Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Sinica. Rinkimai Vengrijoje

Vytautas Sinica, www.facebook.com, www.alkas.lt
2026-04-13 21:32:36
464
PERŽIŪROS
33
Pėteris Madjaras kalba prie tribūnos su šalies vėliavomis fone

Pėteris Madjaras (Péter Magyar) | Alkas.lt nuotr.

Matau daug labai skirtingų reakcijų į rinkimus Vengrijoje ir drįstu pridėti savąją, nepaisant temos jautrumo. Kaip vertinti Orbano eros pabaigą konservatyviam nacionalistui?

Pirmiausiai apie ateitį. Jau matau pseudopolitologus vaizduojant, kad čia įvyko kažkoks pasaulėžiūros pokytis Vengrijoje, tauta atsivalgė far-right ir suka į kairę. Sunku būtų labiau klysti. Naujasis būsimasis premjeras Pėteris Madjaras (Péter Magyar) yra ne taip seniai išėjęs iš Orbano partijos. Jis socialiai konservatyvus ir nacionalistas.

Visais klausimais, kur Orbanas praėjusį dešimtmetį padarė gerų dalykų (migrantų, šeimos politika) Madjaras palaikė Orbaną ir buvo su juo. Rinkimų metu kritikavo Orbaną, kad įsileidžia per daug legalių darbo migrantų (čia Orbanas, suprask, kaip ir TS-LKD, kovoja tik su nelegaliais, o legalius vežasi).

Tai tiek pat antiglobalistinis politikas savo pažiūromis ir iš to paties lizdo išskridęs. Ir tai gerai. Didysis klausimas, ar jam užteks drąsos ginti tas savo pažiūras prieš Briuselį. Istorija ir kiekvienas parlamentas pilni politikų, kurie patyrę spaudimą savo pažiūras susirenka ir paslepia. Pamatysime.

Taip pat apie ateitį, kaip tai palies Ukrainą? Madjaras nebus kitokio požiūrio į Ukrainą, nes pati vengrų tauta jos nepalaiko ar bent nepalaiko tiek, kad norėtų remti kare. Madjaras ir toliau pirks išteklius iš Rusijos, nes kitaip šalis negali jais apsirūpinti, ir toliau nepadės Ukrainai kažkaip reikšmingai labiau, nei Vengrija karo pradžioje.

Ir toliau bus įtampų dėl vengrų mažumos Ukrainoje, kuriuos Vengrija traktuoja kaip vengriškas vykstančio karo aukas. Bet, kas svarbiausia šiandien, Madjaras tikrai turėtų nustoti blokuoti ES paramą Ukrainai ir tai būtų pakankamai didelis pokytis ES, Ukrainai ir, svarbiausia, Lietuvai. Nes mūsų saugumo interesas yra, kad parama eitų ir Ukraina atsilaikytų.

Apie praeitį. Prieš dešimtmetį Orbanas padarė gerų darbų tiesiogiai stabdydamas nelegalią migraciją, kai niekas nedrįso to daryti, vystydamas šeimos politiką, o netiesiogiai ir stabdydamas Europos federalizaciją, šalių suverenumo silpninimą. Tai buvo teisingi darbai.

Tuo pačiu Orbanas iš Vengrijos interesus gynusio politiko pastaraisiais metais vis labiau virto prokremlišku, net Putino interesus ES ginančiu politiku. Rinkimų metu tiesiogiai prieš Ukrainą ir Zelenskį nukreipta kampanija buvo tiesiog makabriška žiūrint lietuvio akimis.

Nesužavėjo ir vengrų tos antiukrainietiškos nuotaikos, Orbanas užsižaidė, ant jų statydamas kampaniją, kai žmonėms rūpėjo visai kas kita. Daugybė (!) vengrų matė jo režimą kaip korumpuotą, neefektyvų ir nustekenusį ekonomiką, pastarojo dešimtmečio infliacija Vengrijoje buvo baisi ir palietė kiekvieną.

