Žymos archyvas: mokslininkas

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją (video) (0)

„Mokslo sriuba“: lietuviai kuria mažų molekulių enciklopediją | LRT nuotr.

Susipažinkime su tyrėju, kuris pasipiktinęs esama padėtimi savo srityje nenuleido rankų ir ėmėsi veiksmų. Šiandien jis darbuojasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Tai – profesorius Saulius Gražulis. Mokslininkas su komanda kuria pasaulinę atvirą kristalografinę duomenų bazę.

Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks Skaityti toliau

2017 m. S. Lozoraičio žurnalistinė premija bus įteikta mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui (0)

Liudas Mažylis | asmenininė nuotr.

Sausio 11 d., 16 val., Kaune, istorinėje Prezidentūroje (Vilniaus g. 33), mokslininkui ir publicistui Liudui Mažyliui, bus įteikiamas Stasio Lozoraičio žurnalistinis apdovanojimas-premija. Premijos mecenatas – ūkininkas, teisininkas Kazys Starkevičius. Dalyvauti kviečiami Lietuvos žurnalistų draugijos nariai ir visa šalies visuomenė.

Lietuvos visuomenė profesorių politologą Liudą Mažylį labiausiai įsidėmėjo dėl pernai jo surastų 1918 m., vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Tačiau prof. L. Mažylis ne mažiau nuveikė populiarindamas Lietuvoje Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. Galvosūkis mokslininkams: kaip išgyventi tarp galimybių ir reikalavimų girnų? (6)

Dalia Urbanavičienė | K. Driskiaus nuotr.

Lapkričio 22 d. Seime buvo surengta konferencija „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“. Ją pradedant kai kurie Seimo nariai suabejojo, ar tikrai reikia sieti konferencijos pavadinimą su žmogaus teisėmis, gal tik su socialinėmis problemomis? Tikėtasi, kad vėl pagrindinis dėmesys bus skirtas pernelyg mažiems mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams.

Tačiau kalbėta ne tik apie tai, bet ir apie įsitikinimų, asmens laisvės bei kitų žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nuoskaudų akademinėje Skaityti toliau

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Becenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas (0)

Juodkrantėje įvyks Prof. Adalberto Bezenbergerio (1851-1922) atminimo įamžinimas | Liudviko Rėzos kultūros centro nuotr.

Lapkričio 17 d. ,penktadienį, 15 val., Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B), doc. dr. Nijolė Strakauskaitė skaitys paskaitą – „Profesoriaus Adalberto Becenbergerio (Adalbert Bezzenberger) nuopelnai lituanistikai ir Kuršių nerijos savitumo išsaugojimui“;

16 val., šalia Juodkrantės viešbučio „Kuršių kiemas“ (Miško g. 11), bus atidengiama skulptūrinė kompozicija (aut. K. ir V. Musteikiai) žymiam vokiečių mokslininkui-etnografui, archeologui, akademinės baltistikos pradininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui A. Becenbergeriui (1851-1922). Skaityti toliau

Filosofui Algiui Mickūnui įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas (1)

Algis Mickunas.lrkm.ltBirželio 23 d. filosofui, žymiam išeivijos kultūros ir visuomenės veikėjui Algiui Mickūnui už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už bendruomeniškumo stiprinimą, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos aukščiausias apdovanojimas garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Garbingą apdovanojimą Algiui Mickūnui įteikė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė Alantoje (Molėtų rajonas) vykstančio 60-ojo „Santaros-Šviesos“ suvažiavimo metu.

Algis Mickūnas yra Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, fenomenologas,

Skaityti toliau

Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti (0)

Greimas1-semiotika.lt

Birželio 26 d. (pirmadienį) 19 val. Kaune, galerijoje „POST“ (Laisvės al. 51a, 4 aukštas) vyks interaktyvios keliaujančios parodos „Pasaulis semiotiko akimis“, skirtos įžymaus kalbotyrininko, semiotiko, rezistento ir lietuvių diasporos kultūros veikėjo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) 100-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

Keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“ sukurta, minint semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio, lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

Iškilmingai sutiktas Nepriklausomybės Akto originalą suradęs VDU prof. Liudas Mažylis (video) (0)

 
Liudas Mažylis | asmenininė nuotr.

