Rugpjūčio 5 diena – senojo vilniečio Eugenijaus Oparino gimimo diena. Jūs jo nežinote, bet jis buvo Prano Žižmaro skautas tarpukario Vilniuje, vėliau politinis kalinys sovietmečiu, na, o senatvėje gyva Vilniaus istorijos enciklopedija.
G. Mareckaitė. Debesų karžygys – Pranas Žižmaras
Vasario 2 d. 6 val. 45 min.ryte J.Basanavičiaus akademinio skautų draugovės skautas Justas Arasimavičius ir Lietuvos skautų sąjungos (LSS) „Valdovų...
Skaityti toliauDetailsJis ir visi tokie kaip jis yra pamiršti, iš istorijos ištrinti žmonės kaip grupė, nes gyvuoja mitas, kad tarpukario Vilniuje lietuvių nebuvo.
Tą paskelbė 1931 metų okupacinės lenkų valdžios gyventojų surašymas ir lietuviai jau šimtą metų tai kartoja kaip maldą. O jeigu nebuvo, tai ir negali būti.
Paskutinę Seimo sesijos dieną kaip tik šis mitas nuskambėjo iš liberalų ir Seimo salėje.
Nenutylėjau. Priešingai, net prof. Broniaus Makausko knygą „Vilnijos lietuviai 1920-1939 metais“ rekomendavau, kur galima visus mitus apie tarpukario Vilniaus gyvenimą pasitikrinti ir paneigti.
Pažinkime savo istoriją,
Tarpukario Vilniaus istorija ir ypač lietuvių padėtis okupuotame krašte sistemingai nutylima dėl akivaizdžios priežasties – baimės gadinti santykius su Lenkija.
Tačiau Lenkijai tokios baimės nėra būdingos, ji drąsiai mini Armijos Krajovos ir kitų veiksmus Vilniaus krašte ir nepergyvena dėl to, kas kaip reaguos.
Lenkija supranta, kad kiti gerbia tuos, kas gerbia patys save.
Todėl tarpukario Vilniaus istorija, ypač jos mokymas mokyklose, negali remtis nutylėjimais.
Šiame krašte gyveno šimtai tūkstančių lietuvių, jie kovojo už savo kalbą, spaudą, įstaigas ir organizacijas, pamaldas ir visa kita, kas buvo būtina jų kultūriniam ir dvasiniam gyvenimui. Ne vienas dėl to nukentėjo, įskaitant ir kalinimo bausmes.
Mūsų pareiga tai žinoti, gerbti ir prisiminti.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
