Poltavoje atidengtas Vorsklos mūšio atminimo ženklas

2026 m. rugpjūčio 12 d., minint 627-ąsias Vorsklos mūšio metines, Poltavoje iškilmingai atidengtas 1399 m. kautynėms skirtas atminimo ženklas. Jis pastatytas Valstybinio istorinio ir kultūrinio draustinio „Poltavos mūšio laukas“ teritorijoje ir perduotas šio draustinio muziejui saugoti bei prižiūrėti.

Atminimo ženklas iškilo Lietuvos mokslininkų sąjungos, Mokslininkų sąjungos instituto ir jų bendraminčių Ukrainoje pastangomis. Projektas buvo rengiamas kelerius metus, todėl 2025 m. gruodį skelbtos žinios apie sumanymą ir kvietimas jį paremti buvo ne atidengimo, o dar tebevykdomo projekto pristatymas.

Atidengtas mūšio metinių dieną

Iškilmės surengtos būtent rugpjūčio 12-ąją – tą dieną, kai 1399 m. prie Vorsklos upės susikovė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto vadovaujama jungtinė kariuomenė ir Aukso ordos pajėgos.

Atidengiant ženklą dalyvavo Poltavos miesto valdžios ir kultūros įstaigų atstovai, istorikai, kraštotyrininkai, dvasininkai bei miesto visuomenė. Lietuvai atstovavo Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje trečiasis sekretorius Justinas Ražinskas, Lietuvos mokslininkų sąjungos prezidentas prof. dr. Dalius Serafinas, Mokslininkų sąjungos instituto direktorius prof. dr. Vygintas Gontis ir Vytauto Didžiojo universiteto istorikė doc. dr. Laima Bucevičiūtė.

Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios Poltavos ir Kremenčiuko vyskupijos dvasininkai atminimo ženklą pašventino ir meldėsi už žuvusiuosius. Tylos minute buvo pagerbti 1399 m. Vorsklos mūšyje bei dabartiniame Rusijos kare prieš Ukrainą žuvę kariai. Prie ženklo padėta gėlių.

Nuo sumanymo iki atidengimo

Kaip nurodoma Mokslininkų sąjungos instituto viešojoje ataskaitoje, Vorsklos mūšio įamžinimo projektas buvo vykdomas 2023–2026 m. Jo sumanytoja – Lietuvos mokslininkų sąjungos Ukrainos skyriaus narė, Lietuvoje dirbanti ukrainiečių mokslininkė dr. Ganna Nevoit.

Poltavos miesto tarybos vykdomasis komitetas Vorsklos mūšio įamžinimui pritarė 2024 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 152. Atminimo ženklo sumanymą ir aplinkos sutvarkymo projektą parengė Poltavos bendrovės „Poltavarchprojekt“ specialistai.

2025 m. gruodžio 23 d. Lietuvos mokslininkų sąjunga dar kvietė Lietuvos visuomenę ir verslininkus prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Tuo metu ženklo statyba dar nebuvo užbaigta. Galutinis projekto tarpsnis pasiektas 2026 m. vasarą: ženklas pagamintas, pastatytas ir rugpjūčio 12 d. iškilmingai atidengtas.

Atminimo ženklas iškaltas iš vientiso granito. Jame trimis kalbomis – ukrainiečių, lietuvių ir anglų – įrašyta, kad šiame lauke 1399 m. rugpjūčio 12 d. įvyko Vorsklos mūšis. Įraše taip pat pažymėta, jog tokia mūšio vieta nurodoma remiantis švedų istoriko Gustavo Adlerfeldo liudijimu.

Tiksli mūšio vieta tebėra nenustatyta

Nors atminimo ženklas pastatytas istorinio Poltavos mūšio lauko teritorijoje, tiksli 1399 m. Vorsklos kautynių vieta iki šiol nėra galutinai nustatyta. Archeologams nepavyko aptikti radinių, kurie nekeltų abejonių dėl konkrečios mūšio vietos.

Viena iš prielaidų remiasi XVII–XVIII a. sandūroje gyvenusio švedų istoriko G. Adlerfeldo liudijimu. Jis rašė, kad 1709 m. Poltavos mūšis vyko tame pačiame lauke, kuriame anksčiau buvo susirėmusi Vytauto Didžiojo kariuomenė ir Aukso ordos pajėgos. Būtent dėl šios priežasties Vorsklos mūšio atminimo ženklui pasirinkta Poltavos mūšio draustinio teritorija.

Vienas skaudžiausių Vytauto pralaimėjimų

Vorsklos mūšis įvyko 1399 m. rugpjūčio 12 d. prie Vorsklos upės, dabartinės Ukrainos teritorijoje. Vytautas siekė padėti jo remiamam chanui Tochtamyšui susigrąžinti valdžią Aukso ordoje ir sustiprinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtaką Rusios žemėse bei prie Juodosios jūros vedančiuose keliuose.

Vytauto vadovaujamoje kariuomenėje, be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pajėgų, buvo lenkų, Vokiečių ordino riterių ir Tochtamyšo vadovaujamų totorių. Prieš juos stojo chano Timūro Kutluko ir karvedžio Edigėjaus vadovaujama Aukso ordos kariuomenė.

Mūšio pradžioje Vytauto pajėgoms sekėsi neblogai, tačiau, atvykus pagrindinėms Aukso ordos pajėgoms, jungtinė kariuomenė buvo apsupta ir sutriuškinta. Žuvo didelė kariuomenės dalis ir daug žymių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių bei karo vadų. Pats Vytautas su dalimi karių pasitraukė iš mūšio lauko.

Pralaimėjimas susilpnino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės galias rytuose ir sutrukdė Vytauto sumanymui sustiprinti savo įtaką Aukso ordoje. Vis dėlto Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išlaikė savo valdžioje pietines Rusios žemes.

Bendros Lietuvos ir Ukrainos atminties ženklas

Projekto rengėjai pabrėžia, kad istorinė atmintis neturi apsiriboti vien pergalėmis. Pralaimėti mūšiai ir juose žuvusių karių likimai taip pat padeda suprasti valstybės istoriją, jos siekius ir patirtas netektis.

Atminimo ženklas Poltavoje primena ir Lietuvos bei Ukrainos istorinius ryšius. Didelė dabartinės Ukrainos žemių dalis kelis šimtmečius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o bendras istorinis paveldas šiandien tampa dar viena Lietuvos ir Ukrainos bendrystės atrama.

Poltavos miesto tarybos atstovai, dėkodami Lietuvai už projekto įgyvendinimą, pažymėjo, kad atminimo ženklo atidengimas gali paskatinti tolesnį abiejų šalių kultūros, mokslo ir visuomenės bendradarbiavimą.

Vaizdo įrašai

Poltavos televizijos reportažas apie atminimo ženklo atidengimą:

Poltavos mūšio muziejaus pasakojimas apie 1399 m. Vorsklos mūšį:

Ukrainiečių surengtas Vorsklos mūšio istorinis atkūrimas YouTube

Šaltiniai: Poltavos miesto taryba, Mokslininkų sąjungos instituto viešoji ataskaita, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Visuotinė lietuvių enciklopedija.

2026 m. rugpjūčio 24 d. straipsnis patikslintas ir papildytas projekto raidos bei oficialiais Poltavos miesto tarybos duomenimis.