Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Ragauskaitė. Ąžuolų medus

Regina Ragauskaitė, www.alkas.lt
2015 06 27 08:37
1
Kol Stelmužės ąžuolas žydės
Stelmuzes-azuolas
Stelmužės ąžuolas | Zarasų m. sav. nuotr.

Dūzgia…Pakeliu galvą – boluoja liepų žiedų pumpurėliai. Dar nežydi. Dar kokią savaitę palauks. Bet bitės jau dūzgia – užuodžia nektarą. Nuo jų dūzgimo liepa net gaudžia. Bus medaus. Medaus bus.

Kaimynai šiandien, mačiau, jau kopinėja. Pirmąjį, pavasarinį medų ima. Smilksta dūmelis… „Galėtų pavaišinti“, – dingteli galvon. Po valandžiukės – bar, bar į duris. Moteris šypsosi, rankose laikydama stiklainiuką. „Atnešiau paragauti ąžuolų medaus“. „Ąžuolų? – išplečiu akis iš nuostabos. – Ar būna ir tokio? Iš ko sprendžiat, kad ąžuolų?“ – dar netikiu. „Dūzgė ir mūsų, ir Sauliaus, kaimyno, ąžuolas. Tirštai žydėjo. Šiemet ąžuolai žydėjo kaip niekad“.

Laikau save ąžuolų mylėtoja, o kaip jie žydi – nesu mačiusi. Nepastebėjau. Įsijungiu kompiuterį, susirandu internete medžiagos apie ąžuolus: žiedai primena žalsvus žirginėlius, žiedų kekes, kuriose užsimezga gilės. O ąžuolų medus – gelsvai žalsvas, lyg pirmoji lapelių žaluma. Labai švelnus, subtilus skonis. Šiek tiek primena Turkijoje ragautą pušų medų. Turkai, norėdami suvilioti brangiai parduodamu kalninių pušų medumi, pabrėžia jo suteikiamą vyriškąją galią. Gal taip, gal ne… Kas kam labiau rūpi.

Reklamuodama ąžuolų medų, turbūt iškelčiau jo teikiamą dvasinę stiprybę. Žmogaus vaizdiniai visų pirma susiję su tuo, kas įdėta pasąmonėn. Ką man simbolizuoja ąžuolas? Stiprybę. Ir fizinę, ir dvasinę. Kokį žmogų galėčiau pavadinti dvasiškai stipriu? Tokį, kuris neišduoda savo įsitikinimų. Kuris žino, kokia jo gyvenimo prasmė. Kas tą stiprumą žmoguje palaiko? Tikėjimas? Kuo? Kodėl stiprų žmogų senovėj lygindavo su ąžuolu?

Klausinėju savo mokinukų, vis ieškodama tikslesnio, taiklesnio atsakymo. Ir padarau vaikiškai paprastą išvadą: ąžuolas – simbolis, atspindintis mumyse glūdinčią tautiškumo esmę. (Branduoliuką. Gilę.) Lyg kodas, gal ženklas, padedantis šios sampratos kitimą nustatyti. O pavyzdys labai paprastas.

Šeštokams diktuoju diktantą apie Stelmužės ąžuolą. „O kas tie Zarasai“? – pasigirsta net keletas balsų. – Ar tai miestas? O kur ta Stelmužė?“ Nemaloniai nustembu. Prieš dvidešimt ar net dešimt metų tokio klausimo neišgirsdavau. Būtų buvę gėda nežinoti, kur auga seniausias Lietuvos ąžuolas. „Ar geografijos kabinete nėra Lietuvos žemėlapio?“ Ne, pasirodo, nėra. Yra Europos, yra pasaulio, o Lietuvos – nėra…

Dauguma pakaunės šeštokų yra buvę Turkijoje ir Egipte, Anglijoje ir vienas kitas koncertavęs Italijoje… O Stelmužės ąžuolo nebuvo matęs nė vienas. Na, ąžuolas yra tik ąžuolas, nepasipuikuosi prieš gimines, kad buvai nuvykęs į Zarasus…

„Ach, o mūsų laikais…“ – jaučiu lengvą pašaipėlę: viduriniosios kartos (ką jau bekalbėt apie garbaus amžiaus žmones!) sentimentai juokingi jaunimui. Taip, anai kartai aplankyti Stelmužės ąžuolą buvo garbės reikalas. Nelyginant Gedimino ar Trakų pilį. Arba užkopti į Merkinės piliakalnį. Veždavo mokykla. Kiekviena klasė aplankydavo. Būtinai turėdavai pamatyti, kitaip – šaipysis klasiokai, kiemo draugai pasijuoks: „kaip, nesi buvęs Trakuose? Tu ką, Gedimino pilies nematei? Tai gal ir Vilniuj nesi buvęs? O Kaune? Karo muziejuj?“

Sąmoningai gal ir nesuvokdami buvome įauginami į tautinę savastį. Per ženklus, kalbančius apie tautinę tapatybę, formuojamas dvasinis žmogaus orumas. Arba atvirkščiai: dvasinis žmogaus orumas nulemia jo santykį su savo tautine tapatybe. Kas esu? Kur mano šaknys? Ryšys su protėviais (ir savo esme) – per kalbą, tradicijas, papročius, istoriją.

