muziejaus sodelyje.
2024 08 10 Prezidento Antano Smetonos 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas.
2024 09 13 Parodos „Politikas šiandien ir Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“ atidarymas.
2024 10 03 Debatai „Prezidentas Antanas Smetona: demokrato ir autoritaro konfliktas“.
– Jei Smetona, tai karalius Smetona, o ne prezidentas.
– Karališkai Lietuvai nereikėjo ir nereikia pre_zyden_to.
Lietuva yra k_a_r_a_l_i_š_k_a valstybė, bet nederamai r_e_s_p_u_b_l_i_k_a padaryta ir vadinama po 1918 vasario 16, po 1990 kovo 11.
Labai blogai
___________________________
Lietuvos priešų užvaldyta Lietuva
– K_a_r_a_l_i_š_k_a_i Lietuvai nedera lipdukas r_e_s_p_u_b_l_i_k_a.
– Kai baisioji carienė Jekaterina II okupavo LDK ir ištrynė iš žemėlapio, vadovaujantis 1918 vasario 16 akto tekstu turėjo būti atstatinėjama bei atstatyta LDK ir 1990 kovo 11 akto tekstu vadovaujantis dar kartą atstatinėjama bei atstatyta LDK jau dabar, kai signatarų abiejuose tekstuose (apibūdinant tikslą) net nebuvo žodžio r_e_s_p_u_b_l_i_k_a.
Lietuvos Prezidento instituciją 1920 m. gegužės mėn. teisėtai įkūrė Steigiamasis Seimas ir Lietuvos prezidento pareigas pavedė vykdyti Lietuvos Seimo pirmininkui A. Stulginskiui. Tokiu atveju A. Smetoną laikyti pirmuoju Lietuvos prezidentu nėra teisinga. A. Smetona, būdamas Valstybės tarybos pirmininku, tegalėjo tik persivadinti iš pirmininko jos prezidentu. Tai atlikus jis tapo tik Valstybės tarybos, o ne Lietuvos prezidentu. Tokiu atveju pirmuoju Lietuvos prezidentu laikytinas ne A. Smetona, o A.Stulginskis. Taigi gal būtų jau laikas liautis A.Smetoną nepagrįstai vadinti pirmuoju Lietuvos prezidentu.
Kokios kirmėlės turi būti užsiveisusios smegenyse, kad šitaip nuolat ieškoti priekabių, išsigalvoti nesąmones ir ėsti, turbūt, patį svarbiausią Lietuvos 20 a. politiką? Koks tikslas nuolat išsigalvoti, fantazuoti kažkokius keistus, tendencingus išvedžiojimus, kurių net ir durniausi Lietuvos istorikai ar propagandistai neišsigalvoja? Gal esi palikuonis tų keturių komunistų, kuriuos 1926 m. sušaudė?
Čia ne jokios priekabės, – tai smetonininkų savęs teisinimui nutylima istorinė tiesa. Nei 1941 m. Birželio 23-osios tautos sukilimas, nei pokariu kovoję partizanai žuvo ne už smetoninkų Lietuvą be Vilniaus, o už Vasario 16-ąją nuo Lenkijos atskirtos suverenios valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje. Taigi tiek to meto amžininkai – sukilėliai, tiek partizanai Vilniaus nevadavime, vasalavimo Lenkijai politikoje jokių Smetonos nuopelnų Lietuvai nematė, veikiau atvirkščiai. Tad šiandien į Lietuvos pamatus kišti Smetoną, reikštų vėl statyti ją tarp Pilsudskio vištos kojų… Paties “pasispjaudymai” dėl Smetonos rodytų, kad dar nesusivokta kas istorijoje yra kas. Taigi dėtinas jis tik į archyvą…
Tamsta esate neteisus. Prezidentas A.Smetona nebuvo prolenkiškas, bet kartu su A.Stulginskiu vieni iš didžiausių tuometinės Lietuvos valstybės veikėjų.Pagarba Jiems.
Kaipgi prolenkiškas nebuvo, – tai, kad jo veiksmai tą rodo. Pagarba tik A. Stulginskiui, A.Smetonos “nuopelnai” Lietuvoje – lenkiški.