Penktadienis, 5 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas

Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas, www.alkas.lt
2019-05-22 08:00:46
0
V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.
Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, vėliau būsimasis kalbininkas mokėsi pas kaimo „daraktorius“.

1890 m. K. Būga mokėsi Dusetų valsčiaus mokykloje, o nuo 1891 m. iki 1892 m. pavasario – Zarasų apskrities mokykloje. Būgų šeimai išlaikyti ir mokyti sūnų Zarasuose buvo sunkoka, todėl susitarę su tėvo pusbroliu, kuris dirbo Peterburge, išvežė Kazimierą gyventi ir mokytis pas jį.

Rudenį K. Būga pradėjo lankyti triklasę mokyklą, kurią 1895 m. baigė. Vėliau mokėsi keturklasėje Šv. Kotrynos mokykloje, kurią 1897 m. baigė su pagyrimu. Kadangi tėvai labai norėjo, kad Kazimieras būtų kunigas, jis įstojo mokytis į Peterburgo kunigų seminariją. Tuo laiku šioje mokykloje vyravo lenkų nacionalistinė dvasia. Ypač priešiškai lietuvių studentų atžvilgiu buvo nusistatęs sulenkėjęs lietuvis rektorius Vitoldas Erdmanas. K. Būga negalėjo pakęsti nuolatinio lietuvių įžeidinėjimo ir, suprasdamas savo tikėjimo stoką, išstojo iš kunigų seminarijos.

1924 m. Kazimieras Būga pradėjo leisti Lietuvių kalbos didįjį žodyną sąsiuviniais (baigtas leisti 2008 m.) | voruta.lt nuotr.
1924 m. Kazimieras Būga pradėjo leisti Lietuvių kalbos didįjį žodyną sąsiuviniais (baigtas leisti 2008 m.) | voruta.lt nuotr.

Išstojimas iš seminarijos jam brangiai kainavo – tėvai ir visa giminė atsisakė padėti jam finansiškai.

Nuo 1898 m. K. Būga pradėjo savarankišką gyvenimą. Netekęs paramos ir neturėdamas pinigų pragyvenimui K. Būga išvažiavo dirbti į Mosarį (dabartinė Baltarusija). Čia jis mokė kunigo Bernoto brolio vaikus. Vaikai sėkmingai išlaikė egzaminus ir toliau nutarė mokytis Peterburge Šv. Kotrynos mokykloje, kurioje anksčiau mokėsi K. Būga. 1899 m. K. Būga su vaikais vėl grįžo į Peterburgą, čia išsinuomojo du kambarius ir juose su savo mokiniais gyveno.

Prof. K. Būgos knygynas | voruta.lt nuotr.
Prof. K. Būgos knygynas | voruta.lt nuotr.

1899 – 1903 m. jis dirbo Peterburgo meteorologijos observatorijoje. Laisvu nuo darbo laiku K. Būga studijavo lietuvių kalbą, tarmes, kirčiavimą, latvių kalbą. Įvairiais slapyvardžiais spausdino korespondencijas lietuviškoje periodinėje spaudoje.

Peterburge tuo metu gyveno nemažai lietuvių. Jie čia jau nuo 1880 m. būrė įvairias draugijas. Anot Z. Zinkevičiaus, K. Būga buvo įstojęs į „Labdaringąją Petrapilio Lietuvių bei Žemaičių Draugiją“. Kiek vėliau buvo leista kurti ir kitą draugiją „Petrapilio Lietuvių Savitarpės pagalbos Draugiją“, todėl K. Būga įstojo į ją ir įsijungė į jos darbą. Kurį laiką jis dirbo šios draugijos sekretoriumi. Prie draugijos veikė scenos mėgėjų būrelis, kuriame jis dirbo sufleriu, vertė įvairius spektaklius. Drauge su M. Palioniu ir J. Stepolionyte parašė komediją „Dėdė atvažiavo“, kuri buvo išspausdinta Čikagoje. Likimas jį suvedė su P. Paškoniu, su kuriuo sudarė ir hektografavo nelegalų laikraštį „Žiburys“.