Kone pagrindinė pamoka iš Orbano politikos būtų žiūrėti savo interesų be jokių skrupulų. Kitų šalių, taigi ir Lietuvos nacionalistams, Orbano pralaimėjimas yra į gerą. Prieš dešimtmetį jis atliko svarbų gerą vaidmenį sulaikant pavojingus globalistinius pokyčius, bet dabar veikė priešingai.

Jo amžinas veto saugumo klausimais ne tik diskreditavo nacionalizmą mūsų regione, vertė amžinai aiškinti, kad tai, ką jis daro, seniai nėra nacionalizmas. Dar blogiau, tai tiesiogiai skatino veto teisės ES panaikinimą saugumo sumetimais, nes darė ES neįgalia šiuo požiūriu.

Daugybė nepriklausomybę mylinčių žmonių Lietuvoje ir kitur per Orbano veiksmus rimtai svarstė, kad gal reikia atsisakyti dalies suverenumo, kad tik neutralizuoti Orbano žalą.

Na, dabar ji neutralizuota ir tai yra gerai. Federalistai prarado stipriausią turėtą argumentą prieš šalių suverenumą.

Europoje, kitaip nei prieš dešimt metų, pilna nacionalistinių lyderių. Ir gerų, ir blogų, visokių. Laikas grynintis, kad tarp jų nebebūtų prokremliškų įtakų, o stiprėtų nuosekliai už tautų laisvę ir suverenumą kovojantys politikai.

Kadaise Orbanas tam padėjo, tačiau šį dešimtmetį iš esmės trukdė.

Politikoje, kaip ir visur, yra laikas ateiti ir laikas išeiti. Orbanui buvo laikas, tauta nuo jo pavargo, laikė korumpuotu ir nebeefektyviu. Tai jokiu būdu nebuvo pasaulėžiūrinis apsigręžimas į kairę. Tai nebent kairiųjų šlapios fantazijos.

Išrinktas jaunesnis šviežias Orbano pažiūrų politikas, tikintis, kad jis tą patį darbą padarys geriau ir skaidriau nei pirmtakas. Pasižiūrėsime. Visi esame suinteresuoti, kad Vengrija būtų stipresnė ir konstruktyvesnė ES ir NATO partnerė.

Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Rinkimai baigėsi ir… nenustebino
  2. Vengrijoje – istorinis lūžis: Orbanas pralaimėjo, valdžią perima opozicija
  3. Vengrijoje vyksta referendumas prieš privalomas migrantų priėmimo kvotas
  4. Referendumas Vengrijoje neįvyko dėl nepakankamo balsuotojų skaičiaus (video)
  5. Vengrijoje ketinama surengti referendumą dėl migrantų kvotų
  6. V. Sinica. Visų pralaimėjimas
  7. J. Panka. Rinkimai Latvijoje: rinkėjai pradeda mąstyti!
  8. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  9. V. Sinica. Prorusiška ES prieš prorusišką Trampą?
  10. V. Sinica. Eurofederalizmas ardo Europos Sąjungą
  11. V. Sinica. Prabanga, kurios neturime
  12. V. Sinica. Britams gana migracijos, maža žodžio laisvės
  13. V. Sinica. Ką byloja Maduro galas
  14. V. Sinica. Nefinansuokime Rusijos
  15. V. Vasiliauskas. Prezidento rinkimai: geras prieš dar geresnį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 33

  1. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    Sinicos vertinimui pritariu. Tik per daug pasikartojimų. Ir vengčiau tokių vulgarybių kaip ,,šlapios fantazijos”.

    Atsakyti
  2. Pranašas says:
    2 mėnesiai ago

    per kitus rinkimus Orbanas, žiūrėk, sugrįš su trenksmu.
    Dabar jam nemažai balsų atėmė klaikiai besielgiantis jo draugas Trumpas.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Kas jo elgesy tau klaiku?

