Atsinaujinanti energetika Lietuvoje turi stiprų visuomenės palaikymą. Saulės energijos naudojimą palankiai vertina 91 proc. šalies gyventojų, vandens – 86 proc., vėjo – 83 proc., rodo reprezentatyvios „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenys.
Vėjo energiją palankiai vertina didžioji dalis gyventojų – 31 proc. apklaustųjų ją vertina labai palankiai, dar 52 proc. – gana palankiai. Neigiamai apie vėjo energijos naudojimą atsiliepia vos 9 proc. gyventojų. Vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje teigiamai vertina 57 proc. apklaustųjų. Trečdalis neturi aiškios nuomonės. Dar palankiau vėjo energetikos plėtrą vertina gyventojai, kurie jau patys gamina elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, – tarp jų vėjo energetikos plėtrą palaiko 71 proc.
„Apklausos rezultatai rodo, kad vėjo energetika Lietuvoje turi tvirtą visuomenės palaikymą. Žmonės jos naudą mato labai praktiškai – per didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir galimybes ateityje užsitikrinti konkurencingesnes elektros kainas. Tai aktualu tiek valstybei, tiek kiekvienam elektros vartotojui“, – sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Linas Sabaliauskas.
Svarbu energetinės nepriklausomybės užtikrinimas
Paklausti apie svarbiausią vėjo energetikos naudą Lietuvai, dažniausiai respondentai (46 proc.) nurodė, kad vėjo energetikos plėtra padės užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo užsienio šalių. Keturi iš dešimties įvardijo, jog vėjo energetikos plėtra yra svarbi mažinant elektros kainas ilgalaikėje perspektyvoje. Trečioje vietoje pagal svarbą atsidūrė mažesnės oro taršos užtikrinimas bei kova su klimato kaita (37 proc.).
Apklausa rodo ir platesnį požiūrį į šalies energetikos kryptį. Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės Lietuva turėtų investuoti tik į atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę ir vandenį. 40 proc. mano, kad atsinaujinančių išteklių plėtrą reikėtų derinti su iškastiniu kuru arba branduoline energetika.
Daugiau nei trečdalis rinktųsi atsinaujinančių šaltinių energiją
Atsinaujinančios energetikos plėtra įgauna dar daugiau reikšmės dabartinės iškastinio kuro krizės akivaizdoje. Europa tebėra stipriai priklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro, todėl geopolitiniai konfliktai ir svyravimai pasaulinėse naftos bei dujų rinkose tiesiogiai veikia energijos kainas. Didesnė vietinė vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių gamyba mažina šią priklausomybę ir stiprina energetinį atsparumą.
„Šiandien matome, kad priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro yra ne tik klimato, bet ir ekonominio bei nacionalinio saugumo klausimas. Kuo daugiau elektros galime pasigaminti iš vėjo ir kitų vietinių atsinaujinančių išteklių, tuo mažiau mūsų ekonomiką veikia išorės tiekimo sutrikimai ir iškastinio kuro kainų šuoliai. Tai, kad Lietuvos gyventojai energetinę nepriklausomybę įvardija kaip svarbiausią vėjo energetikos naudą, rodo, kad visuomenės lūkesčiai sutampa su kryptimi, kuria šiandien juda Europa“, – sako buvęs energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis.
Jeigu galėtų patys pasirinkti vartojamos elektros kilmę, 37 proc. gyventojų rinktųsi tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą elektrą. Beveik trečdaliui elektros kilmė nebūtų svarbi – svarbiausia būtų mažiausia kaina, o 22 proc. rinktųsi iš atsinaujinančių išteklių ir iškastinio kuro pagamintos energijos derinį.
Parengta pagal Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos pranešimą