K. Būgos darbo kabinetas | voruta.lt nuotr.
K. Būgos darbo kabinetas | voruta.lt nuotr.

1900 m. „Tėvynės sarge“ išspausdino pirmąją publikaciją „Genys margas, o lietuviška rašyba dar margesnė“. Tais pačiais metais susipažino su Peterburgo universiteto privatdocentu Eduardu Volteriu ir jo rekomenduojamas bei remiamas įsijungė į Peterburgo mokslo pasaulį. E. Volteris K. Būgą supažindino su kalbininku profesoriumi Kazimieru Jauniumi ir 1903 m. padedant E. Volteriui, A. Šachmatovui ir F. Fortunatovui tapo mokslų akademijos apmokamu K. Jauniaus sekretoriumi. Sekretoriumi  K. Būga buvo įdarbintas dėl to, kad išgautų iš K. Jauniaus jo darbus, ypač jo lietuvių kalbos gramatiką ir tarmių aprašymus, nes pats K. Jaunius jų neaprašinėdavo. K. Jauniaus įtaka K. Būgai buvo labai svarbi. K. Būga ne tik iš jo gavo daug žinių, bet ir pats K. Jaunius jam tapo dideliu autoritetu. Pažintis su K. Jauniumi turėjo labai didelę reikšmę K. Būgos, kaip kalbininko tolesniam augimui.

Besilankydamas pas profesorių K. Jaunių K. Būga įsitraukė į jo tyrinėjimus ir kartu su juo ėmė dirbti tiriamąjį darbą, o  laiškai rašyti J. Tumui-Vaižgantui, J. Jablonskiui ir J. Basanavičiui rodo, kad mokymasis netrukdė K. Būgai bendrauti su K. Jauniumi ir domėtis kalbotyra.

Kazimieras Būga Permėje | voruta.lt nuotr.
Kazimieras Būga Permėje | voruta.lt nuotr.

1902 m. K. Būga pradėjo kaupti medžiagą „Lietuvių kalbos žodynui“. Ši data laikoma akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia.

Remiamas Peterburgo inteligentijos, pasirengė ir 1905 m. išlaikė eksternu brandos atestato egzaminus.

Gavęs brandos atestatą ir gaudamas paramą iš Peterburgo lietuvių kunigų bei rusų mokslininkų, tais pačiais metais (1905 m.) K. Būga įstojo į Peterburgo universiteto Filologijos skyrių, kuriame tuo metu dirbo garsūs lingvistikos specialistai akademikai A. Sobolevskis, A.Šachmatovas, F. Fortunatovas ir profesorius J. Boduenas de Kurtenė.

Dirbdamas kartu su K. Jauniumi ir matydamas, kad jis nesiruošia skelbti savo tyrinėjimų, K. Būga 1908 m. išleido K. Jauniaus įtakoje parašytą pirmąją „Aistiškų studijų“ dalį, tačiau jau kitais metais išsiuntinėjo šio veikalo autokritiką (lietuvių lingvistikoje tai – vienintelis atvejis), kurioje paneigė daug K. Jauniaus mokslo teiginių. Antroji dalis neišspausdinta, tačiau ji yra saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje rankraščių skyriuje.

Besimokydamas universitete K. Būga rinko dialektologinę (tarmių) medžiagą, paskelbė daug etimologijų. Parašė daug vertingų darbų. Labai geras darbas buvo apie slavų skolinius lietuvių kalboje, už kurį jis buvo apdovanotas aukso medaliu.

1911 m. leidinyje „Lietuvių tauta“ paskelbė studiją „Apie lietuvių asmens vardus“ (tais pačiais metais šie tyrinėjimai buvo išleisti atskira knyga). Šiandien ir maži vaikai žino, kas buvo Mindaugas, Vytautas, Gediminas, tačiau mažai kas žino, kad svetimtaučiai, rašydami mūsų metraščius, šių karalių vardus užrašė pagal vokiečių, rusų ar lotynų kalbos taisykles ir visaip iškraipė. K. Būga įrodė, kad šie vardai yra seni lietuviški žodžiai, ištaisė jų rašybą ir padėjo pamatus lietuvių asmenvardžių mokslui arba antroponimikai.

Būga tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, gramatinę sandarą, įvairių garsų atsiradimo kelius, istorinę jų raidą, grąžino daug lietuviškų žodžių, kuriuos buvo pasiskolinusios kitos tautos, daug dėmesio skyrė rašybos suvienodinimui, rūpinosi praktiniu rašomosios kalbos tobulumu.

