Filosofijos profesorius Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto skyriaus vedėjas Bronius Kuzmickas 1989 metais aktyviai įsijungė į iniciatyvinę grupę Lietuvos mokslininkų sąjungai (LMS) sukurti.
LMS įsteigto laikraščio „Mokslo Lietuva“ pirmajame numeryje 1989 m. rugpjūčio mėn. buvo paskelbtas prof. B .Kuzmicko programinis straipsnis „Lietuvos mokslo atgimimas“, kuriame paskelbtos tezės išlieka aktualios iki šių dienų:
„Šiandien visų Lietuvos mokslininkų pareiga yra pakilti virš savo siauros specializacijos ir tiesioginių pareigų, pažvelgti į savo darbą visos tautos interesų požiūriu, vienytis profesiškai ir pilietiškai mokslo pažangos vardan, tėvynės atgimimo vardan.“
Tų pačių, 1989 m. spalio 7-8 dienomis vykusiame LMS steigiamajame suvažiavime profesorius Bronius Kuzmickas buvo išrinktas LMS pirmininku. Jis labai aktyviai dalyvavo diskusijose dėl mokslo pertvarkos uždavinių, dėl mokslo teisinio reguliavimo principų išryškinimo.
Mokslo ir studijų įstatymo projektas, sukurtas LMS pastangomis, beveik be pakeitimų priimtas Lietuvos Respublikos Steigiamajame Seime 1991 m. vasario 12 d. nebuvo keistas net 11 metų, nors bandymų jį pakeisti buvo gana daug, nes ne visiems patiko jame įtvirtintos europietiškos mokslo valstybinio reguliavimo nuostatos, mokslo institucijų savivaldos principai. Įstatymas ilgą laiką gyvavo nepakeistas, nes turėjo gerą palaikymą iš LMS pirmininko prof. Broniaus Kuzmicko, kuris tuo metu buvo ir Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pavaduotojas.
Visada rimtas, kilnus, nuoširdus filosofijos profesorius Bronius Kuzmickas paliko žymų pėdsaką ne tik Lietuvos mokslo, bet ir visos mūsų valstybės pertvarkos kontekste. 1991 m. vasario 19 d. „Lietuvos aide“ galima perskaityti tokius Broniaus Kuzmicko žodžius: „Žmogus kaip pilietis, kaip asmenybė, kaip tauta, kaip tam tikra savarankiška žmonių bendrija, kaip istorijos subjektas, kaip kultūros kūrėjas gali pilnavertiškai gyvuoti tik nepriklausomoje valstybėje.“
Profesoriaus Kuzmicko mokslinis profesionalumas ir viešoji raiška liudija mums apie harmoningą asmenybę visu savo gyvenimu ir darbu prisidėjusią prie naujos Lietuvos kūrybos.
Apie tai mums primins visas jo kūrybinis palikimas, kaip ir gilus prasmingas pasvarstymas apie tautą ir valstybę Mokslo Lietuvoje 2014 m. 4 numeryje: Tautiskumas-duotis-ir-projektas..
Net būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju ir LMS pirmininku jis toliau tęsė savo mokslinį kūrybinį darbą, telkė visų trijų Baltijos valstybių mokslininkus bendradarbiauti, organizavo Revue Baltique mokslinio žurnalo leidybos atnaujinimą, vadovavo jo redkolegijai.
Tik Broniaus Kuzmicko neįtikėtinų pastangų dėka dienos šviesą išvydo 13 šio žurnalo numerių, telkusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos socialinių ir humanitarinių sričių mokslininkus skleisti pasauliui akademinio lygmens informaciją apie atsikūrusias Baltijos valstybes.
Tokį profesorių Bronių Kuzmicką prisimename mes, buvę jo bendražygiai įgyvendinant Lietuvos mokslo ir studijų pertvarką.