Tautos ženklai – ar atpažįstame? Medžio stiprybė – ne tik šaknyse; žydėjimas nulemia jo gyvybingumą. Ąžuolo stiprybė – gilėse. Senovės kultūros ženklai tampa nebylūs, jei nebejaučiame jų skleidžiamos energijos.

Viename iš seminarų apie ąžuolus („Ąžuolai Lietuvoje ir Europoje“, iniciatorius prof.Vygandas Čaplikas), kurie organizuojami kas antri metai, kultūrologas Vaclovas Mikailionis aiškino apie medžių galios poveikį. Kiekvienas medis – galių struktūra. Ąžuolas suima į save kosmoso energijos srautus, o iš žemės gelmių kylanti energija stipriai veikia liepas (tokių srautų vietose jos itin tarpsta).

Šių vyriškosios ir moteriškosios energijos srautų spinduliuojamą poveikį mūsų protėviai jautė ypač stipriai, nes nebuvo atitrūkę nuo gamtos (arba savo prigimties). Tad nėra abejonės, kad ši galia veikia žmones. Galbūt nesąmoningai, apie energetinį poveikį neišmanydami, visų laikų okupantai, svetimų žemių grobikai, „kerta“ ne tik žmones, bet ir medžius, nusitaikydami į stipriuosius, reliktinius. Ne vien medienai.

Norėdami palaužti senąjį tikėjimą, krikščionybės nešėjai visų pirma nusitaikė į šventąsias giraites, nujausdami, kad tokiu būdu bus palaužta ir dvasinė tautos stiprybė – nutraukta kosminė energija. Šitą metodą taikė įvairių šalių užkariautojai. Sudarant seniausių ir storiausių Europos medžių katalogą paaiškėjo, kad mūsų Stelmužės ąžuolas nepatenka į pirmąjį dešimtuką. Pasirodo, kad bekočiai ąžuolai (nuo paprastų skiriasi tik tuo, kad gilės neturi kotukų) , kurie auga šiltesniuose kraštuose (Lietuvoje jų aptinkama tik Lazdijų rajone) turi žymiai tvirtesnę struktūrą. Daugiausia tokių ąžuolų – senolių buvo užregistruota Anglijoje ir nė vieno – tokioje pat klimatinėje zonoje esančioje Airijoje. Kodėl? Atsakymas paprastas: anglų užkariautojai tvirčiausius ąžuolus naudojo laivų statybai ir kirto juos Airijoje (bei kitose užgrobtose šalyse), o savus saugojo.

Keliaudama po Airiją tuo įsitikinau: šimtamečiai ąžuolai yra išlikę tik buvusiuose anglų savininkų dvaruose, parkuose. Įdomu (ir liūdna) stebėti paralelę tarp iškirstų ąžuolų, turinčių ypatingą energetinį lauką, ir nunykusios airių kalbos. Airijos pavyzdys labai akivaizdžiai atspindi tautos dvasios menkėjimą ir su tuo susijusį kalbos nykimą. Airių kalbą išlaikė tik vakarinė šalies dalis – pati skurdžiausia savo žeme, bet kaip tik todėl ir mažiausiai įdomi okupantams.

Airiai atsodina ąžuolus. Susigrąžina kalbą. Jos mokoma mokyklose, vasaros metu vaikams rengiamos stovyklos vakarinėje šalies dalyje, kad jie išgirstų gyvą gėlų kalbą; airių – antroji valstybinė kalba – privaloma valstybės tarnautojams, mokytojams, policininkams, gydytojams.

Lietuviai dar prieš Sąjūdžio suvažiavimą (1988m.) pasodino Atgimimo ąžuolyną, duodami stiprų impulsą tautos pabudimui ir sąmonėjimui. Visos tautos sodinamas ąžuolynas Jono Basanavičiaus tėviškėje buvo dvasinės energijos proveržis ir tam tikras ženklas. Laisvės simbolis. Susivokusios, sąmoningos tautos dalies pareiškimas.

Skirtingai nei airiai, lietuviai per visas okupacijas išsaugojo savo kalbą. Išsaugojo ir seniausią savo ąžuolą. Kaip tautos stiprybės, jos gyvastingumo simbolį. Nors caro valdininkai kirto girias ir draudė lietuvišką raštą, lietuviai išsaugojo savą kalbą. Nėra kitos tautos, kuri turėtų knygnešystės sąvoką! Esame unikalūs. Buvome (ar tebesame?) stipresni už užkariautojus.

Neatsirado kirkilų ar šiaulienių, savomis rankomis kertančių SAVOS valstybės pamatus… Kaipgi neprisiminsi Antano Baranausko „Anykščių šilelio“, suvokiamo kaip tautos persergėjimo: Saugokime savo medžius, savo girias, nes jie saugo mūsų kalbą, kurioje įprasminta tautos dvasia.

Kiekvienas pusamžis lietuvis šios poemos ištraukas moka mintinai. Deja, dabartinėje mokykloje nieko mintinai mokytis nebereikia. O kam? Neapkraukime mokinių datomis, pavardėmis, pavadinimais – visa tai galima rasti internete, tereikia sugebėti „pasiguglinti“. Visa bėda, kad nebėra „užkrato“ – noro ieškoti, sužinoti, atrasti.

Kantriai aiškinu savo šeštokams, kur yra Zarasai. Ir kuo mums brangus Stelmužės ąžuolas. Bent neakivaizdiniu būdu apžiūrinėjame jį per internetą. Bet internetiniai paveikslėliai tėra medaus laižymas per stiklą. Būtinai nuvešiu – pasižadu. Sau. Nes pažadus sau laužome rečiau.

Nuvešiu, kad pasijustų lietuviais gimę. Kad neleistų siaurusevičiams, kirkilams, šiaulienėms (ar jų pavardės išliks išdavystės simboliais – kaip Judo?) darkyti savos kalbos. Sako, Stelmužės ąžuolas jau nebežydi. Pernelyg senas. Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas juos sėkmingai klonuoja (Kauno botanikos sode auga apie 50-ies didžiausių ąžuolų klonai), taip išsaugodamas seniausių, atspariausių ąžuolų genofondą.

Ar tas pats gali nutikti ir su mūsų kalba? Airiams tenka savą kalbą klonuoti.

Neišauginsi gilės be ąžuolų medaus…

 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Ragauskaitė. Rytoj jau ruduo
  2. R. Ragauskaitė. Margučių raštuose – žinia iš Lietuvos
  3. R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?
  4. R. Ragauskaitė. Tarp dviejų krantų
  5. R. Ragauskaitė. Ko nepamatė baltarusių turistai ir ką sužinojo broliai latviai (nuotraukos) (II)
  6. Jėgų semiasi iš sodybos ąžuolų
  7. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  8. T.Dirgėla. Pamąstymai paskutinįjį vasaros vakarą
  9. M. Kubilius. Netolerantiška Kovo 11-oji?
  10. R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi
  11. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  12. I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto
  13. V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija
  14. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (II)
  15. Vydūnas. Tautos laisvė ir reikšmė (III)
  16. Gintaras Songaila: Ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Saulius says:
    4 m. ago

    Sveiki,
    išduokite paslaptį, kur ieškoti ąžuolų medaus? labai norėčiau bent paragaut 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

2021 02 27
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
Gamta ir žmogus

Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką

2021 02 27
Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?

2021 02 27
Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
Gamta ir ekologija

Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų

2021 02 27
Medicina | vdi.lt nuotr
Gamta ir žmogus

Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

2021 02 27
Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
Lietuvoje

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
Gamta ir žmogus

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • analitika360.lt apie Prezidentas su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais aptarė pasiruošimą saugiam karantino švelninimui
  • Žemyna apie Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauniečiai kviečiami gražinti daugiabučių aplinką
  • Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Nors paslauga nemokama, Vilniuje neteisėtai išmetama 100-ai tonų stambių atliekų
  • Prasidėjus pavasariui – didesnė tikimybė susirgti mažakraujyste

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1628; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 955; komentarų: 14
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 821; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 723; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 681; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 644; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 27
2
V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų

Motiejus Valančoius gimė 1801 m. vasario 28 d. gimė Salantų parapijoje (dab. Kretingos raj.), Nasrėnų kaime. M. Valančius, vienas XIX...

Skaityti toliau

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

Pelenų diena. Aliuzija į du, lyg ir nesuderinamus reiškinius – laikinumą ir amžinybę. „Dulkė esi, į dulkę pavirsi“, - šiais...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • analitika360.lt apie Prezidentas su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais aptarė pasiruošimą saugiam karantino švelninimui
  • Žemyna apie Kelionės su vaikais: kaip pasiruošti ir kokių klaidų nedaryti?
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
Šį savaitgalį vyksta gyvosios istorijos šventės „Jotvos Vartai“ (dienotvarkė)

Šį savaitgalį vyksta gyvosios istorijos šventės „Jotvos Vartai“ (dienotvarkė)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai