Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

Kęstutis Pulokas, www.mokslolietuva.lt
2020 12 29 08:00
0
Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

Marija ir Vilius Gaigalaičiai (1939) | mokslolietuva.lt nuotr.

Marija ir Vilius Gaigalaičiai (1939) | mokslolietuva.lt nuotr.
Marija ir Vilius Gaigalaičiai (1939) | mokslolietuva.lt nuotr.

„Mokslo Lietuvoje“ jau esame rašę apie Viliaus Gaigalaičio sukaktims skirtą parodą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Skelbiame išsamesnes žinias apie šį mokslininką ir visuomenės veikėją.

Vilius Gaigalaitis gimė 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje (Vėžininkų vls., Ragainės aps.), gausioje ūkininkų Mikelio ir Edės (Austynaitės) Gaigalų šeimoje. Nuo 1877 m. lankė Žukų liaudies mokyklą, kurią baigęs porą metų triūsė tėvų ūkyje. 1886 m. Klaipėdos lietuvininkų kunigas Jonas Pipiras (1833–1912) parengė jį mokslams gimnazijoje. Tais pačiais metais V. Gaigalaitis pradėjo lankyti Klaipėdos gimnaziją, o nuo 1888 m. mokslus tęsė Tilžėje. Pastarojoje subūrė slaptą švietėjišką gimnazistų organizaciją „Baltija“. 1892 m., baigęs Tilžės

gimnaziją, pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete. Papildomai studijavo lyginamąją kalbotyrą, istoriją, lankė lietuvių kalbos seminarą, dalyvavo senosios istorijos mokslinės draugijos „Prussia“ veikloje. Vėliau studijas tęsė Berlyno universitete.

Klaipėdos krašto direktorija (1923). Iš kairės: Vilius Gaigalaitis, Martynas Reisgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas | mokslolietuva.lt nuotr.
Klaipėdos krašto direktorija (1923). Iš kairės: Vilius Gaigalaitis, Martynas Reisgys, Erdmonas Simonaitis (vadovas), Martynas Toleikis, Kristupas Lekšas | mokslolietuva.lt nuotr.

Rengdamasis baigiamajam kunigystės egzaminui pro ministerio, 1897 m. V. Gaigalaitis tobulinosi Ragainės mokytojų seminarijoje, kurį laiką mokytojavo. Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Adalberto Becenbergerio (1851–1922) paragintas, parengė disertaciją „Die Wolfenbütteler litauische Postillenhandschrift aus dem Jahre 1573…“ („1573 m. Volfenbiutelio postilės lietuviškas rankraštis“), už kurią 1900 m. birželio 22 d. Karaliaučiaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslo taryba jam suteikė filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Disertacija tais pačiais metais buvo išspausdinta Tilžėje Lietuvių literatūros draugijos leidinyje „Mitteilungen der litauischen litterarischen Gesellschaft“.

Dr. Vilius Gaigalaitis (stovi ketvirtas iš kairės) tarp Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Berlyne, 1918 m. spalio 24 d. | mokslolietuva.lt nuotr.
Dr. Vilius Gaigalaitis (stovi ketvirtas iš kairės) tarp Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų Berlyne, 1918 m. spalio 24 d. | mokslolietuva.lt nuotr.

1900 m. vasarą Karaliaučiuje ordinuotas kunigu, dr. Vilius Gaigalaitis buvo paskirtas aptarnauti neseniai įkurtą Ramučių evangelikų liuteronų parapiją. 1902–1915 m. tarnavo Priekulės evangelikų liuteronų parapijos antruoju kunigu, 1915–1919 m. kunigavo Katyčių evangelikų liuteronų parapijoje. Kunigaudamas kartu buvo ir vietos mokyklų inspektorius. Drauge su bendraminčiais įsteigė Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų labdaros, kultūros ir švietimo draugiją „Sandora“. Pirmieji draugijos įstatai patvirtinti susirinkime Klaipėdoje 1904 m. vasario 27 d. 1905 m. rugpjūčio 26 d. buvo išrinktas jos pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 1940 m. Redagavo draugijos laikraštį „Pagalba“.

Dar 1903 m. kunigas dr. Vilius Gaigalaitis nuo Klaipėdos ir Šilokarčemos apskričių išrinktas į Prūsijos Landtagą. Deputatu buvo tris kadencijas – iki 1918 m. (perrinktas 1908 ir 1913 m.). Nuosekliai rūpinosi lietuvininkų reikalais, ypač mokyklose ir bažnyčiose. Nuo XX a. pradžios rūpinosi Biblijos lietuvių kalba leidimu ir platinimu Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje bei išeivijoje. 1924–1937 m. buvo Britų ir užsienio Biblijos draugijos atstovas Lietuvoje.

1911 m. spalio 10 d. V. Gaigalaitis vedė Mariją Sofiją Dycę (Marie Sophie Dietze, 1876–1965), Chemijos pramonės asociacijos generalinio direktoriaus dukterį, studijavusią teologiją. Ji visokeriopai palaikė savo vyrą ir pati aktyviai įsitraukė į „Sandoros“ veiklą. Pramokusi lietuviškai, ji vadovavo vaikų pamaldėlėms, buvo draugijos įsteigto knygyno ir įvairių draugijos rengiamų mokymų vedėja.

Viliaus ir Marijos Gaigalaičių antkapinis paminklas, kartu su palaikais 1994 m. iš Breteno perkeltas į Elniškės kapines | mokslolietuva.lt nuotr.
Viliaus ir Marijos Gaigalaičių antkapinis
paminklas, kartu su palaikais 1994 m. iš
Breteno perkeltas į Elniškės kapines | mokslolietuva.lt nuotr.

Dr. V. Gaigalaitis dalyvavo įvairioje mokslinėje ir visuomeninėje veikloje, priklausė Vilniuje veikusiai Lietuvos mokslo draugijai (1907–1914), buvo Spaudos draugijos Tilžėje (1914–1922), Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto (1913–1914), Vokiečių-lietuvių draugijos Berlyne (1917) narys. Per Pirmąjį pasaulinį karą rinko lėšas į Rusiją ištremtiems kraštiečiams šelpti. Būdamas Prūsijos Landtago narys, karo metu stengėsi paveikti Vokietijos valdžią, kad būtų pripažinta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Rašė straipsnius į vokiškus laikraščius apie lietuvių tautą, jos padėtį.

1918 m. lapkričio 16 d. dr. V. Gaigalaitis buvo išrinktas Tilžėje įkurtos Prūsų Lietuvos tautinės tarybos pirmininku. Dėl aktyvaus lietuvybės gynimo ir skelbiamų Mažosios Lietuvos susijungimo su Didžiąja siekių 1919 m. liepą turėjo laikinai pasitraukti į Kauną, bet 1920 m. pradžioje, Klaipėdos kraštą užėmus prancūzams, grįžo į Klaipėdą. 1920 m. kovo 20 d. drauge su kitais trimis Mažosios Lietuvos atstovais (Martynu Jankumi, Kristupu Lekšu ir Jurgiu Strėkiu) buvo kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Lietuvos Respublikos įgaliotas, 1921 m. Vilius Gaigalaitis vyko į Londoną konsultacijoms su Didžiosios Britanijos vyriausybe, 1922 m. vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje Paryžiuje, sprendusioje tolesnį krašto likimą.

Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos Respublikos dalimi, dr. V. Gaigalaitis nuo 1923 m. vasario iki gruodžio buvo krašto Direktorijos narys, Bažnyčios ir švietimo reikalų decernentas, parengė įstatymą dėl lietuvių kalbos vartojimo mokyklose. Dar 1921 m. V. Gaigalaitis lietuvininkų šeimų vaikams Klaipėdoje rengė „brandos mokymus“, skirtus pasirengti mokymuisi aukštesnėse mokyklose bei universitetuose. Jo sumanymu 1922 m. Klaipėdoje buvo įkurta pirmoji lietuviška gimnazija. Tais pačiais metais įsteigta draugija tautos kultūrai kelti „Aukuras“, 1924 m. įkurta Klaipėdos krašto ir miesto muziejaus draugija, 1926 m. suburta Klaipėdos krašto mokyklų draugija, kuri įsteigė apie 50 privačių lietuviškų mokyklų, rūpinosi lietuviškų gimnazijų steigimu Šilutėje ir Pagėgiuose.