      Atsakyti
      • >+++ says:
        2 mėnesiai ago

        kitų valstybių bombardavimas, jų vadovų grobimas, žudymas, smaugiančios sankcijos, ir t.t. – čia kas?

        Atsakyti
        • +++ says:
          2 mėnesiai ago

          O tai, kad tos kitos valstybės yra fašistinės, teroristinės JAV sąjungininkų ir savos opozicijos atžvilgiu ?

          Atsakyti
          • >+++ says:
            2 mėnesiai ago

            sakai teroristinės? O tai, ką daro JAV, Izraelis – tai ne terorizmas? Jei taip svaidytis, tai išeitų, kad abipusis terorizmas.
            Sakai, savo gyventojų atžvilgiu? O ar ne JAV vykdo daugybę metų trunkančias sankcijas toms šalis, kurių tikslas – stekenti tas šalis ekonomiškai, kad tai galų gale privestų prie gyventojų nepasitenkinimo, O tada,m finansuoti ir organizuoti neramumus su tikslu nuvesti valdžią ir pasodinti savo marionetes. Tai šalys neturi teisės tam priešintis?

  3. Marius Jonaitis apie Vengrijos rinkimus says:
    2 mėnesiai ago

    Apie Vengrijos rinkimus
    youtube.com/watch?v=kNdU9Tce6cs

    Atsakyti
  4. Aleksandras Stabrauskas says:
    2 mėnesiai ago

    Geras aiškinimas ir paaiškinimas, būk nebuvę tie pasikartojimai, pakalei, kas dar nebus supratę. O su šypsena (arba visai rimtai) galima pasakyti: ar nebus stipriai lemtinga Vengrijai ši pavardė-sutapimas (ar lemtis iš aukščiau skirtoji),- Madjaras yra madjaras, ką čia dar pridėsi.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Sinicos mintyse prasikiša tokie politikėliams būdingi grynai propagandiniai – prieš ES nukreipti prasimanymai, sąvokos kaip gintis ‘prieš Briuselio spaudimą’, stabdyti ‘Europos federalizaciją, šalių suverenumo silpninimą’. Visa tai yra kalbėjimas ne tuo adresu, žinant, kad Briuselis savo politikos neturi, jis tik vykdo ES šalyse išrinktų valdžių pavestos savo politikos dalį. ES jokių federalizacijos požymių senąja šios sąvokos prasme nėra ir nėra pagrindo jiems rastis. Veika tik bendros institucijos sprendimams tam tikrose valdymo srityse priimti, iš esmės turint kiekvienai ES šaliai po vieną balsą.
    Beje, Lietuvoje viešai pasisakant, jog esi ‘konservatyvus nacionalistas’, manau, – praktiškai tai gali reikšti ne ką kitą, o, – kad esi ‘pasislėpęs’ smetoninis lenkistas…

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      Tai, pvz., Briuselio peršama migracijos politika yra ES šalių bendro sutarimo politika, ar tai vis tik Briuselio, EK politika?

      Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Kažin’ui. Ar mes pavedėm eurokomisarams iš mūsų reikalauti, grasinant baudomis, įsivežti svetimtaučių? Ar mes pavedėm jiems reikalauti pritarti Stambulo konvencijai ir propaguoti sodomiją ?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 mėnesiai ago

        Stambulo konvencija ir sodomija yra ne teisniai, bet ideologiniai dokumentai partijoms. Taigi partijų, kurioms tos ideologijos priimtinos nerinkime į Seimą nei EP ir jas įgyvendinti nebus kam.
        Svetimtaučių pabėgėlių padalinimas šalims atliekamas proporcingai jų dydžiui vadovaujantis ES šalių solidarumo principu. Šalis, kuri jai tenkančio pabėgėlių skaičiaus nepriima, t.y. pažeidžia solidarumo principą, tai pagal nustatytą tvarką privalo prisidėti pinigais (‘bauda’).
        Apie teisinus dalykus kalbėkime teisiniu, o ne propagandiniu ar turgaus bobelių lygiu ar supratimu .

        Atsakyti
        • +++ says:
          2 mėnesiai ago

          Bet ne mūsų renkami europarlamentarai tai nusprendžia, o mūsų nerinkti eurokomisarai, ar ne ?

          Atsakyti
  6. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Migracijos politika visų pirma yra JT politika, per tai tapusi ES šalių politika. EK tik jos vykdymo tvarkytoja ES šalyse.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      O kieno valią vykdo JT ?

      Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      tai tuo patvirtini, kad EK – tai ne ES šalių bendro sutarimo politika.
      Priedo, ES kaipo darinys nėra JT narys, narės – atskiros šalys. Tad dėl migracijos šalis gali spausti JT taryba. Bet ne EK. O ji tą daro ir nustato bausmes, jei kas nepaklūsta.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 mėnesiai ago

        Iš samprotavimo matosi, kad dar ikšiol teisiškai nesigaudai kas per darinys yra ES. Taigi nėra ką kalbėti…

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          2 mėnesiai ago

          ES darinys, kuris išsigimė. Atsiradęs kaip ekonominė sąjunga, degradavo iki bandymų kištis į tautų kultūrinius, tapatybės, vertybinius dalykus. Tad panašu, kad pats nesigaudai.
          ES, į kurią stojome toli gražu ne ta, kuri yra dabar.

          Atsakyti
  7. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    JT valia yra atitinkamas pasaulio šalių – jos narių sprendimas.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Sunaikinti europiečius nusprendė pasaulio šalys ?

      Atsakyti
  8. Kastytis Braziulis says:
    2 mėnesiai ago

    Žvalgybos Žinios 2026-04-14

    1. Nukirsta Rusijos žvalgybos rezidentūros (agentūrinio tinklo) vadovo galva Vengrijoje;
    2. Medaus spąstai JAV. Rusijos mergina, elitinė prostitutė dirbo ir Rusijos, ir JAV kontržvalgyboms. Dviguba agentė;
    3. Vengrijos tiriamosios žurnalistikos žurnalistas paviešino Orbano ir jo URM ministro pokalbius su Putinu ir Lavrovu. Ar teisingai jis pasielgė? Šiuo metu jis sulaikytas ir jam pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo užsienio valstybės naudai;
    4. “Čekučiai” – itin rezultatyvi žvalgybinė operacija, kurios pasekmė – beveik visi Lietuvos politikai tapo pakabinti. Tai reiškia, kad jei nešoksi pagal šeimininko dūdelę, prarasi karjerą ir gerą vardą.

    youtube.com/watch?v=HQzB8AFFf4E

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Laikas Lietuvos tiriamajai žurnalistikai viešai atskleisti kieno iš valdžių darbas yra tęsti dar 2009 metais pasibaigusią lietuvybę smaugiančią 1994 metų valstybinio bendrumo su Lenkija sutartį, kas iš to Lietuvoje naudą peša…

    Atsakyti
    • taiva says:
      2 mėnesiai ago

      Manau, kad galimai ir taip aišku be jokio žurnalistinio tyrimo:’Trakų valdžia sako patirianti spaudimą: siūlo lenkiškas mokyklas perimti ministerijai 2026-02-06 11:03 / šaltinis: BNS / aut. Jūratė Skėrytė Trakų rajono meras Andrius Šatevičius teigia, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas, todėl siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion……..Tiek Užsienio reikalų, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos savo viešais pasisakymais spaudžia savivaldybę keisti sprendimus, tačiau tuo pačiu metu pastaroji turi visas teisines galimybes perimti mokyklas į valstybės pavaldumą, jei laikoma, kad jų savarankiškas išlaikymas yra nacionalinis prioritetas ar užsienio politikos klausimas“, – penktadienį išplatintame pareiškime teigia meras.,,’
      tv3.lt/naujiena/lietuva/traku-valdzia-sako-patirianti-spaudima-siulo-lenkiskas-mokyklas-perimti-ministerijai-n1492360

      Atsakyti
  10. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijos spaudžia Trakų savivaldybę keisti sprendimą, išlaikant dvi lenkiškas mokyklas, ar ne todėl, kad Prezidentas su Seimu pratęsia 1994 m. valstybinės bendrystės su Lenkija sutartį, pagal kurią mokymosi lenkų kalba valdymas yra Lenkijos valstybės joje padiktuotas ir to vykdymas yra jos kontroliuojamas.
    Tas yra aišku, bet kad su tuo ‘aišku’ toliau nesėdėjus dar 15 metų sudėjus rankas, kad reikalus pajudinus iš vietos, yra būtinas žurnalistinis tyrimas išsiaiškinant kas iš Valdžių ar partijų iš tos sutarties pratęsimų naudą peša lietuvių valstybingumo brandinimo sąskaita. Antai, veikiant pagal tos sutarties dvasią jau trys svetimos raidės buvo lietuvių kalbos raidynan susodintos vietoje valstybinių savųjų, Tai taipogi atitinkamų valstybės institucijų žurnalistinio tyrimo vertas klausimas, bet jo taip pat nebuvo imtasi.

    Atsakyti
  11. >Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Iš dabartinės socialdemokratų-Nemuno aušros- valstiečių žaliųjų sąjungos koalicinės Vyriausybės programos:
    “VII SKYRIUS
    VYKDYSIME AKTYVIĄ, KONSTRUKTYVIĄ IR NUSPĖJAMĄ
    UŽSIENIO POLITIKĄ
    “358. Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija. Prioritetą teiksime bendradarbiavimui gynybos ir saugumo srityse, tolesniam strateginių transporto ir energetikos infrastruktūros projektų su Lenkija plėtojimui. Sieksime stiprinti ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą, spręsti tautinių mažumų problemas. Skatinsime bendradarbiavimo per sieną regioninių projektų, susijusių su pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo, sienos kirtimo infrastruktūros vystymu, įgyvendinimą. Sieksime suaktyvinti jau veikiančias dvišales institucijas, taip pat trišalius Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo formatus.’
    e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/24290d0099f611f0bb51b0620d4bdb93

    Atsakyti
  12. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Lietuvos valstybinių dalykų neišmanymas programoje baisus, vien nuo antikonstitucinės ‘tautinių mažumų’ sąvokos vartojimo šiaušiasi tautiški plaukai. Apie 1994 m. Lietuvos valstybiško bendrumo su Lenkija sutarties termino netęsimą joje nė žodelio. Tokios programos vieta kaip žmonės sako ten, kur nesueina…
    LRT žurnalistai užuot tokią programą viešai ‘sunešioję’, – tyli kaip žemes pardavę… Tai ar iš tikrųjų ne lenkiškai laisvas – tas jų rėkiamas ‘laisvasis žodis’.
    Tautos Sąjūdis Lietuvą iš Maskvos nasrų išlupo ne tam, kad Lenkija joje įsitaisytų.

    Atsakyti
    • >Kažin says:
      2 mėnesiai ago

      o kas negerai dėl tautinių mažumų sąvokos?

      Atsakyti
  13. Kažin says:
    2 mėnesiai ago

    Ta sąvoka vis dar vartojama sovietinės teisės prasme, kai iš tikrųjų konstitucine ir europos teisės prasme ‘tautinės mažumos’ teisės subjektų Lietuvoje nėra. Taigi ir politikos tokio pavadinimo klausimu būti negali.
    Beje, Alke.lt šimtus kartų apie tai rašyta.

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      ieko iš paties paaoškinimų neaišku

      Atsakyti
  14. Petras Madjaras (Péter Magyar) says:
    2 mėnesiai ago

    Naujoji Vengrijos valdžia pareiškė, kad atmeta ES Migracijos sutartį. Jokių įsipareigojimų migracijai.

    Prime Minister of Hungary Péter Magyar rejects the EU Migration Pact

    youtube.com/watch?v=xshEkFtj8fg

    Europos Komisijos pirmininkui ir visiems Europos lyderiams, kad Vengrija laikosi labai griežtos pozicijos dėl nelegalios migracijos, ji nepritaria jokiam paktui ar tokio paskirstymo mechanizmui,
    ir mes ginsime pietinę sieną, ir netgi užlopysime tas skyles,
    Mes kalbame sąžiningai ir tikrai norime apsaugoti savo šalį ir Europą nuo neteisėto…
    Yra legalios migracijos formos ir jų reikia laikytis. Taigi galiu pasakyti, kad rasime būdą
    kad mums nebereikėtų mokėti šios baudos, nes jos iš tikrųjų trūksta Vengrijos biudžete. Ir esmė ta, kad mes tai išspręsime, o Tisza tęs griežtą politiką dėl nelegalios migracijos. Ačiū.

    Atsakyti
  15. V V P I ukf 1976 says:
    2 mėnesiai ago

    Kažkas vėl klausė apie tautines mažumas Turime specifinius Lietuvos totorius ~2000 ; karaimus , ~200 …… Tai žmonės , kurie neturi savo valstybių kitur .
    Lenkai rusai gudai ukrainai žydai vadintini ”bendrijomis ”.
    Kirgizai yra vargingi svečiai-darbininkai,
    Kazachai yra pinigingi mašinų supirkėjai.
    Man keista—-kodėl azerai iš savo dujomis/nafta turtingo sultonato 🙂 atvyksta čia , link lietuviškos algos ?

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      Tvarkoj, skirtumas aiškus. o kuo tada turi skirtis teisinė padėtis, pvz., karaimų ir lenkų Lietuvoje?

      Atsakyti
    • P.Skutas says:
      2 mėnesiai ago

      Nesipainiokime, ar gyventojai teisiškai yra tautinė mažuma, ar ne – visiškai nepriklauso nuo to ar ta tauta turi savo valstybę, ar ne.
      Šiuo atžvilgiu karaimų ir lenkų teisinė padėtis Lietuvoje yra vienoda – jie kaip gyventojai nėra tautinės mažumos teisės subjektai joje.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Oro uostas
Lietuvoje

Gegužę oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją

2026 06 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • skt. apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos
  • KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 
  • Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

Kiti Straipsniai

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis dėl asmenvardžių rašybos

V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

2026 06 04
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m.

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Sporto rūmuose atsisveikinama su Sausio 13-osios didvyriais

J. Nedzveckas. Sporto rūmų likimas: tarp kapinių atminties ir  tautinio atgimimo

2026 06 03
Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose

2026 06 02
Policijos švyturėliai, ginkluotas sikhas ir aukos atminimo žvakės Didžiosios Britanijos kontekste

V. Sinica. Baltųjų gyvybės svarbios?

2026 06 02
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Dokumentų iš užsienio paroda

Iš užsienio gautų ir sutvarkytų dokumentų paroda – Lietuvos centrinio valstybės archyvo skaitykloje

2026 06 02
Pasirašyta sutartis KM ir LGKŠA

Pasirašyta sutartis: dėmesys istorinei atminčiai, kultūriniam švietimui ir pilietiniam sąmoningumui

2026 06 02
LRT studija, šaltibarščių dubuo ir simbolinis perspėjimas apie kultūros nustūmimą į šalį

K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

2026 06 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • skt. apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
  • Rimgaudas apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Velykos

Lietuviškas kiaušinykas: Velykų eglutės simbolika

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai