Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 22 d. Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su smarkia liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro duomenimis, šio pirmadienio rytą jau buvo užregistruota daugiau nei 1700 kreipinių, ir bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Žinovai prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma neišvengiamai didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų sumą.
„Vertinant aukštą žalos kreipinių registravimo tempą ir bendrą poveikį gyventojų turtui, tai neabejotinai didžiausia šių metų audra. Dominuoja smarkaus vėjo padaryti nuostoliai pastatams ir kitam turtui, daug pranešimų apie vėjo gūsių neatlaikiusių medžių padarytą žalą, taip pat užliejimus krituliais ir kito pobūdžio liūties žalas“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Žalų gausa
Pasak žinovo, ši audra išsiskiria ir transporto priemonių žalų gausa – daugiausia dėl lūžtančių medžių bei jų šakų padarytų nuostolių bendra registruota automobilių žalų suma jau perkopė 100 tūkst. eurų.
„Šeštadienį audra siautėjo be išimties visuose šalies regionuose – žalos kreipinių dėl audros padarinių turtui ir transporto priemonėms sulaukėme iš visų 60 šalies savivaldybių. Labiausiai nukentėjo Kauno ir Vilniaus miestai ir rajonai, taip pat Panevėžio, Kaišiadorių, Kėdainių, Utenos, Klaipėdos rajonų savivaldybės“, − komentuoja M. Norkus.
Ekspertas pastebi, kad dalis gyventojų dar neturi galimybės pranešti apie patirtą žalą, nes kai kurie šalies regionai audros metu liko be elektros tiekimo, taip pat buvo fiksuoti mobiliojo ryšio sutrikimai. Todėl žalos registravimui nėra taikomas 3 darbo dienų terminas, apie ją galima pranešti ir vėliau.
Anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ inicijuotas gyventojų tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų nerimauja dėl galimų gamtos stichijų padarinių jų turtui. Dažniau nerimaujantys nurodė 56 metų amžiaus ir vyresni respondentai, bei regionų gyventojai, parodė tyrimo rezultatai.
Kaip pastebi M. Norkus, toks gyventojų nerimas yra pagrįstas − draudikų duomenys rodo, kad ekstremalūs orų reiškiniai kasmet tampa vis reikšmingesne rizika gyventojų turtui.
„Vien per 2025 metus mūsų bendrovėje buvo užregistruota 7,5 tūkst. būsto žalų, kilusių dėl gamtos jėgų, ir bendra klientams kompensuota suma sudarė daugiau nei 4,6 mln. eurų. Dviem iš trijų atvejų nuo gamtos stichijų nukenčia individualūs gyvenamieji namai. Tad nuosavų namų savininkams patariama iš anksto pasirūpinti turto apsauga“, − komentuoja žinovas.
Draudiko patarimai
Patyrusiems žalą gyventojams pirmiausia patariama kviesti avarines tarnybas, ir jeigu yra galimybė, stengtis mažinti nuostolį. Tuomet nufotografavus ir aprašius sugadinimus kreiptis į savo draudimo bendrovę.
– Fiksuokite žalą. Padarykite kuo daugiau nuotraukų, tiksliai aprašykite, kas sugadinta, išsaugokite nuostolį pagrindžiančius dokumentus. Jei galite – preliminariai įvertinkite patirtą nuostolį.
– Nelaukite draudimo bendrovės leidimo pradėti tvarkyti padarinius. Galite imtis reikalingų veiksmų, kad apsaugotumėte turtą nuo didesnės žalos, pradėti valymo ar būtiniausius remonto darbus. Svarbu prieš tai žalą kuo išsamiau užfiksuoti nuotraukose.
– Registruodami žalą pateikite kuo daugiau informacijos iš karto. Tai draudikui padės greičiau ją įvertinti ir sumažins papildomų klausimų bei kontaktų poreikį.
– Dėl itin didelio žalų skaičiaus jų administravimas gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Jei žalą jau užregistravote, papildomai kreiptis dėl jos eigos nereikia – prireikus su jumis bus susisiekta.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
