Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais

Regina Jasukaitienė
2013-06-26 08:44:23
2
R. Jasukaitienė. „Anykščių šilelio“ takais
A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis
A.Baranausko knygos „Anykščių šilelis“ viršelio dalis

Šiais metais A. Baranausko poemai „Anykščių šilelis“sukanka 155-eri metai. Sukurta ji buvo jaunam seminaristui  A.Baranauskui  atostogaujant  tėviškėje, Anykščiuose (1858-1858 m. vasaromis), tėvo kirviu tašytoje, iš rąstų suręstoje (be vinies!) klėtelėje. Toje pačioje, kur nukūlus javus būdavo supilami grūdai. Prie mažo stalelio, šiaudinėje pastogėje – vėsu, nuošalu, ramu…Čia atgimė visa, kas buvo įsispaudę į atmintį, žadino vaizduotę.

Daugeliui žinoma legenda tapusi istorija apie tai, kas pastūmėjo jauną Varnių seminarijos auklėtinį imtis šio darbo. Buvo užgautos tautinės ambicijos, kai vienas dėstytojas, kalbėdamas apie Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ kalbos grožį, įžeidžiai replikavo, kad tik lenkų kalba tėra galima taip subtiliai perteikti miško grožį ir žmogaus jausmus. Įsižeidė, užsiplieskė Antanas Baranauskas, pats sau pasižadėjo, kad įrodys lietuvių kalbos vertę. Buvo augęs Anykščių šilelio pašonėj, išvaikščiojęs jį skersai ir išilgai. Buvo ambicingas, išdidus, ir tuo pat metu jautrus, pagavios prigimties – visa, ko reikia kūrėjui. Pasakojama, kad vaikystėje iš šeimoje augusių keturių sūnų ir vienos dukters jis buvęs judriausias, visų išdykiausias. Visuomet linksmas vaikas dainuodavo visokiausias dainas, deklamuodavo savo paties sudėtas eiles. Nors gražaus balso ir neturėjęs, bet labai mėgęs dainuoti, vėliau tai atsispindės ir jo kūryboje – visa ji primena giesmę, prašosi giedama ir poema „Anykščių šilelis“. Be to, A. Baranauskas grojo net keletu instrumentų, ypač gražiai smuikavo.

Tačiau šios poemos sukūrimo istorija atiteka iš toliau; kur kas gilesnės versmės maitino jauno poeto galias. A. Baranauskas yra vienas iš tų, kurie į kunigystės kelią atėjo ne iš karto. Tris žiemas palankęs pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Rumšiškėse, tapo raštininku. Buvo paskirtas į Vainutą (beje, šiemet sukanka 160 metų nuo tos dienos, kai Baranauskas atkeliavo į Žemaitiją). Net keletą dienų arkliais (su tarpinėmis stotimis) keliavo į šį atkampų miestelį. Stotingas, gražių vyriškų bruožų, linksmas, gyvybingas, įspūdžiams imlus jaunas vyras čia patiria įvairias pagundas, apie kurias pats aprašo išlikusiame dienoraštyje. Be to, raštininkas anuomet buvo svarbus asmuo, daug kam „reikalingas“, tad nuolat vaišinamas. Pats susizgribo, pajutęs pavojų, dvasinę prapultį, nusistatė sau labai griežtas gyvenimo taisykles, kurių stengėsi laikytis. Buvo labai valingas, griežtas – visų pirma sau. Griežtas ir jautrus. Valdantis savo jausmus, galbūt net per daug; senatvėje tai peraugo į asketizmą.

Vainute  A. Baranauskas raštininkavo neilgai, gal metus, vėliau persikėlė į Raseinius, paskui – į Sedos miestelį. Čia susitiko savo romantiškąją meilę – poetę, mokytoją, vertėją iš lenkų kalbos – Karoliną Praniauskaitę. Draugystė buvo vaisinga: Karolina, susipratusi bajoraitė, skatino Antaną rašyti gimtąja kalba. Abu jaunuoliai galvojo apie bendrą gyvenimo kelią, tačiau ateities planus nulėmė Praniauskaitės brolis – Otonas Praniauskas, vienas įtakingiausių Žemaičių vyskupijos kunigų, šviesiųjų M. Valančiaus talkininkų, tuo metu dėstęs Varnių kunigų seminarijoje. Otonas Praniauskas nuvyko į Anykščius, į žvalgytuves. Grįžęs po jų nusprendė, kad Antanas nėra tinkama pora Karolinai : ji – bajoraitė, jis – iš valstiečių, ir ne itin pasiturinčių. Jo žodis nulėmė dviejų įsimylėjusių žmonių likimą.

A. Baranauskui Otonas Praniauskas patarė stoti į kunigų seminariją, pažadėjo padėti ten patekti. Žodį tesėjo. A. Baranauskas  1856 metais tapo Varnių kunigų seminarijos auklėtiniu. Niekur nėra užrašyta, ką šie jauni žmonės tuo metu išgyveno. A. Baranauskas dar labiau sugriežtino savo gyvenimo būdą, Karolina susirgo anuomet nepagydoma liga – džiova – ir 1859 metais, eidama 31-uosius, mirė. Ši dviejų kūrybingų žmonių draugystė būsimam poetui buvo labai svarbi. Kas žino, kaip būtų buvę su „Anykščių šileliu“, jei likimas jiems būtų buvęs palankesnis? Bet įvyko taip, kaip ir turėjo įvykti: iš išgrynintos kančios gimsta dideli kūriniai.  Argi Adomo Mickevičiaus poema „Ponas Tadas“ , su kuria nuolat lyginamas „Anykščių šilelis“, gimė ne panašiomis  aplinkybėmis – iš meilės kančios ir nostalgijos?

Poema „Anykščių šilelis“ šiuo metu yra išversta net į 18 pasaulio kalbų. Tokiu populiarumu ji konkuruoja tik su K. Donelaičio „Metais“.  2012 metais A. Baranausko kūrinys buvo išverstas į korėjiečių kalbą. Park In Hye pristatė kūrinį dainuodama tradiciniu korėjiečių atlikimo būdu – pansori stiliumi, pritariant  mušamuoju instrumentu, kuris sustiprina įspūdį, suteikia kūriniui rituališkumo. Vertėja pastebėjo įdomų dalyką, kad lietuviai taip pat myli gamtą, kaip ir korėjiečiai. Mes, ko gero, pasakytume: nuostabu, kad korėjiečiai taip pat subtiliai išreiškia grožėjimąsi gamta kaip ir lietuviai. Sunkiausia verčiant visgi buvo rasti atitikmenis, apibūdinant  grybus – korėjiečiai neturi tokios jų įvairovės, ten neauga tokia grybai, kaip Lietuvos miške. Patikslinimui teko panaudoti net lotyniškus pavadinimus.

Dar vienas įdomus vertėjos pastebėjimas: korėjiečiai nežino, kas yra varškė, tokio maisto produkto jie neturi, tad ir Baranausko metaforą „žiedų varške“ teko aiškinti kitais žodžiais. Poezijos vertimas į kitą kalbą reikalauja ne tik kalbos mokėjimo, bet ir vietos papročių, tradicijų, kultūros, pasirodo, net buities pažinimo ir subtilaus  įsijautimo į tautos pasaulėvoką. Kūryboje visuomet dalyvauja kolektyvinės sąmonės vaizdiniai, dažnai visai nesąmoningai pereinantys į individo pasąmonę ir iškylantys iš jos tam tikromis ekstremaliomis aplinkybėmis, stichiškai, pačiam kūrėjui nevisuomet suvokiant. Antano Baranausko pasąmonėje glūdėjusi prigimtinio tikėjimo, kuriuo daugelį amžių gyveno lietuviai, pasaulėjauta prasiveržė meniškiausiame jo kūrinyje. Jame užfiksuoti senojo, baltiškojo tikėjimo reliktai: pagarba gamtai, tikėjimas galimybe persikūnyti į medį, į paukštį ir per tai išlikti amžinu.

Kada lietuvis ima naikinti miškus? Kai nebetiki medžio gyvastimi. Tai, kas buvo šventa, iškeičiama į pinigus, dvasiniai dalykai – į materialines gėrybes. Kai baltiškąjį tikėjimą išstumia krikščionybė, imamos kirsti šventos giraitės, miškas tampa mediena, kurią galima pelningai parduoti. Nutrūkęs gamtos ir žmogaus santykis susilpnina lietuvį. Išėjęs iš girios, jis netenka ir fizinės, ir dvainės galybės, todėl patenka svetimųjų įtakon. Ilgą laiką Lietuva, buvusi stipri, nepavergiama, išėjusi iš girios (apleidusi savo prigimtinį tikėjimą) – nusilpsta, apie tai rašo Simonas Daukantas, apie tai užsimena ir Antanas Baranauskas: giria, šilelis – Lietuvos įvaizdis, svetimieji  naikina tai, kas lietuviui sava, brangu.

Daug kas kaltina A. Baranauską į antrąją savo  gyvenimo pusę sulenkėjus, nebevertinus  ir skambia lietuvių kalba sukurto „Anykščių šilelio“, netgi jo išsižadėjus. Manding, šie kaltinimai nėra pagrįsti, nes neatspindi tikrosios šios asmenybės pasaulėvokos. A. Baranauskas jei ne sąmoningai, tai bent instinktyviai jautė, kad poema „Anykščių šilelis“ persmelkta senojo, baltiškojo tikėjimo, kritikai, nepastebėję šių ženklų, apkaltino poetą išsižadėjus lietuvių kalbos. Vyskupas atsiribojo nuo prigimtinio tikėjimo, pasišventė krikščioniškajam mokymui: kūrė lietuviškas giesmes, į lietuvių kalbą vertė Šventąjį Raštą. Dirbo negailėdamas savęs – po 12 valandų per parą, mirė prie darbo stalo, ištikus širdies smūgiui.

Tiesa, lietuviai, kurie tikėjosi, kad Baranauskas, atvykęs į Seinus, sutramdys lenkus, palaikys lietuvius, bažnyčiose įves iš ten išstumtą lietuvių kalbą, nusivylė. Baranauskas to nepadarė. Tačiau jis rūpinosi, kad lietuviai turėtų iš ko mokytis – iš Šventojo Rašto lietuviškai, kūrė lietuviškas giesmes. Iš jų meniškiausia ir geriausiai žinoma „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“, giedama bažnyčiose ligi šiol.

Vyskupas A. Baranauskas buvo lenkų ir lietuvių katalikų vienybės prieš rusų stačiatikybę šalininkas. Jo manymu, bendrai veikdami, lietuviai ir lenkai turėjo sustabdyti caro valdžios skiepijamą rusų kalbą ir stačiatikybę. Vienok lenkų nebuvo įvertintas : ilgą laiką, jau po Baranausko mirties, Seinų lenkai siuntė peticijas  vyskupui, kad neleistų statyti paminklo A. Baranauskui bažnyčios  teritorijoje (taip rašoma 1997m.„Aušroje“). Lenkai jo nelaikė savu. Lenkams jis nebuvo palikęs jokio kūrinėlio.

(Paminklas buvo pastatytas tik 1999 metais,už bažnyčios teritorijos. Skulptorius –  Gediminas Jokūbonis.  Išlaidas apmokėjo Lietuvos vyriausybė.)Tad kaltinti jį sulenkėjimu –  neteisinga. A.Baranausko širdis visuomet plakė Lietuvai. Ir labai nuoširdžiai Dievo meilei.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Baranausko „Anykščių šilelis“ prabils įvairiomis kalbomis
  2. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  3. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  5. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  6. A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje?
  7. J.Keleras. Di­džia­jam Pan­bal­tis­tui – su mei­le ir be la­šo ne­gan­dos
  8. T.Dirgėla. Vytautas V. Landsbergis: „Didžiausias švietimas yra namuose, prie pietų stalo“ (video)
  9. E.Merkytė. „Gimė Čikagoje, dirbo Lietuvai, žuvo Sibire…“ (video)
  10. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  11. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  12. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  13. Poetai į pensiją neišeina
  14. Vincas Mykolaitis-Putinas – tautotyros pradininkas Lietuvoje
  15. Nepralenkiami poeto nykščiai
  16. V.V.Landsbergis: Pasaulio pabaiga yra dabar
  17. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  18. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  19. Pasirodė V.Savukyno knyga apie lietuvių tapatybę „Istorija ir mitologijos“
  20. Fotografas Arūnas Staponas. Kelrodžiai gyvenimo tyruose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vilna says:
    10 metų ago

    Galėtų korėjiečiai atvykti į Lietuvą ir joje padainuoti “Anykščių šilelį”. Manau pasisekimas užtikrintas. Čia reikėtų prisiminti, kad, berods, dzūkuose užrašytas apeiginis žaidimas “Šokc lanton” yra pasaulio pripažintas, kaip nacionalinis korėjiečių žaidimas. Taip, kad randasi laibai įdomūs pasaulėvokiniai ryšiai. Deja, nesiranda pastangų juos tyrinėti. Galima manyti, kad ir pirmieji lietuvių(kuršių) paminėjimai 9 amžiaus šaltiniuose vardu Cori bei dabartinis Karelijos vardas mena tos senus baltų ir korėjiečių dvasinius ryšius.

    Atsakyti
  2. Egle says:
    10 metų ago

    Idomus straipsnis.Informatyvus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

2023 02 01
Miškas | pixabay.com nuotr.

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Charkovo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro Baleto trupė | rengėjų nuotr.

Įspūdingasis Charkovo baletas keliaus po visą Lietuvą

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
17
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)

2014 m. JAV pasirodė anglų kalba išleista sovietinių partizanų, trumpai tarnavusio NKVD, vėliau žymaus Izraelio istoriko Dovo Levino (Dov Levin)...

Skaityti toliau

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

by Ditė Česėkaitė
2023 01 31
0
Miškas | pixabay.com nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) veiklos strategiją, kuri nustato įmonės tikslus 2023-2027 m. Atnaujintoje strategijoje patvirtintos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Alternatyvioji energija vienija vis daugiau entuziastų

Lietuvoje daugėja vėjo pagaminamos elektros energijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai