Rugsėjo 30 d., trečiadienį, 15 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia į nuotolinį kalbos forumą „Nuo Rėzos iki DI: kokią kalbą paliksime po savęs?“.
Jame bus kalbama apie tai, kokius ženklus lietuvių kalboje paliks šio amžiaus technologijos ir ką mes patys sugebėsime išsaugoti bei perduoti ateities kartoms.
Nuo Rėzos laikų iki kalbą kuriančių mašinų
Forumo atspirties tašku pasirinktas Martynas Liudvikas Rėza, kurio jubiliejiniai metai minimi šiemet.
Rėza pirmasis išleido Kristijono Donelaičio „Metus“, paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį ir kitais būdais rūpinosi lietuvių kalba bei kultūriniu palikimu.
Nuo jo laikų praėjo du šimtmečiai, tačiau mažų tautų tapatybės, kalbos ir kultūros išlikimo klausimai niekur nedingo.
Pasikeitė aplinka. Šiandien beveik kiekvienas žmogus yra ne tik skaitytojas, bet ir rašytojas, o lietuviškus tekstus jau geba kurti ir mašinos.
Todėl vis svarbesnis tampa klausimas, kokią lietuvių kalbą paliksime tiems, kurie gyvens po mūsų.
Apie lietuvių kalbos ir visuomenės santykį Alkas.lt rašė ir anksčiau. Tuomet kalbos forumo dalyviai kalbėjo ir apie poreikį sparčiau diegti lietuvių kalbą į technologijas.
Ką galime padaryti patys?
Pranešimą forumui rengianti Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė kviečia svarstyti, ką kiekvienas galime padaryti, kad lietuvių kalbą būtų kam ir ką palikti.
Pasak jos, pasaulio tautų maišymasis niveliuoja kalbas ir kultūras, o tai ypač svarbu mažesnėms kalbinėms bendruomenėms. Todėl klausimas apie lietuvių kalbos ateitį skirtas ne tik institucijoms, bet ir kiekvienam jos vartotojui.
R. Miliūnaitė Alkas.lt anksčiau yra rašiusi ir apie vadinamuosius kalbos karus bei skirtingą visuomenės požiūrį į kalbos reguliavimą ir jos kaitą.
Forumo moderatorius, poetas ir vertėjas Tomas Taškauskas į kalbą siūlo pažvelgti kaip į gyvą paveldą – bendrą palikimą, kurį gauname iš ankstesnių kartų ir perduodame kitoms.
Tokio paveldo vertė išlieka tik tada, kai juo rūpinamės ir jį naudojame.
Kalba ir dirbtinis intelektas
Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė, projekto „Liepa-3“ vadovė dr. Gražina Korvel.
Taip pat dalyvaus Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros mokslo darbuotoja, Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė dr. Kristina Blockytė-Naujokė.
Savo požiūriais dalysis 2025 m. Jaunojo jotvingio premijos laureatas poetas Dovydas Grajauskas bei kino scenaristas, interaktyvios pasakos autorius ir kūrybinio rašymo lektorius Gediminas Cibulskis.
Apie M. L. Rėzos reikšmę lietuvių kultūriniam palikimui kalbės Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Dirbtinio intelekto skverbimasis į kasdienį gyvenimą jau kelia ir klausimą, kokią vietą naujose technologijose užims lietuvių kalba. Alkas.lt šiemet rašė, kad dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas kasdienybėje.
Forumo rengėjai kviečia giliau pažvelgti ir į savaime vykstančius kalbos pokyčius, ir į tuos procesus, kuriuos dar galime veikti savo dėmesiu, darbu bei ištekliais.
Forumą bus galima tiesiogiai stebėti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „YouTube“ kanale „VLKK Kalbos forumas“.
Parengta pagal VLKK pranešimą.
Nereikia ir DI. Jau ir be jo lietuviai lietuviškai nebekalba. Kalboje pilna svetimžodžių, kai tam yra savų žodžių, žodynas nuskurdęs.
“Organizuojam meetą per teams, pasišerinsiu dokumentą, kurį reikia koreguoti. Užbukinu laiką, o tu papušink kolegas, žodžiu, pamenedžink procesą”.