Lapkričio 4 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinio filmo „Pareiga tiesai“ premjera. Šį filmą režisierė sukūrė ekonomisto, pedagogo, mokslininko, politiko, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Vlado Terlecko 80 metų sukaktuvių proga. Po filmo peržiūros dr. V. Terlecką kalbins žinomas istorijos tyrinėtojas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Valiušaitis.
Renginį organizuoja Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras V. Terleckas gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalio kaime, Saldutiškio valsčiuje, Utenos apskrityje, (dabar Ignalinos r.) mažažemių ūkininkų šeimoje. 1946–1951 m. mokėsi Krivasalio pradinėje mokykloje, 1951–1958 m. – Linkmenų vidurinėje mokykloje. 1958 ir 1959 m. nebuvo priimtas studijuoti nei Vilniaus universitete, nei Vilniaus pedagoginiame institute, nors stojamuosius egzaminus išlaikė gerai. Nepriėmimo priežastis – brolio Antano antisovietinė veikla ir kalėjimas už tai.
1959–1961 m. dirbo plėšiniuose Kazachstane, medienos paruošimo darbus Karelijoje, durpyne Lietuvoje, darbininku, geodezininku, meistru rekonstruojant Vilniaus oro uosto pakilimo taką.
1961 m. pagaliau buvo priimtas studijuoti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete bankininkystę. 1966 m. baigęs studijas vienus metus dirbo SSRS valstybinio banko Vilniaus skyriuje.
1967 m. rudenį buvo pakviestas į Vilniaus universiteto Finansų ir kredito katedrą dėstyti bankinių disciplinų. Dėstė 33 metus iki išėjimo į pensiją.
1976 m. Leningrado finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Kadangi atsisakė paklusti tuometės Vilniaus universiteto vadovybės reikalavimui viešai pasmerkti kalinto brolio veiklą arba bent paskelbti sovietinę tikrovę liaupsinantį straipsnį, 10 metų buvo sulaikytas docento vardo suteikimas. Jį gavo tik 1986 m.
Nuo 1972 m. daugiausia tyrinėjo tarpukario Lietuvos pinigų ir bankininkystės istoriją. 1989–1996 m. daug dėmesio skyrė dabartinei Lietuvos pinigų bei kredito sistemai kurti. 1989 m. LSSR Ministrų Tarybos buvo paskirtas vadovauti Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos kūrimo grupei, kuri parengė daugelį bankininkystės įstatymų projektų.
1991–1993 m. papildomai dirbo Lietuvos banke konsultantu, Mokslo centro direktoriumi, 1993–1996 m. Valstybiniame komerciniame banke Mokymo centro direktoriumi.
1990–1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. Politinėms partijoms nepriklausė.
1992, 1999 ir 2012 m. Lietuvos banko valdyba kartu su Lietuvos mokslų akademija V. Terleckui skyrė Vlado Jurgučio premiją už mokslo darbus bankininkystės istorijos tema. Paskelbė apie 530 publikacijų.
Susiję straipsniai:
- J. Juzeliūno jubiliejiniai renginiai vyks įvairiuose Lietuvos miestuose
- Kino teatruose pasirodys naujas lietuviškas filmas „Radviliada“
- Režisierė G.Žičkytė JAV kuria dokumentinį filmą apie V.Luckų
- Kinas pasakoja pasauliui apie skaudų Lietuvos istorijos tarpsnį (video)
- Paminklas pirmajam Lietuvos banko valdytojui atidengiamas kitą penktadienį Vilniaus centre
- LRT premjeroje – Vanago brolio pasakojimas (video)
- Kino centras „Garsas“ kviečia švęsti liepos 6-ąją – Valstybės dieną su išskirtiniais lietuviškais filmais (video)
- Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga atstovybėje Briuselyje surengtas džiazo vakaras
- Multikultūrinė Lietuva. Kaip joje jaučiasi imigrantai? (video)
- Vlado Jurgučio premija šiemet skirta žinomam istorikui Gediminui Vaskelai
- Kino teatruose – Lietuvos kino kūrėjų premjeros (video)
- Režisierė Janina Lapinskaitė: Kurdama filmą jaučiausi lyg einanti minų lauku
- V. Landsbergio 80-mečiui – speciali programa per LRT
- Lietuviškas dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana“ varžysis tarptautinėse Jerevano filmų varžytuvėse (video)
- Valstybės dieną primins „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo“
- Kino premjeroje ypatingas žvilgsnis į K. Donelaitį ir Mažąją Lietuvą