Kovo 31 d. tarptautiniame Vilniaus oro uoste Vyriausybės kanceliarijos Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato komanda, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų akademinė bendruomenė iškilmingai sutiko Vokietijos diplomatiniame archyve Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą suradusį prof. Liudą Mažylį. 

„Tame dokumente nėra žodžio laisvė, bet jis yra apie laisvę. Kai po šimto metų paklaus, ar buvo kada nors Vasario 16-osios Aktas dingęs, visi bus pamiršę. Vasario 16-osios aktas niekada nebuvo dingęs, jis visada buvo“, – kalbėjo profesorius.

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. O ąžuolai išlieka (0)

Algimantas Kepeženo nuotr.Azuolyne

Algimantas Kepežėnas – vienas iš Tautos Atgimimo ąžuolyno sumanytojų, gimė simboliškais 1938-aisiais, kaip ir dar keli jo bendraminčiai. Kodėl tuos metus vadinu simboliškais? Nes jie – paskutinieji Nepriklausomos Lietuvos metai, svarbūs tautai išaugusiu žmonių sąmoningumu, laisvės pajauta, tautišku susipratimu. Tad neatsitiktinai šie laisvėje gimę žmonės nešiojosi širdyje jos sėklas, kurios metams bėgant brendo, dygo, nepaisant to, kad daugeliui iš jų teko patirti sovietinės valdžios represijas. Tačiau ąžuolus vėtros tik užgrūdina. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi? (29)

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dainių Razauską kalbina Jolanta Jurkūnienė (pagal LRT laidą „Žinių amžius“, 2017.02.15)

– Kokią prasmę ir reikšmę Jūs teikiate baltų pasaulėvaizdžiui, kokius įmanomos jo sąsajos su šiandiena?

– Viena vertus, ima toks jausmas, kad vis niekaip neprieini prie pagrindinio klausimo, pagrindinio darbo, vis darai visokius antraeilius, šalutinius. Randasi baimė, kad prie to pagrindinio darbo žmogus taip ir neprieisi. Lukštai tik lukštenasi, lukštenasi, o branduolio kaip nepasieki, taip nepasieki. Skaityti toliau

A. Butkus. Replika dėl Brunono, kurį nužudę „nedorėliai lietuviai“ (19)

Brunonas Pazaislio freskose_xxiamzius.lt nuotr

Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau

VU komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio” – geriausia Baltijos šalyse (video) (1)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Vilniaus universiteto (VU) komunikacijos kampanija „Belaukiant Nobelio“, kurios metu buvo pristatyta VU Gyvybės mokslų centro profesoriaus Virginijaus Šikšnio atrasta genomo redagavimo technologija CRISPR-Cas9 – „DNR žirklės“ – buvo įvertinta kaip geriausia viešojo sektoriaus įvaizdinė kampanija Baltijos šalyse konkurse „Mi:t&links. Baltic Communication Awards 2017“.

Į konkurso finalą pateko 7 lietuvių darbai iš 15. Finale taip pat skirtinguose sektoriuose rungėsi 41 latvių projektai ir 8 estų. Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

Knygų mugėje ketvirtadienį bus pristatyta dr. Dainiaus Razausko naujausia knyga (1)

D.Razauskas.mitiniai-vaizdiniai-donelaicio-metuoseVasario 23 d., ketvirtadienį, 12 val. Rašytojų kampe vyks Jono Basanavičiaus premijos laimėtojo, žymaus lietuvių mitologo, humanitarinių mokslų daktaro Dainiaus Razausko naujausios knygos „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“ pristatymas. Jame dalyvaus autorius, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas, profesorius ir humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Balsys ir žurnalo „Liaudies kultūra“ vyriausioji redaktorė, Vilniaus Universiteto Lietuvių literatūros katedros lektorė dr. Saulė Matulevičienė. Skaityti toliau

Miško kuro naudojimo plėtra: pažanga ar grėsmė gamtai? (0)

apsnigusios malkos_alkas.lt nuotr

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje vis labiau skatinama naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant miško kurą: miško kirtimo atliekas (viršūnes, šakas), menkavertę medieną ir malkas. Jau dabar Lietuvoje deginant miško kurą pagaminama daugiau kaip pusė šilumos energijos, o šį kurą naudojančių katilinių sparčiai daugėja. Ar siekdami spręsti klimato kaitos problemas, didinti valstybės energetinę nepriklausomybę ir naudodami daugiau miško kuro, nestatome į pavojų gamtos?

Kaip teigia Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kęstutis Armolaitis, globaliai sausumos ekosistemose, Skaityti toliau

Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje (0)

Feliksas Bukauskas_lsmuni.lt

Trumpam į Lietuvą sugrįžęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Feliksas Bukauskas tituluojamas bene vienu garsiausių mokslininkų Lietuvoje. Profesorius įsitikinęs – galimybė dirbti Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžia daugiau naudos duoti Lietuvai. Metų pabaigoje LR Prezidentė profesoriui įteikė apdovanojimą už į Lietuvą atvestas mokslines inovacijas.

 Prof. F. Bukausko vadovaujama laboratorija – tarp pirmaujančių pasaulyje pagal tarpląstelinių ryšių per plyšines jungtis tyrimus. Vadinamieji plyšiniai kanalai tarp ląstelių gyvybiškai svarbūs mūsų organizmui, Skaityti toliau

JTO pripažinimo sulaukęs KTU mokslininkas sieks užbėgti pasaulinėms ekologinėms nelaimėms už akių (2)

vejo-energija_tvarumas_ktu-lt-nuotr

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) profesorius Jurgis Kazimieras Staniškis teigia, jog ekologines problemas žmonės aiškiai pastebi tik tuomet, kai katastrofa – neišvengiama, tačiau ragina neprarasti optimizmo – pasaulis žengia rimtus žingsnius, kad ekologinių nelaimių būtų išvengta.

KTU mokslininkas neseniai sulaukė ypatingo įvertinimo.  J. K. Staniškis tapo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) paskirtos nepriklausomų ekspertų komandos, kuri kas ketverius metus rengs JTO Pasaulinę darnaus vystymosi ataskaitą, nariu.

Skaityti toliau

Geriausios disertacijos autorius L. Macijauskas: Jaunieji mokslininkai nesėdi užsidarę laboratorijose (0)

prezidente_dalia_grybauskaite_ir-lukas_macijauskas_su_apdovanojimu_lrp-lt_nuotr

„Mokslininkai irgi tokie pat žmonės, kurie ne tik lindi laboratorijose, bet taip pat turi telefonus bei daro asmenukes“, – šypsosi šiemet už geriausią disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų srityse apdovanotas dr. Lukas Macijauskas. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) apgynęs ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją, jaunasis mokslininkas nepabijojo per apdovanojimų ceremoniją pasidaryti asmenukę su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir taip užkariavo daugelio simpatijas. Taigi, apie laužomus stereotipus, skaitymo svarbą ir gerąja prasme „pačiuožusius“ kolegas – su mokslo daktaru, kuris yra ir itin sėkmingai veikiančio investicinio fondo „Synergy Finance Tactical Asset Allocation“ įkūrėjas.

Skaityti toliau

Japonams apie jų didvyrį Č. Sugiharą pasakos lietuvio mokslininko knyga (1)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Jau kitąmet Japonijoje dienos šviesą išvys knyga apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje rezidavusį ir tūkstančius gyvybių išgelbėjusį Japonijos konsulą Čijunę Sugiharą. Šios knygos autorius – mokslininkas iš Lietuvos. Šiaulių universiteto docentas, istorikas dr. Simonas Strelcovas neseniai sugrįžo iš komandiruotės po Tekančios Saulės šalį, kur savo mokslinių tyrimų lauką praplėtė archyvuose laikomomis žiniomis apie garsųjį Pasaulio tautų teisuolį. Mokslininko surinkta medžiaga suguls į knygą japonų kalba.

Č. Sugihara – jungtis tarp Japonijos ir Lietuvos

1940 m. vasarą Č. Sugihara išgelbėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų, suteikdamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Skaityti toliau

J. Basanavičiaus premija įteikta Dainiui Razauskui (nuotraukos, video) (6)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje etnologui, mitologui, rašytojui ir vertėjui Dainiui Razauskui įteikta Valstybinė Jono Basanavičiaus premija, skirta už reikšmingus baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus ir sklaidą. Laureatui premiją įteikė kadenciją baigiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Š. Birutis pasidžiaugė, kad daktaro Jono Basanavičiaus premija skiriama mokslininkui, tyrinėtojui ne tik už mokslinius darbus, bet ir už aktyvią pilietinę poziciją.

„Turėti savo nuomonę ir ją reikšti, siekiant ne kiršinimo, bravūros, o darnos – tai kūrėjo Skaityti toliau

Harvardo profesorius: pasaulyje mažai tokį potencialą turinčių institucijų kaip Kauno universitetai (0)

t-f-dagi_iteikiamos_ktu_garbes_daktaro_regalijos_ktu-lt

„Nematau priežasčių dėl kurių, kryptingai dirbant, Lietuva negalėtų turėti vieno ar daugiau universitetų ir pirmajame pasaulio 100-tuke. Gyventojų skaičius neapsprendžia kokybės“, – įsitikinęs pasaulinio garso neurochirurgas, mokslininkas ir antrepreneris prof. Teodoro Forchtas-Dagi. Jis pabrėžia, jog universitetų konsolidacija, t. y., jungimas institucijų, kurios jau yra žinomos savo aukšto lygio studijomis ir mokslo tyrimais, yra efektyvus būdas pasiekti kokybiško aukštojo mokslo, tačiau šis tikslas turėtų būti palaikomas valstybės.

Skaityti toliau

Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai (0)

Virginijus-Siksnys_vu.lt nuotr

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiek žmonių gyvai stebėjo transliaciją iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kur spalio 5 d. buvo skelbiami Chemijos premijos laimėtojai.

Didžioji dalis žiūrovų tikėjosi, kad tokio įvertinimo susilauks DNR redagavimų įrankis CRISPR/Cas9 , vienu kurio atradėju yra VU Biotechnologijos instituto profesorius Virginijus Šikšnys.

Tačiau Švedijos mokslininkai šiemet pasirinko kitą svarbų atradimą – mažiausias molekulines mašinas, šimtą kartų mažesnes už žmogaus plauką. Skaityti toliau

JAV psichologas: Geriausias būdas vadovauti aukšto intelekto žmonėms – netrukdyti jiems dirbti (1)

Darbas biure_ktu.lt

„Kalbant apie lyderius negalima užmiršti ir pasekėjų. Būtent nuo jų priklauso, kokie vadovavimo metodai bus efektyvūs“, – sako psichologas Johnas Christopheris iš Brenau universiteto (JAV), Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams skaitęs paskaitas apie lyderystę.

Mokslininko teigimu, charizma yra ne kas kita, kaip gebėjimas valdyti ir suprasti emocijas, o, paklaustas, ar lyderiais gimstama, organizacijų psichologijos ekspertas atsako lakoniškai: „Tai – mitas“. Kaip rodo tyrimai, lyderystė yra įgūdžių, kurių galima išmokti, rinkinys.

Paskaitas KTU skaitęs J. Christopheris mano, jog lietuviai studentai yra aktyvūs ir žingeidūs – jie klausinėjo net apie JAV prezidento rinkimus.

Skaityti toliau

Lietuvių mokslininkas – tarp galinčiųjų gauti šių metų Europos išradėjo titulą (3)

arminas_ragauskas_ktu.lt

Lietuvos mokslininkas ir išradėjas profesorius Arminas Ragauskas, kartu su bendraminčiais patentavęs neinvazinį galvospūdžio matavimo būdą, pateko tarp pretendentų gauti 2016-ųjų Europos išradėjo prizą. Šį prestižinį apdovanojimą įsteigęs Europos patentų biuras nominavo lietuvį kartu su dviem kitų šalių mokslininkais  išradimų smulkiajam ir vidutiniam verslui kategorijoje. Išrastas ir patentuotas ultragarsinis gavospūdžio matuoklis gali būti taikomas daugelyje medicinos sričių bei padėti išspręsti astronautų regos sutrikimimų problemą, su kuria jie susiduria ilgos trukmės kosminių skrydžių metu. Skaityti toliau

Biologijos prof. A. Paulauskas: Lietuvoje šiuo metu esti 18-a tipų erkių platinamų Laimo ligos sukėlėjų (0)

erke_bite.joniskelis.lm.lt

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) profesorius Algimantas Paulauskas daugiau kaip penkiolika metų aktyviai tyrinėja parazitus ir jų pernešamas ligas tiek gyvūnams, tiek ir žmonėms. Šiais metais, A. Paulausko atlikti tyrimai buvo įvertinti vardine Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Pranciškaus Šivickio premija. Vardinė Lietuvos mokslų akademijos P. Šivickio premija yra skiriama kas ketveri metai Lietuvos mokslininkams už reikšmingus eksperimentinius darbus biologijos srityje. Prof. A. Paulauskui premija skirta už darbų ciklą „Parazitų ir jų šeimininkų genetinės įvairovės tyrimai“. Skaityti toliau

Mokslininko darbas – tarsi nesibaigianti kelionė pažinimo vingiais (0)

Prof.V.Ulozas

„Rašytojams yra sakoma: jeigu gali nerašyti – nerašyk. Mokslininkams, manyčiau, priešingai: jeigu jauti, kad nori ir gali, tuomet – būk. Mokslininko kelias nebus lengvas, tačiau jis bus įdomus: su kalnais ir nuokalnėmis, pakilimais ir kritimais. Galbūt tai bus kelias į žvaigždes, o gal – į niekur. To negali žinoti. Tačiau akivaizdu, kad šis kelias – be pabaigos. Kiek keliausi – jis niekada nesibaigs“.

Nuostabiomis mintimis apie mokslininko darbą, atradimus ir mokslo teikiamą džiaugsmą pasidalijo garbus mokslininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas profesorius, habil. dr. Virgilijus Ulozas. Skaityti toliau

VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija (1)

Vytautas Levandauskas_vdu.lt

„Senoji Lietuvos architektūra buvo daugiausia tyrinėjama kaip menas, tarsi pamirštant, kad tai yra ne tik menas, bet ir mokslas“, – sako architektūros istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Levandauskas. Jo paties indėlis į mokslinę architektūros pusę sulaukė reikšmingo įvertinimo: architektūrologo monografija „Lietuvos mūro istorija“, kurią jis su pertraukomis ruošė net 40 metų, šiemet pelnė Lietuvos mokslo premiją.

Monografijoje mokslininkas nuodugniai ištyrinėjo mūro istoriją, raidą Lietuvoje – nuo XIII amžiaus iki Pirmojo pasaulinio karo. Savo darbe V. Levandauskas nustatė atskiriems stilistiniams ar istoriniams laikotarpiams būdingus specifinius mūro bruožus, medžiagų ir konstrukcijų ypatybes, jų pokyčius. Istorikas sukūrė sistemą, kurią galima panaudoti architektūros paveldo datavimui – amžiaus nustatymui. Skaityti toliau

Ar sunaikinta prūsų tautos dvasia? (0)

V.Simenas_G.Zemlicko nuotr

Kovo 15 d., antradienį, 18.15-20.00 val., Vilniuje (Antakalnio g. 17) vyks antroji paskaita iš ciklo „LIETUVIŲ TAUTOS IŠMINTIS“. Paskaitą skaitys knygos „Užmirštieji prūsai. Archeologija, istorija, padavimai ir turistiniai maršrutai“ autoriaus, archeologas Valdemaras Šimėnas.

Mūsų, Lietuvių tautos praeitis – pamatas mūsų dabarčiai ir ateičiai. Lietuvių kalbos, archeologijos, antropologijos ir kiti tyrimai ne kartą patvirtino, kad protėviai paliko didžiulę išmintį, kurią galime didžiuotis. Ir privalome prisiimti atsakomybę už savo tautos ateitį, už tai, ką paliksime ateities kartoms. Privalome atsibusti ir suprasti, kad esame atsakingi už savo tautos, turinčios labai gilias ir senas šaknis, didingą praeitį, išminties išsaugojimą. O ar žinome bent dalį to, ką žinojo mūsų protėviai? Skaityti toliau

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai (4)

Z.Baumanas_vdu.lt

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Skaityti toliau

J. Juzeliūno jubiliejiniai renginiai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose (0)

Julius Juzeliunas_lrkm.lt

Vyriausybė pritarė Juliaus Juzeliūno 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planui. Patvirtintame plane numatytos konferencijos, kultūros renginiai, leidybos ir viešinimo projektai, kuriais siekiama šalies visuomenei atskleisti įvairiapusę Juliaus Juzeliūno (1916–­2001) asmenybę ir jo prasmingą kūrybinę, mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Svarbesni plane numatyti renginiai – pastatyti Juliaus Juzeliūno operą ,,Žaidimas“, Nacionalinėje dailės  galerijoje surengti audiovizualinę parodą –instaliaciją su edukacine programa vaikams ir katalogu, organizuoti tarptautinę Baltijos šalių muzikologų konferenciją. Skaityti toliau