Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.
„Lietuvių kalba pagal kelias kalbų technologijų sritis, t. y. pagal balso technologijas, pagal tekstų analizę, pagal išteklius, pagal automatinį vertimą, atsiduria paskutinėje sankaupoje kalbų, kurios yra menkiausiai išplėtotos. Dabar daug kalba apie taip vadinamą skaitmeninį išnykimą. Sakoma, kad kalbos, kurios nebus globalioje informacinėje erdvėje, gali nelikti arba ji gali būti tik buitinė kalba“, – teigia D. Vaišnienė.
Tai, kad lietuvių kalba yra neišplėtota, anot specialistų, reiškia, jog ji mažai vartojama įvairiose internetinėse arba kompiuterinėse programose. Pavyzdžiui, Estijoje, pasak VLKK pirmininkės D. Vaišnienės, kompiuterinėse programose bei internetinėje erdvėje estų kalba vartojama 90 proc. Tačiau padėtis Lietuvoje taip pat nėra labai bloga: šių metų pradžioje buvo kreiptasi į mobiliojo ryšio kompanijas, kad jų pranešimai su informacinėmis žinutėmis klientams būtų rašomi lietuvių kalba. Buvo pastebėta, kad padėtis labai pagerėjo ir dabar to paties prašoma ir prekybos centrų.
„Kuo geresnės būtų mūsų nuostatos vartoti lietuvių kalbą, tuo labiau tarptautinės technologijų kompanijos, tokios, kaip „Microsoft“ ir „Google“, diegtų lietuvių kalbą į savo produktus. Mes norėtume, kad mūsų vartotojų skaičius būtų didesnis, kad didžiosioms verslo įmonėms jis neatrodytų per mažas bei nevertas investicijų technologijų kalbos vertimui į lietuvių“, – sako D. Vaišnienė.
Ištrauka iš LRT radijo laidos „60 minučių“
Susiję straipsniai:
- Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę
- Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė
- Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
- Naujoji Kalbos komisijos pirmininkė į kalbos politiką ir norminimą žiūri konservatyviai
- Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
- IT specialistams sulietuvinti terminai skamba kaip anekdotas
- Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
- K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
“pay post” – labai gražus užrašas. Trumpai , drūtai. – “pay post”. Man patinka. Perskaitau ir jau esu “EU”. Kai tik pasidaro liūdna Lietuvoje, skubiai važiuoju prie to gražaus namuko ir vėl -“pay post”. O palaima, aš vėl ” EU” . Pabandykit, padeda.
O Lietuvos paštas valstybinė įmonė , ar ne?
Liberalų darbas valstybinėje įmonėje..
Tai kodėl jų nieks nevalkioja po teismus tuos “pay postus”?
Viskas prasidėjo nuo to, kai oficialiu “Lietuvos pašto” interneto puslapio pavadinimu buvo pasirinkta post.lt. Beje, “Lietuvos geležinkeliai” irgi naudoja anglišką interneto puslapio pavadinimą: litrail.lt. Yra ir daugiau pavyzdžių. O “Lietuvos pašto” “LP Express”, Lietuvos radijo ir televizijos centro (valstybinio) internetas “Mezon”…
Importiniams žodžiams pavadinimuose galėtų būti didelis muito mokestis.
nesutinku. “Paypostai” baudas ir muitus mokės mūsų pinigais.
Direktoriai asmeniškai turi atsakyti už įstatymo pažeidimą.
Todėl manau , kad Valstybinė kalbos komisija pirmiausia turėtų užsiimti valstybės įmonėmis.
Vengrijos sostinėje Budapešte visi pavadinimai vengriški išskyrus vieną Hotel. Įdomu kokiu būdu jie tą pasiekė. Gal jie pilietiškesni už mus?
Taip nemanau , kad vengrai pilietiškesni už mus, Albinai. Bet pas juos valdžioje esantys – pilietiškesni už mūsų “valdžiukėje” tūnančius pusiaupiliečius.
Kad arčiau pažiūrėkit – Lenkija 🙂
Nėra ko ten žiūrėti. Lenkai savo kalbą darko ir dar kaip. Svetimžodžių rašyba lenkų kalboje jau nebeadaptuojama, t.y. rašoma originaliai, tik galūnės lenkiškos pridedamos. Beje, tokia praktika, jau buvo socialistiniais laikais, o dabar iš viso palaida bala.
Ko iš jų norėti, jei net tautininkai ir romuviai nepraleis progos įspjauti svetimžodį į lietuvių kalbą…
Parašykite, kad klystu, kad puoselėsite lietuvių kalbą – patikėsiu, patiklus tokis esu.
Pasitaiko
Tamsta. Neklysti. Įspjaudami svetimžodį , anie, jaučiasi aukštesnėj laktoj . Viskas kartojasi. Nutautėjęs dvarponis, kalbėdamas lenkiškai su kitu sau lygiu, baudžiauninkams kėlė pagarbą ir norą sužinoti apie ką “šnypščia” .
Tai va, taip spjaudinėdami ir pasiekė Nevėžio up. ribą.