Jaunystės metų-krepšinio draugas Alfredas nekeičia savo “paradigmos”, nes žemaitis esąs.
Nei dabar keis, nei miręs keis, nei prisikėlęs.
Kauno Knygų Mugėje jis pareiškė: KAUNIEČIAI ir KAIMIEČIAI tebevaldo VILNIŲ, ir tai labai blogai.
Todėl Lietuvos Kariuomenės generalinis štabas kone paniškai bijo Lenkijos brigados, kuri jau seniai galėjo stovėti prie mūsų sienos su Baltarusija. Ir mus nuo visų agresijų apginti.
Lietuvai labai blogai, pabrėžia profesorius, kad KAUNIEČIAI ir KAIMIEČIAI “lietuvio” Pilsudskio, ir taip pat “lietuvio” Želigovskio vis dar nesupranta ir net nemyli.
Nes tiedu mus nuo bolševikų išgelbėjo, ir todėl užkariauti Lietuvos nenorėjo. Tik kažkodėl iki pašaknų sulenkino Vilniją, o ir visą Lietuvą matė lenkiškai kalbančią.
Anokia bėda, sako profesorius. Mūsų galėjo laukti airių likimas: visi ten laimingi angliškai kalba. Mes kalbėtume lenkiškai. Nieko baisaus. Airių teisė airiškai kalbėti likusi? O, taip, rezervatuose ir seminaruose. Lietuvių kalba irgi būtų likusi. Ir žemaičių likusi. Miškuose.
Graži būtų Lietuva kaip gražiausia Lenkijos vaivadija.
Nors pažvelkime tiesai į akis.
Nes mano draugas iš jaunystės sako tiesą: Kauno Lietuva turėjo tik 20 metų civilizacijai kelti, o štai Vilniaus civilizacijai jau buvo 500 metų. Tik nežinia… kaip čia tie KAUNIEČIAI ir KAIMIEČIAI įveikė tuos 500 metų?
Profesoriui gaila, kad lenkiško S. Batoro universiteto tradicijų Vilniuje neliko. Ir daug ko nebeliko lenkiško.
Tokia mano jaunystės draugo kietai žemaitiška pozicija.
Nespėjau paklausti. Tad klausiu civilizuotai, čia ir dabar, prabočyk, brolau:
ALFREDAI, argi blogai, kad kaimiečiai Basanavičius su Kudirka kalbos padargais sulietuvino visą Lietuvą, nes ji jau “ogulniai” lenkiškai kalbėjo?
ALFREDAI, argi blogai, kad provincines S. Batoro universiteto tradicijas Vytauto Didžiojo Universitetas užėmė ir Vilniaus Universiteto pajėgą sukūrė?
ALFREDAI, argi blogai, kad mūsų lietuvių tapyba, architektūra ir visa XX amžiaus menų galybė — iš Kauno “Ars”, iš “Deko”, iš Paryžiaus ir iš Vokietijos? Kad mes lenkiško provincinio universiteto Wydział Sztuk Pięknych menų negarbinome?
Bet ką čia kalbėti! Juk gerai, brolau, kad gražiausia, seniausia kalba tapo Europos valstybės kalba.
Juk gerai, kad Lietuvą sukūrė kaimiečių ir kauniečių Lietuva. Dainų švenčių — kokių Lenkija nemokėjo — Lietuva.
Blogai, atsakysi, žinau.
Nes valstybė nėra kalba, sakai. O kas tada? Kažkas kita, sakai. Kažkokia BAJORIŠKA jėga ir “bejėgystė”. Ir sapnai apie LDK su keturiomis kalbomis.
Aš tai šito nežinau.
Bet kodėl Kaune, ALFREDAI, pasakei:
„Lietuva dar niekada taip gerai negyveno kaip šiandien“.
Tai kaip čia dabar… Kai milijono lietuvių Lietuvoje nebeliko? Gal kokioje Lenkijoje tas milijonas dar laimingesnis gyvena?
Nežinau ar jis tokius priešiškus naratyvus pasakoja iš įsitikinimo, ar yra parsidavęs už pinigus, ar Lenkijos šantažuojamas… Bet tai yra Lenkijos imperiniai naratyvai, kurie neigia Lietuvos nepriklausomybę panašiai kaip Rusija turi savo įsivaizdavimus kokios turi būti ir kaip savo istoriją turi suprasti buvusios sovietinės respublikos.
Kažin ar labai svarbu – idiotas už pinigus ar nemokamas ?
Kažin, ko tyli Mikas su Mikabaliu?
Skutas, Kažin’as, Mikas ir Mikabalis dėl lenkomanijos turi priekaištų Sinicai, Kasčiūnui, Ažubaliui, Rakučiui… o šimonytėms, šmilytėms ir bumblauskams jis priekaištų neturi. Štai ir čia jis neturi priekaištų Bumblausko naratyvams, bet jam nepatiko šitas „Juozaičio makalojimasis“.
Galimai ir Kaunas bei kauniečiai jai (jam) nuolat užkliūva, kaip ir A.Juozaičio straipsnyje minimam istorikui A.B.? Matyt, dar galimai primins, kad straipsnio autoriaus a.a. mama tikriausiai kilusi iš Kauno, gabūtl dėl to straipsnio autorius taip gina Kauną ir kauniečius ? pegasas.lt/kauno-saule-1112220/; knygos.lt/lt/knygos/kauno-saule/
Juozaičio makalojimasis – juokelius darant iš skaudžių lietuvių kalbai ir istorijai dalykų ir tiek. Tai dar kartą patvirtina, kad Lietuva – valstybė jau 30 metų viešumoje laikyta be savo istorijos, gyventa lenkiškoje. Graudu. Bet, ar jau tik tiek palikę pajėgūs byloti – tarsi, dienas užbaiginėdami? Čiuptumės už savo kalbos, dainų senoviškumo, Mindaugo tėvo galybės, Saulės mūšio smūgio feodaliniai krikščioniškai Europai, karaliaus Mindaugo diplomatijos, Vytenio, pilėniškos tragedijos, Kęstučio garbingų pastangų dėl Vilniaus kaip lietuvių garbės centro paskirties išlaikymo, vėliau vykusio atgimimo, Basanavičiaus atskiros nuo Lenkijos Lietuvos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimo ir t.t. ir pan.
Jei neklystu, straipsnyje Juozaitis kritikuoja Bumblausko požiūrį į lietuvišką tautinę savivertę, lietuvių kalbą ir Lietuvos valstybę bei jos istoriją. P.Skutas komentare galimai kritikuoja A.Juozaitį, bet ne A.Bumblauską?
Jau airiai atsibudo. Po truputį bando prisiminti savo šaknis ir vis daugiau prisimena senąją savo kalbą.
Net tie airiai,kurie nebemoka savo senosios keltiškos airių kalbos gaeilge, kalbantys tik germaniška anglų kalba ar jos airiška tarme su gausiais keltiškais žodžiais , laiko save tik airiais, o ne anglais. Net JAV ar D.Britanijoje gimę ir gyvenantys nuolat pabrėžia savo airišką kilmę. Deja, kai kurie Lietuvos gyventojai, Lietuvoje gimę ir augę, kartais nebelaiko savęs lietuviais, nors neretai “seneliai kalbėjo tik lietuviškai “….
Net tie airiai,kurie nebemoka savo senosios keltiškos airių kalbos gaeilge, kalbantys tik germaniška anglų kalba ar jos airiška tarme su gausiais keltiškais žodžiais , laiko save tik airiais, o ne anglais. Net JAV ar D.Britanijoje gimę ir gyvenantys nuolat pabrėžia savo airišką kilmę. Deja, kai kurie Lietuvos gyventojai, Lietuvoje gimę ir augę, kartais nebelaiko savęs lietuviais, nors neretai “seneliai kalbėjo tik lietuviškai “….
Čia lyg sovietmečiu virtuvėse vykusių ginčų – ‘prie Smetonos’ buvo gyventi geriau – vertas tipas. Štai kokio lygio Lietuvos istorijos žinojimq po 36 metų laisvės šiandien profesoriaus Alfredo asmenyje girdime. Ką ir besakyti, suktai – lyg tikrai kauniškai (lenkyniškai) Kaune yra pakalbėta.
Žodžiu, kalbų turinys atitinka pavadinimą – Kauno knygų mugė…
Štai ir “Mikabalis” pabudo parašyti apie Kauną ir kauniečius 🙂 🙂 🙂 Prie ko gyventi buvo geriau-“Prie Smetonos”, o gal “prie ruso”?
Lenkija pats didžiausias pavojus Lietuvai ? Ne sijon sutanistai ? Kažkas labai stengiasi nukreipti strėles į niekur ?
Paklausta labai tiksliai. Tai esminiai klausimai, iš kurių bene svarbiausias – pirmasis, bet ir su juo susijęs trečiasis. LRT, žurnalistų paskirtis ir pareiga imtis jais kalbėti viešai, tuomet ir partijos negalės toliau tęsti 30 metų trunkačią tylą.
Manau, kad šiuo atveju abu ‘draugai’ papūtė į vieną dūdą – lenkiškąją. Bumblauskas šlovina istorinę šimtmečių lenkybę Vilniuje – visoje Lietuvoje, o Juozaitis – nieko pieš pilusudskystę Vilniuje, leidusią pagyvuoti Kauno Lietuvai vietoje to, kad buvus Lietuva su Vilniumi, bei – taip ir Kaune lietuviškas vertybes susikurti, sostiniškoms ambicijoms jame atsirasti.
Tai Vasario 16-osios J. Basanavičiaus Lietuvos su Vilniumi strategijos skaldytojiškos ambicijos – ‘draugų’ emocijos.
Lengviausia apkaltinti praeities kartas. Bet gal užtektų jas suprasti ir jų klaidų nekartoti.
Ar tamstai gaila, kad Pilsudskis neužėmė ir Kauno bei visos likusios Lietuvos 1919 metais? Juk tokiu atveju nebūtų jokios “Kauno Lietuvos” ir apskritai jokios Lietuvos. Būtų tiesiog keletas Lenkijos vaivadijų buvusioje Lietuvos žemėje, kaip ir rašo A.Juozaitis . Labai jau neva “neprolenkiškas” tamstos mąstymas 🙂 alkas.lt/2017/12/05/a-liekis-j-pilsudskis-lietuvos-daigas-subrendes-jai-piktzole/
Man gaila, kad Juozaičiui negaila, jog lietuviškos vertybės tuo laikotarpiu ne tik, kad nebuvo kurtos Vilniuje, bet jos kartu su lietuviais buvo naikinamos jame, kad nesuvokiama, jog pavadinimas Kauno Lietuva yra lenkiškas pasityčiojimas iš laisvam lietuviui švento Lietuvos vardo.
Apskritai, kalbos kas būtų, jeigu būtų – ar ne vaikiškos…
Tai kad tamsta šiuo atveju mąstote vaikiškai.
Jeigu butų tik praeitis, bet Lenkijos atveju tai tebetęsiama istorija yra.
praėję kartos elgėsi pagal to meto aplinkybes ir savo supratimą. Kritiškai įvertinkim, bet neteiskim, nes nežinia ką tuo tuo metu būtume nuveikę mes patys.
Tas kas yra nežmoniška šiandien – buvo taip pat ir tada. Vertinimų logika šiais atvejais tokia. Nėra čia ko išvedžioti, ne apie tai kalba.
> P.Skutui
Žinoma, jeigu mąstai ne ‘kauniškai’, tai reiškia – vaikiškai.
Pritariu Arvydo Juozaičio mintims.Taip pat manau, kad kai kam tiesiog galimai trūksta tautinės savivertės- tada kyla noras tapti kažkuo kitu,galimai menkinant savo tautiečius, ginančius savo kalbą ir tautinę savastį …
>Ogi
Citata: “Jau airiai atsibudo. Po truputį bando prisiminti savo šaknis ir vis daugiau prisimena senąją kalbą”. Norėčiau skaitytojams primint, kad ir mūsų tauta atsibudo (tautiškumas yra atsvara globalizmui), kai žemaičių universitetas Klaipėdoje išleido 2 – jų dalių (ofsetas + e – formatas) 283 p. knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (History when going to Lithuania) su laiko preambule, kad “Prieš pareinant reikėjo išeiti”. Joje pasakojama mūsų tautos istorija, pradedant ledynmečiu (ledai nuo Skandinavijos kalnų lėtai, tai priekin tai atgal eidami, atslinko iki pat Vilniaus) ir baigiant ją šių dienų mūsų tautos istorijos aktualijomis, kai ledai sugrįžo atgal. Todėl, kalbant apie istoriką žemaitį prof. A. Bumblauską, norėčiau pasakyti, kad vieni žemaičiai (pvz. Klaipėdos universiteto) kitiems žemaičiams lygūs nėra. Todėl, jeigu už nuopelnus Lenkijai jų Kryžiaus riterio ordinu 2 kartus apdovanotam istorikui prof. Alfredui Bumblauskui viskas atrodo kitaip, tai yra jo asmeninė drama. Ir ne kitaip.