1912 metais K. Būga baigė Peterburgo universitetą ir buvo paliktas jame dirbti. Mokslų akademija jam  pavedė tęsti A. Juškos žodyno redakciją.

1912 m. K. Būga pradėjo ruoštis profesūrai, o kalbos žinias gilino būdamas Karaliaučiaus universitete pas Adalbertą Becenbergerį. Tais pačiais metais studijoje „Lituanika“ K. Būga išaiškino, kada į lietuvių kalbą įėjo pirmieji seniausi slavų skoliniai. 1916 m. K. Būga – jau Peterburgo universiteto privatdocentas, o nuo liepos pirmos dienos jis – Permės universiteto privatdocentas, Lyginamosios kalbotyros katedros vadovas. Šioje katedroje jam suteiktas ekstraordinarinio profesoriaus vardas. Permės universitetą perkėlus į Tomską iki 1920 m. jis dirba Tomsko universiteto profesoriumi. Gyvendamas Tomske, K. Būga uoliai dalyvauja Sibiro lietuvių karo tremtinių gyvenime ir prižiūri Centrinio Lietuvių Biuro Sibire „Lietuvių žinių“ redagavimą. Tais pačiais metais baigęs profesoriaus darbą Tomske, K. Būga grįžo į Lietuvą, į Kauną ir dėstytojavo Lietuvos universitete. 1921 m. studijoje „Visų senieji lietuvių santykiai su germanais“ įrodė kokie seniausi lietuvių kalbos germanizmai, ištyrė ir chronologizavo senuosius baltų kalbų skolinius iš germanų kalbų. 1922 m. jam buvo suteiktas Lietuvos universiteto kalbotyros profesoriaus vardas.

Būga suredagavo ir stipriai papildė A. Juškos žodyno K raidę, publikavo ne vieną mokslinį darbą.

Daugiausia jis dirbo lietuvių leksikologijos, leksikografijos, etimologijos ir onomastikos srityse. Pirmasis profesoriaus darbas leksikografijos srityje – „Lietuvių – rusų kalbų žodynėlis“ pagal J. Jablonskio išleistas „Lietuvių pasakas“.

Knygoje „Kalba ir senovė“ išleistoje 1924 m. jis parodė ne vieną lietuvių kalbos praeities puslapį ir iki šių dienų tebėra žymiausias lietuvių etimologas.

Dirbdamas Kaune jis pasišventė lietuvių kalbos žodyno leidimo darbui. Žodyne išaiškino ne tik žodžių reikšmės vartojimą, bet ir jų kilmę, o į žodyną įdėjo ne tik bendrinius, bet ir tikrinius žodžius. Toks sunkus darbas atsiliepė profesoriaus sveikatai. K. Būga susirgo, manoma, kad gripu, kuris vėliau komplikavosi į smegenis, jam buvo diagnozuotas smegenų gripas.

1924 m. gruodžio 2 d. Karaliaučiuje K. Būga, būdamas 45 metų, mirė. Mokslininkas buvo palaidotas Kauno miesto kapinėse, netoli savo mokytojo K. Jauniaus. Tarybiniais metais K. Būgos palaikai buvo perlaidoti į Petrašiūnų kapines.

Labai didelis K. Būgos nuopelnas lietuvių leksikologijai ir leksikografijai yra „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimo organizavimas. Žodynas turėjo būti ne tik aiškinamasis, bet ir istorinis – etimologinis su dialektologijos ir kalbos istorijos nuokrypomis (ekskursais)  žodynas. Deja, dėl K. Būgo mirties buvo išleisti tik du „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuviniai: pirmasis – 1924 m., o antrasis – 1925 m.

1958 – 1962 m. buvo išleisti trys K. Būgos „Rinktinių raštų“ tomai, kuriuos sudarė prof. Z. Zinkevičius.

Literatūra:

Biržiška V. Lietuviškoji enciklopedija. „Spaudos fondas“, Kaunas, 1936.

Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1, Vilnius, 1979, p. 182-192.

Sabaliauskas A. Kazimieras Būga ir lietuvių leksikografija. LKK 37,1997.

Skardžius Pr. Rinktiniai raštai 4, Vilnius, 1997, p. 162–176.

Vosylytė B. K. Būga žodynininkas. LiK 1. 1956.

Būga K. Rinktiniai raštai  1 t. Sud. Zinkevičius Z., Vilnius, 1958.

Lietuvių kalbos enciklopedija. Sud. Morkūnas K., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, p. 99–101.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
  2. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių
  3. V. E. Bortkevičienė ir J.Prasauskas. Lietuvos karvedys J.K.Katkevičius-Katkus
  4. J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas
  5. V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Igno Bogušo ir Pranciškaus Ksavero Bogušo pėdsakais
  6. Mirė kalbininkas profesorius Vincentas Drotvinas
  7. „Mokslo sriuba“: Absoliutus temperatūros nulis arba kaip Nobelio premijos laureatas padės Lietuvos lazerių rinkai (video)
  8. Jurgio Dovydaičio kalbinė veikla
  9. Atidaroma paroda, leidžianti lytėjimu pajusti lietuvių kalbą
  10. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  11. Netekome iškilaus kalbininko Algirdo Sabaliausko
  12. Kaune pristatoma keliaujanti paroda „Pasaulis semiotiko akimis“, skirta A. J. Greimui atminti
  13. M. Petkevičienė. Kalba buvo jo gyvenimas
  14. Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos
  15. R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

2023 04 21
Seime Pasaulio kultūros dienai skirta tarptautinė konferenciją (video)

Diskusija: ar karo pabėgėliai ir imigrantai Lietuvoje turi mokytis valstybinės kalbos?

2023 04 16
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Liuda Petkevičiūtė | asmeninė nuotr.

L. Petkevičiūtė. Ką turi žinoti kiekvienas lietuvis

2023 03 04
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje tebekalbėsime lietuviškai?

2023 02 27
Artūras Žukauskas | Alkas.lt nuotr.

L. Kalėdienė. Negi Lietuvos mokiniai kvailesni už Ukrainos?

2023 02 09
Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

Mokslininkas, ištyręs baltiškuosius įvardžius. Prof. A. Rosiną prisimenant

2023 02 09
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04

Kalėdinių sveikinimų ir palinkėjimų eglė 2022

2022 12 22
Rodyti daugiau

Naujienos

LEKD nuotr.
Etninė kultūra

Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2023 05 05
Susitikimas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta

2023 05 05
Ukrainos gynėjai | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

2023 05 05
Saugios – ir lietuviškos, ir lenkiškos braškės
Gamta ir žmogus

Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu

2023 05 05
Šienavimas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sostinėje keičiama šienavimo tarka

2023 05 05
firestock.ru nuotr.
Lietuvoje

Gelbėjami piratų pagrobti lietuviai

2023 05 05
Minima Šv. Florijono diena | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ugiagesiai mini Šv. Florijono dieną

2023 05 05
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

„Galingi, nes vieningi“ atyksta į Prienus

2023 05 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Salų dvare – Aukštaitijos metams skirta XX tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Pusė konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta
  • Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • Mamas pradžiuginkite pavasarišku braškių tortu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

by daiva
2023 04 21
43
V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

Nekalbant jau apie istorinę atmintį, kultūrinį paveldą, šiandien jau ir lietuvių kalbą kai kurie „pažangūs" politikai ima traktuoti (kol kas...

Skaityti toliau

Diskusija: ar karo pabėgėliai ir imigrantai Lietuvoje turi mokytis valstybinės kalbos?

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 16
10
Seime Pasaulio kultūros dienai skirta tarptautinė konferenciją (video)

Balandžio 17 d., pirmadienį, 10–12 val. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas rengia nuotolinę diskusiją „dėl lietuvių kalbos mokėjimo“.

Skaityti toliau

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

by daiva
2023 03 18
0
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

Mes kiekviename žingsnyje pabrėžiame, kad esame krepšinio tauta. Rodo mūsų televizijos vietines ir tarptautines krepšinio batalijas žydruosiuose ekranuose, o mes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • teisingai apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • rašyk nerašęs apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • stuoka apie D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant
  • Jei tai ne apgaulė apie Ukrainos atstatymui – 400 milijardų dolerių
  • tai ar apie Vilniaus oro uostas pasikeis neatpažįstamai
Kitas straipsnis
Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros

Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai