Rugsėjo 30 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas posėdyje svarstė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) iniciatyvą – rengti Lietuvių kalbos dienas. Atsižvelgiant į lietuvių bendruomenių užsienyje veiklos specifiką, programa lietuvių kalbai paminėti galėtų būti vykdoma laikotarpiu tarp dviejų Lietuvai svarbių švenčių – nuo vasario 16 d. iki kovo 11 d. Šiuo laikotarpiu – vasario 21 d. – minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.
Komiteto narių nuomone, Lietuvių kalbos dienos paminėjimas prisidėtų prie lietuvių kalbos sklaidos Lietuvoje ir užsienyje, telktų užsienio lietuvių bendruomenes, paremtų užsienyje veikiančius baltistikos centrus, stiprintų lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir Lietuvoje, ir užsienyje, didintų lietuvių kalbos prestižą.
Komitetas pritarė šiai iniciatyvai bendru sutarimu. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas pasiūlė su šiuo komiteto nutarimu kreiptis į Kultūros, Užsienio reikalų ir Švietimo ir mokslo ministerijas ir paprašyti jas pagal kompetenciją prisidėti prie šios VLKK iniciatyvos.
Kažkaip veik išsyk dėl tiek bukažodiškai viešinamo “Kalbos dienų” būtinumo
SUMANYMĄ užmušus svetimybiniu “ini-cia-tyva”
/kaip ir komi-, komi, “specifikos-prestižais” žudant(-is) /
KOMI-, KOMI-, t.y. visai ne-komi-škai “komitetui” ant “komisijos”
p r i s i ž a i s i m e
greit tiek, kad nei išskirtinumo, net įtakingos pagarbos ir šlovės,
netgi menkutėlio lygio, taigi visai jokio lygmens pasaulyje neliks
tiek savitai (buvus???…) ar visų ypatingiausiai
…LIETUVIŲ KALBAI
(“spec”-IFIKOMIS,
“pres”-TIŽAIS,
lyg buku PRESU
nuspaudžiant, išmetant, užtildant ir n u ž u d a n t ŽODĮ
S A V I T A S = I Š S K I R T I N I S
VERTINGUMAS=ĮTAKA=GARBĖ
iš ataido posovietiškame lygmenyje, gal ir galima buvo (iki vakar) pateisint, bet ar šiandien – p a d o r u atavizmas
“бвзинициативность – тормоз перестройки”
iš minties, per žodžius, kalbos raidų išskirtinumus ir gilesnį (pabėgėlių ar atbėgėliu!) į ES klausimyną atverti bei
spręsti galime (jei imsime girdėt-matyt-suprast) pagal aiškesnį, ta prasme išskirtiniau kilmingesnį šio reiškinio
V E R T I M Ą: pvz. (platesniame skambėsy) kalbose rusų, ukrainiečių, gudų, galisų ir –
беженцы и вынужденные переселенцы в…
бежанцы і вымушаныя перасяленцы ў…
біженці і вимушені переселенці в
refuxiados ou desprazados en
profughi o rifugiati in (itališkai)
гуреза ё гурезагон дар (tadžikiškai)
mülteciler ya da mülteci olarak (turkiškai)
qochoqlar yoki qochqinlar bo’yicha (uzbekiškai)
tai kroatų (vokiečių, afrikansų ar frankų) kalboje reikšmių n e b e i š k i r i a m a nuodugniau (bent “G”-verty)
izbjeglice ili izbjeglice u
Flüchtlinge oder Flüchtlinge in
vlugtelinge of vlugtelinge in
réfugiés ou des réfugiés dans
fuga-escape (išmetimas, nutekėjimas, skrydis…) “išfugino” …žargonizmu (mumyse), tad šiuo
ispaniškai-portugalietiškuoju ir galime palydėti “INICIATYVUMĄ”…. kaip svetimžodį iš VLKK ir kitos viešos kalbos
sandaros į dėsningai “konstitucingesnį”
S U M A N U M Ą,
su-ma-ny-mams
dar,
dėl SUMANYMO, “kompetencijos”..
kam taip “iniciatyviai” Kalbą, su visomis jos dienomis (bei naktimis)
grūst
kišti
vožti į
tarpušvenčio Vasario 16-osios – Kovo 11-osios
pasišlovinimų metą. Na suprantame, turime patirties, –
kai yra daugiau nei du nešuliai (o rankos tik dvi,
bent pas žmogų), tai prisilaikyt aukščiau žemės ir tarpukojy paranku
..jei nešulio (kol kokia “trečioji ranka” pribėgs patalkaus) ant sudrėkusio
paviršiaus nepaleisi;
taigi, apie “užvožimą” Kalbos po Vasario16-Kovo11,tarpušvenčiu
tiksliau “iniciatyvizmo” svetimybinius vartus, gal taikliausiai atsakys ir į vietą
Šiaulių universiteto docentės
Lauros LAZDYNIENĖS,
2005 m. rugpjūčio 31 d.
žodžiai iš skrastas.lt
pastatys:
“Keliais junginiais nusakoma fiziologinė būsena. Antai katę vaikyti — tai čiaudėti, katinas išpuolė sakoma nusičiaudėjusiam, o katę pasėdai — švelnesnis pirstelėjimo pavadinimas.
Frazeologizmai rodo, kad pastebėta, jog kartais katės ir žmonės panašiai juda. Ne vienas mename frazeologizmus kaip katė (katinas) su pūsle, kaip katė su pūsle (prie uodegos) „apie nuolat lakstantį, nerandantį sau vietos“, kaip katė su pele „apie lakstantį iš vienos vietos į kitą“, kaip katė su vaikais „apie nuolat ieškantį kitos vietos“. Su katinu susijęs rėpliojimas, galynėjimasis: katinais eiti „rėplioti žaidžiant“, katinus traukti „eiti trauktynių“.
Negi negėda.
– paskirtiems Lietuvių kalba
rūpintis aukščiausiems pareigūnams,
– n e v a r t o t i savo kalbos, jos žodžių,
o galinėtis “lyg katinus traukti” .. svetimžodyniškais pasaulių barnarizmais iš svetur.
O gal mes barbarais ir tampam, t. y. ne mes, o mES?
Lietuvių kalbos garbė (prestižas) pirmiausia turėtų atgyti pačioje Lietuvoje!
Kyla klausimas, ar keli VLKK balsai yra galingesni už visuomenės (pusketvirto tūkstančio balsų) nuomonę?
http://www.peticijos.lt/visos/5912/signed/?offset=3550
Dėl lapkričio 18 d. paskelbimo Lietuvių kalbos diena. Balsų: 3560.