2025 m. balandžio 6 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje susirinko Algirdo Vaclovo Patacko (1943–2015) bendražygiai, artimieji ir tie, kuriems brangi šio iškilaus lietuvio asmenybė bei jo darbai. Prieš minėjimą Kauno įgulos bažnyčioje buvo laikomos mišios už A. Patacką.
Praėjo jau 10 metų, kai Algirdo Patacko nėra tarp mūsų, tačiau jo idėjos ir dvasia tebegyvuoja. A. Patackas buvo vienas šviesiausių XX–XXI a. Lietuvos kūrėjų, Nepriklausomybės Akto signataras, politinis ir visuomenės veikėjas, poetas, mokytojas, inžinierius, laisvės kovotojas.
Sovietmečiu jis aktyviai dalyvavo pogrindžio veikloje, leido uždraustus leidinius, tokius kaip „Pastogė“, o atkūrus nepriklausomybę prisidėjo prie šalies valstybingumo stiprinimo kaip Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Jo tvirtas vertybinis stuburas, sąžiningumas ir drąsa priešintis neteisybei įkvėpė daugelį.
Renginio dalyviai dalijosi prisiminimais apie Algirdą, jo gyvenimo kelią ir darbus, kurie iki šiol išlieka svarbūs. Karininkų ramovė, simbolinė vieta, menanti Lietuvos kariuomenės ir tautinio atgimimo istoriją, yra tinkamiausia erdve tokiam minėjimui. Čia Algirdas dirbo ir kūrė paskutiniais savo gyvenimo metais.
Renginį vedė Europos Parlamento narys Paulius Saudargas (A. Patackas yra jo krikšto tėvas). Kalbėjo, mintimis bei prisiminimais dalijosi Kovo 11-osios Akto signatarai Vladimiras Jermolenko ir Algirdas Saudargas, Algirdo anūkė Viltė Bagotyriovaitė, visuomenininkas advokatas Saulius Dambrauskas, Alkas.lt vyriausiasis redaktorius, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, „Nemuno“ vyriausioji redaktorė poetė Erika Drungytė, skulptorius Gediminas Radzevičius bei kiti.
1 of 29
-+
1. Prie A. Patacko atminimo lentos Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Prie A. Patacko atminimo lentos Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
2. A. Patacko atminimo lenta Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
A. Patacko atminimo lenta Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
3. A. Patacko atvaizdas atminimo lentoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
A. Patacko atvaizdas atminimo lentoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
4. Prie A. Patacko atminimo lentos Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Prie A. Patacko atminimo lentos Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
5. Knygos: A. Patacko ir apie jį | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Prie A. Patacko atminimo lentos Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
6. Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
7. Renginio vedėjas Europos parlamento narys Paulius Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Renginio vedėjas Europos parlamento narys Paulius Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
8. Minėjimo dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Minėjimo dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
9. Kalba Signataras V. Jarmolenko | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba Signataras V. Jarmolenko | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
10. Minėjimo dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Minėjimo dalyviai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
11. Kalba Signataras Algirdas Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba Signataras Algirdas Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
12. Kalba Saulius Dambrauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba Saulius Dambrauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
13. Kalba poetė E. Drungytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba poetė E. Drungytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
14. Algirdo Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje
Algirdo Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
15. Algirdo Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Algirdo Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
16. N. Patackienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Nijolė Patackienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
17. Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės vadovas, pulkininkas Gediminas Macijauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės vadovas, pulkininkas Gediminas Macijauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
18. V. Jarmolenko, Eglė Patackaitė-Bogatyriova, G. Radzevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
V. Jarmolenko, Eglė Patackaitė-Bogatyriova, G. Radzevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
19. N. Patackienė, G. Macijauskas, Jonas Zajančkauskas, A. Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
N. Patackienė, G. Macijauskas, Jonas Zajančkauskas, A. Saudargas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
20. N. Patackienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
N. Patackienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
21. N. Patackienė A. Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
22. N. Patackienė ir Daiva Vaiškūnienė | A. Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
N. Patackienė ir Daiva Vaiškūnienė | A. Patacko darbo kambaryje karininkų ramovėje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
23. V. Jarmolenko, J. Zajančkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
24. P. Saudargas pasirašo lankytojų knygoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
25. Renginio dalyvių įrašas lankytojų knygoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Renginio dalyvių įrašas lankytojų knygoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
26. Renginio dalyvių įrašas lankytojų knygoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Renginio dalyvių įrašas lankytojų knygoje | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
27. G. Radzevičius įsišnekėjo | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
28. G. Macijauskas ir V. Jarmolenko | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
G. Macijauskas ir V. Jarmolenko | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
29. J. Zajančkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
J. Zajančkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
10 metų be Algirdo Patacko – tai laikas, per kurį jo palikimas tik dar labiau išryškėjo. Jo mintys apie tautos dvasią, baltų kultūros paveldą ir tikėjimą laisve tebėra gyvos knygose, straipsniuose ir tų, kurie jį pažinojo, širdyse.
Šis minėjimas – ne tik pagarba praeičiai, bet ir priminimas dabartinei kartai apie atsakomybę puoselėti tai, už ką kovojo tokie iškilūs žmonės kaip Algirdas Patackas.
Čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, šokiuose šoko mano tėvas. Čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, šokau ir aš, studentu būdamas. Čia buvo romuviečių susitikimas, kur pajūrio moteris ant sienų rodė daug Lietuvos piliakalnių. Papasakojus, ji prižadėjo, kad pieš juos tol, kol nupieš visą tūkstantį. Būdamas Palangoje, bandžiau susirasti ją, gyvenančią prie jūros kažkur šlapioj vietoj link Klaipėdos, bet nepavyko. Gal žinote, girdėjote apie ją kas daugiau? Kaip sekėsi jai? Kur ji dabar yra? Kaip gyvena?
Ištrauka iš Algirdo Patacko straipsnio “Bravo” 2014-11-22 Alkas “…Štai tokiame fone turime įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidentės poelgį – viešai įvardinti Rusiją kaip teroristinę valstybę. Kai baigsis trečiasis pasaulinis karas, kai žmonija – tikėkimės – apgydys žaizdas, galėsime didžiuotis, kad būtent mūsų valstybės vadovė pirmoji tiesiai ir šviesiai įvardijo kas yra kas. Niekada nesu balsavęs už Dalią Grybauskaitę. Mano prezidentai, kalbant apie istorines idealybes, įsibūtinusias ar ne, yra Džocharas Dudajevas ir Vaclovas Havelas, o Lietuvoje Jonas Žemaitis ir Vytautas Dambrava. Sekiau Dalios Grybauskaitės karjerą, o taip pat vis labiau atskleidžiamą praeities naštą. Kai ji keliavo kaip partinės delegacijos vadovė po bulgarijas ir kitas „socialistines šalis“ bei jų kurortus, sėdėjau KGB rūsiuose. Tačiau negalėjau nematyti jos žmogiškosios evoliucijos – nuo komjaunuoliškos mergiotės, bet ne priglaistytos, o su charakterio dygliais, kurių tolimesnę raidą lėmė istorija. Gerai buvo mums, išaugintiems tėvų spintose išlikusių šapokų ir maceinų, bet ar tai mūsų nuopelnas? Gaisrininko su neaiškiais antpečiais dukrai likimas to nedavė, bet ar tai jos kaltė? Tas pats likimas lėmė, kad palaipsniui jauna moteris pajuto netikėtai jai atitekusios misijos svorį bei atsakomybę, vis artėdama prie to, ką etnologai vadina genties matrona, šitaip pasąmoningai virsdama mūsų matricentriškos savimonės idealybe, kurioje dera valdingumas ir motiniškumas, o taip pat drąsa prisiimti atsakomybę, tame tarpe ir už lietuviškų vyrų vyriškumo stoką. Nežinia, kaip toliau susiklostys prezidentės Dalios Grybauskaitės likimas, tiek istorinis, tiek asmeninis. Tačiau čia ir dabar tariame bravo – žodį, kurį vis rečiau įmanoma sąžiningai vartoti kalbant apie valstybių vadovus….”
> ………………. Atsakymas “Daugtaškiui” Klaipėdos universiteto leidyklos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 94 p. dešimtoje eilutėje yra parašytas toks: “Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko kapo: ‘Jeigu liks nors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks’. Dėkoju.
Atsakymas į Daugtaškio komentarą knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 94 p. parašytas toks: “Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio Prezidento Adolfo Ramanausko kapo: “Jeigu liksnors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks”.
Čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, šokiuose šoko mano tėvas. Čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, šokau ir aš, studentu būdamas. Čia buvo romuviečių susitikimas, kur pajūrio moteris ant sienų rodė daug Lietuvos piliakalnių. Papasakojus, ji prižadėjo, kad pieš juos tol, kol nupieš visą tūkstantį. Būdamas Palangoje, bandžiau susirasti ją, gyvenančią prie jūros kažkur šlapioj vietoj link Klaipėdos, bet nepavyko. Gal žinote, girdėjote apie ją kas daugiau? Kaip sekėsi jai? Kur ji dabar yra? Kaip gyvena?
Ištrauka iš Algirdo Patacko straipsnio “Bravo” 2014-11-22 Alkas “…Štai tokiame fone turime įvertinti Lietuvos Respublikos Prezidentės poelgį – viešai įvardinti Rusiją kaip teroristinę valstybę. Kai baigsis trečiasis pasaulinis karas, kai žmonija – tikėkimės – apgydys žaizdas, galėsime didžiuotis, kad būtent mūsų valstybės vadovė pirmoji tiesiai ir šviesiai įvardijo kas yra kas.
Niekada nesu balsavęs už Dalią Grybauskaitę. Mano prezidentai, kalbant apie istorines idealybes, įsibūtinusias ar ne, yra Džocharas Dudajevas ir Vaclovas Havelas, o Lietuvoje Jonas Žemaitis ir Vytautas Dambrava. Sekiau Dalios Grybauskaitės karjerą, o taip pat vis labiau atskleidžiamą praeities naštą. Kai ji keliavo kaip partinės delegacijos vadovė po bulgarijas ir kitas „socialistines šalis“ bei jų kurortus, sėdėjau KGB rūsiuose. Tačiau negalėjau nematyti jos žmogiškosios evoliucijos – nuo komjaunuoliškos mergiotės, bet ne priglaistytos, o su charakterio dygliais, kurių tolimesnę raidą lėmė istorija. Gerai buvo mums, išaugintiems tėvų spintose išlikusių šapokų ir maceinų, bet ar tai mūsų nuopelnas? Gaisrininko su neaiškiais antpečiais dukrai likimas to nedavė, bet ar tai jos kaltė?
Tas pats likimas lėmė, kad palaipsniui jauna moteris pajuto netikėtai jai atitekusios misijos svorį bei atsakomybę, vis artėdama prie to, ką etnologai vadina genties matrona, šitaip pasąmoningai virsdama mūsų matricentriškos savimonės idealybe, kurioje dera valdingumas ir motiniškumas, o taip pat drąsa prisiimti atsakomybę, tame tarpe ir už lietuviškų vyrų vyriškumo stoką.
Nežinia, kaip toliau susiklostys prezidentės Dalios Grybauskaitės likimas, tiek istorinis, tiek asmeninis. Tačiau čia ir dabar tariame bravo – žodį, kurį vis rečiau įmanoma sąžiningai vartoti kalbant apie valstybių vadovus….”
Labai dygliuota ir drąsi, bet kai reikėjo Sadūnaitei atsakyti kur Deimantė, tesugebėjo pažnibždėti ,,nežinau”
> ……………….
Atsakymas “Daugtaškiui” Klaipėdos universiteto leidyklos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 94 p. dešimtoje eilutėje yra parašytas toks:
“Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko kapo: ‘Jeigu liks nors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks’. Dėkoju.
YouTube: Игнорируя реальность. Евгений Филиндаш. Дикий LIVE.
Atsakymas į Daugtaškio komentarą knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 94 p. parašytas toks: “Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio Prezidento Adolfo Ramanausko kapo: “Jeigu liksnors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks”.