Atminimo lenta ant Žukų mokyklos sienos | mokslolietuva.lt nuotr.
Atminimo lenta ant Žukų mokyklos sienos | mokslolietuva.lt nuotr.

1925 m. dr. Vilius Gaigalaitis drauge su kitais įtikino Lietuvos Respublikos Seimą Lietuvos universitete Kaune įkurti Evangelikų teologijos fakultetą. Jame dirbo nuo 1925 m. balandžio 20 d. iki 1936 m. rugsėjo 15 d. – iki fakulteto veiklos sustabdymo. Vienerius metus – nuo 1927 m. rugsėjo 1 d. iki 1928 m. rugsėjo 1 d. – ėjo fakulteto vedėjo (dekano) pareigas. Buvo jo docentas, o 1929 m. sausio 1 d. tapo ekstraordinariniu profesoriumi. Vadovavo Naujojo Įstatymo katedrai, skaitė įvado į Naująjį Testamentą, egzegezės, senosios graikų kalbos, liturgikos mokymus, buvo fakulteto bibliotekos vedėjas. Nuo 1934 iki 1939 m. Klaipėdoje veikė dr. Viliaus Gaigalaičio įsteigti mokymai pamokslininkams, diakonams ir chorų vadovams rengti.

1925 m. birželio 22–23 d. Tauragėje įvykusiame Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Lietuvių sinode dr. V. Gaigalaitis buvo išrinktas Sinodo pensininku ir LELB Konsistorijos nariu. Netrukus Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimu jis buvo patvirtintas LELB Konsistorijos prezidentu. Šias pareigas Vilius Gaigalaitis ėjo beveik tris kadencijas (iki 1933 m.), atstovavo bažnyčiai tarptautiniuose ekumeniniuose suvažiavimuose Kembridže, Oksforde, Helsinkyje, Stokholme, Osle, Prahoje, tarptautinėse mokslinėse konferencijose Vitenberge ir Rygoje. 1933 m. lapkričio 4 d. Latvijos universitetas jam suteikė teologijos Garbės daktaro vardą. Už savo įvairiapusę veiklą dr. Vilius Gaigalaitis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III (1928) ir II (1930 m.) laipsnių ordinais bei Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu (1928), Latvijos Trijų žvaigždžių IV laipsnio ordinu (1935).

Kai Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos atplėšė hitlerinė Vokietija, dr. Vilius Gaigalaitis 1940 m. sausį persikraustė į Kretingą ir kurį laiką aptarnavo Gargždų evangelikų liuteronų parapiją. 1940 m. gegužės 26–29 d. dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigų konferencijoje Vilniuje. 1941 m. vasario mėnesį iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vokietiją ir abu su žmona įsikūrė Bretene, dabartinėje Badeno-Viurtembergo žemėje. Patekęs į valdžios nemalonę, gyveno beveik namų arešto sąlygomis („po saugia valstybinės policijos priežiūra“). Netrukus po Antrojo pasaulio karo, sulaukęs septyniasdešimt penkerių, Vilius Gaigalaitis mirė 1945 m. lapkričio 30 d. Bretene, pietvakarių Vokietijoje.

Kūrybinis kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio palikimas – 25 įvairios apimties skirtingų temų knygos, iš jų 19 – lietuvių, 5 – vokiečių ir 1 – prancūzų kalbomis. Tarp jų „Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje“ (1905), „Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava“ (1912 m.; pirmoji istoriografinė Mažosios Lietuvos spaudos apžvalga), „Kristijonas Duonelaitis, jo gyvastis ir darbai“ (1913 m.; pirmasis donelaitikos veikalas lietuvių kalba) ir kt. Paliko gausų publicistikos kūrinių rinkinį, daug rankraščių. Sukaupė turtingą asmeninę biblioteką.

Našlės rūpesčiu kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio archyvas 1956 m. buvo patalpintas valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne. Čia jis buvo sukataloguotas, o 1997 m., vykdant velionio testamentą, perduotas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. 1997 m. spalio 14 d. čia buvo iškilmingai atidaryta paroda „Iš Mažosios Lietuvos politikos ir kultūros veikėjo, evangelikų liuteronų kunigo, profesoriaus, daktaro Viliaus Gaigalaičio spaudos rinkinio“. Dabar bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje laikomame V. Gaigalaičio fonde – 187 saugojimo vienetai, apimantys 1888–1940 m. laikotarpį.

Vykdant velionio valią būti palaidotam gimtinėje, kunigo dr. Viliaus ir Marijos Gaigalaičių palaikai 1994 m. kovo 26 d. buvo iškilmingai perlaidoti Priekulės evangelikų liuteronų parapijos Elniškės kapinėse. Pagerbiant Viliaus Gaigalaičio atminimą, 2005 m. ant istorinės Žukų mokyklos, įsteigtos 1833 m., pastato sienos buvo atidengta atminimo lenta. Viliaus Gaigalaičio vardu pavadintas Klaipėdos rajone veikiantis pensionas, 1934 m. įsteigtas paties kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio ir „Sandoros“ rūpesčiu, šiandien priklausantis Klaipėdos rajono savivaldybei, 2005 m. iš Laugalių perkeltas į Gargždus.

Kęstutis Pulokas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Vrublevskio skaitykloje veikia mažoji paroda „Lietuvą ir lietuvius mylėjau…“

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

2021 01 19
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Vitalijus Balkus | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Iš savo varpinės“: Miškuose „greitkeliai“, miestuose bekelė (video)

2020 12 12
Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

Tarp geriausių mokslinių disertacijų išrinktas ir dr. M. S. Poškaus tyrimas apie paauglių elgesį gamtoje

2020 12 09
Pristatyta paroda „Švietimas visiems. J. A. Komenskio palikimas pasauliui“

Pristatyta paroda „Švietimas visiems. J. A. Komenskio palikimas pasauliui“

2020 10 06
Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Netekome žinomo kalbininko Arnoldo Piročkino

2020 09 15
Vilius Gaigalaitis | lt.wikipedija.org nuotr.

Kviečia paroda, skirta filosofijos mokslų daktarui Viliui Gaigalaičiui

2020 09 07
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. A. Bučio karališkojo įstatymo belaukiant…

2020 07 29
Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

T. Baranauskas. Karaliai ir „pusantro kilogramo argumentų“

2020 07 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
Lietuvoje

Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)

2021 02 27
Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
Gamta ir žmogus

Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?

2021 02 27
Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • T0mas J. apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokytoja Stefanija Jovaišienė švenčia garbingą 100 metų sukaktį (video)
  • Smulkinta mėsa: kaip išsirinkti ir į ką atkreipti dėmesį?
  • V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1620; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 933; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 817; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 710; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 679; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 640; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

by Kristina Aleknaitė
2021 02 16
1
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę žinoti Lietuvos istoriją ir ją įprasminti šių dienų tikrove. Visi yra girdėję apie Lietuvos kunigaikščių...

Skaityti toliau

Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno

by daiva
2021 01 19
0
Pranas Baltrėnas | vgtu.lt nuotr.

Lietuvą sukrėtė netikėta žinia – mirė ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) akademikas, išradėjas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, profesorius, habilituotas...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie K. Krupavičienė. Raginame nekurstyti konflikto tarp Prezidento ir Ministrės Pirmininkės
  • T0mas J. apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Balsas-tyruose apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
Kitas straipsnis
Šiaulių eglė | siauliai.lt nuotr

Kalėdų eglių varžytuvių nugalėtoja – Šiaulių žaliaskarė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai