Šeštadienis, 2 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Jūros tyrimų mokslininkas: plastiką ne tik perkame, bet ir valgome

www.alkas.lt
2019 03 28 13:07
0
Lietuvoje daugėja automobilių plastiko atliekų

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.
Automobilių plastiko atliekos | Gamintojų ir importuotojų asociacijos nuotr.

Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.

Gyvename kartu su plastiku

Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje ar kūno šveitikliuose ir dažnai yra plika akimi nematomos. 

„Ar atidarant maisto ar gėrimo pakuotę į produktą patenka mikroplastiko dalelių, ar plastikas, patekęs į žmogaus ar jūrinio gyvūno organizmą išskiria chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos jį gaminant, kokiomis koncentracijomis ir kokios to galimos pasekmės? Į šiuos ir panašius klausimus, deja, bet šiandien atsakymų dar ieškome atlikdami įvairius mokslinius tyrimus. Tačiau aišku, kad jūrinėje aplinkoje mikroplastiko dalelės gali veikti kaip sorbentas, sugeriantis aplinkoje esančias pavojingas chemines medžiagas, taigi jūriniams organizmams „atnešti“ ne tik savo sudėtyje esančias, bet ir sugertas medžiagas“, – aiškina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas.

Anot A. Balčiūno, polietileno, nailono ir kitų dirbtinių polimerų yra mūsų dėvimuose drabužiuose ar kitoje tekstilėje, todėl juos skalbiant dalis tekstilės audinio yra išleidžiama į nuotekas, tada į upes ar į jūrą. Tai yra vienas iš būtų, kaip plika akimi nematomas mikroplastikas, patenka į jūrinę aplinką.

Jis pasakoja, kad net aplinkos ore, dulkėse yra aptinkama mikroplaušo siūlelių, taigi dirbtiniai polimerai tikrai tapo neatsiejama mūsų buities dalis.

„Jūroje plaukiojantis plastmasinis maišelis, dėl saulės šviesos ir ultravioletinių spindulių bei jūros bangavimo sukeliamo poveikio, laikui bėgant, suyra  į mažesnes daleles, kurios palaipsniui tampa mikroplastiku. Nesame atskira gamtos dalis, esame viena iš daugelio gyvūnų rūšių, kuri gyvena kartu su plastiku, tik gaila, kad tas plastikas aplinkoje atsirado dėl žmogaus veiklos. Tačiau kol kas nei paukščiai nekrenta iš dangaus, nei žuvys išmetamos į krantą, tai ir žmonės dar nemiršta nuo plastiko taršos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Baltijos jūroje – vystoma aplinkosauginė sistema

Anot jo, svarbu kuo skubiau vystyti aplinkosauginį švietimą, taikyti taršos mažinimo priemones ne tik buityje, bet ir pramonėje

„Pasaulyje aplinkos taršos plastiku problemos aptarinėjamos jau nuo 8 deš. vidurio. Praėjusiais metais Jungtinių tyrimų centras prie Europos Komisijos paskelbė mokslinių tyrimų rezultatus ir 10 dažniausiai randamų šiukšlių Europos paplūdimiuose sąrašą. Tai plastiko fragmentai, virvės ir siūlai, cigarečių nuorūkos, plastikiniai maišeliai, puodeliai, kamšteliai. Šie rezultatai skatina priimti naują direktyvą, mažinančią vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Kalbant apie taršos mastą, pesimistai jau dabar galėtų sakyti, kad padaryta neatstatoma žala, nes faktas, kad plastiko yra mūsų jūrinėje aplinkoje – nenuginčijamas, o jį išvalyti – labai sudėtinga. Iš kitos pusės, optimistai įžvelgia besivystantį visuomenės ir pramonininkų aplinkosauginį sąmoningumą, todėl tarša yra linkusi mažėti“, – įžvelgia mokslininkas.

Jis pasakoja, kad jūrų gyvūnai, mirštantys dėl to, kad įsipainiojo ar prarijo plastiko šiukšles, dažniausiai gyvena Kinijos ar Pietryčių Azijos jūroje, Ramiajame vandenyne. Štai Baltijos jūros regione atliekų tvarkymo sistema, pasak jo, yra aukšto lygio, o tarša čia sparčiai mažinama, aktyviai užsiimama prevencija.

„Klaipėdos universitete nuo 2012 m. tiriamas šiukšlių ir ypač plastiko kiekis mūsų jūrinėje aplinkoje. Šiuo metu Jūros tyrimų institute vykdome „Bonus Micropoll“ projektą, kuriuo siekiame ištirti mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų kiekį Baltijos jūroje, taikant vieningą metodų sistemą. Pastebime, kad makroplastikas yra lengvai pastebimas ir identifikuojamas, o mikroplastiko tyrimuose atsiranda netikslumų dėl tyrimo metodikos. Kaip tik šiuo metu dirbame ties tuo, kad užtikrintume patikimą mikroplastiko tyrimo metodiką, nes tiriant ypatingai mažas daleles įtaką rezultatams daro netgi laboratorijos ore esančios mikroplastiko dalelės“, – sako jis.

Stiprinti rūšiavimo įpročius

„Pagal plastiko ir kitų žaliavų sunaudojimą, Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra sąrašo apačioje. Rūšiavimo lygis auga, tačiau vis dar esame prasčiausiai tai darantys. Labai gelbsti depozito sistema, kuri rodo išties puikius rezultatus. Tačiau, jeigu skaičiuotume plastiką, kurio neapima depozitas – situacija labai prasta. Dauguma tokio plastiko yra sudeginama arba išmetama į sąvartyną. Tikimės, kad kai įsivažiuos atskiras maisto surinkimas miestuose nuo 50 tūkst. gyventojų bei namuose, kuriems yra duoti plastiko konteineriai – situacija gerės. Padėtų ir tai, kad pakuotės būtų daugiau perdirbamos“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Anot jo, prisidėti prie gamtos išsaugojimo gali kiekvienas iš mūsų – rūšiuodamas ir naudodamas mažiau plastiko pakuočių, o jeigu ir tenka naudoti plastiką, geriau rinktis perdirbamą.

Tracevičius dalijasi, kad šiandien socialinėje erdvėje ypač įdomu stebėti įvairius socialinius eksperimentus, pavyzdžiui, žmonės priima vakaro be ekrano iššūkį, mėnesio iššūkį be vienkartinio puodelio ar plastikinių maišelių. Visą tai žmonės fiksuoja nuotraukose bei dalijasi projekto „Misija: nulis“ internetinėje svetainėje.

„Mums reikia ne tik patiems imtis veiksmų, bet ir reikalauti to iš gamintojų bei importuotojų, kad į Lietuvos rinką nebūtų tiekiamos neperdirbamos pakuotės iš polystereno ir kito plastiko, dažnai žymimo skaitmenimis 3, 6 ar 7. Jeigu jau matome tokias pakuotes parduotuvėje – venkime, nes jos bus pašalintos sąvartyne arba sudeginamos. Geriau rinktis perdirbamas medžiagas, taip pat popierines pakuotes. Šiuo metu itin populiarėja ir bičių vaško popierius, puikiai pakeičiantis įprastus plastikinius maišelius“, – pataria D. Tracevičius.

Sužinoti naujų ir dalytis tvaraus gyvenimo patarimais, kaip pasisiūti daugkartinį pirkinių maišelį, pasigaminti bičių vaško maišelį maisto produktams ar kaip kompostuoti namuose galima Aplinkos ministerijos iniciatyvos „Misija: nulis“ internetiniame puslapyje Misijanulis.lt bei iniciatyvos „Facebook“ paskyroje. Čia žmonės nuolat dalijasi aktualia ir naudinga informacija, kaip gyventi atsakingai prieš save ir gamtą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  2. Mokslininkas Feliksas Bukauskas garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje
  3. KTU mokslininkas: netrukus cementas ne terš, o saugos gamtą
  4. Šimtai žmonių paniro į ledines Baltijos jūros bangas
  5. Iš didžiausių Baltijos jūros teršėjų sąrašo išbraukta dar viena Lietuvos įmonė
  6. Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą
  7. Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
  8. Gegužės 18 dieną prasideda piketų banga už medžius „Gyvo žalio ar betono?“
  9. V. Tavorienė. Briuselis šokdina ūkininkus
  10. Turėsime naudoti mažiau plastikinių maišelių
  11. Prieš klimato kaitą stos ir Lietuva
  12. Inventorizuotos didžiausių šalies miestų užterštos teritorijos
  13. Rytoj prasideda Europos atliekų mažinimo savaitė
  14. Ar saugūs miško grybai ir laukinė fauna radiacinės taršos požiūriu?
  15. Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
  16. Jei keliausite pėsčiomis, gausite atšvaitą
  17. Seimo narys prašo Vyriausybės pateikti paaiškinimus dėl laiko keitimo poveikio žmonėms
  18. Siūloma įstatymiškai apibrėžti lauko darželių veiklą
  19. Griežtinama priežiūra ekologiniams ūkiams
  20. Birželio penktąją Aplinkos ministerija kviečia nesinaudoti jokiais vienkartiniais plastiko gaminiais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Miokardo infarktas: pirmieji požymiai

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

2022 07 01
Maisto kokybei – du nauji ženklai

Maisto kokybei – du nauji ženklai

2022 06 30
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Seimas palaimino sveikatos reformą

2022 06 30
Naujos Šimkūnaitės knygos viršelis | mokslolietuva.lt nuotr.

Eugenijos Šimkūnaitės mintys nesensta

2022 06 30
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo

Gydytojai: reforma „važiuoja“ tolyn

2022 06 30
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai

Kam pavojingiausias vasaro karštis?

2022 06 29
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?

Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?

2022 06 29
Svarbiausios žinios apie kiaušinių kokybę – ant pakuočių ir jų pačių

Daugiau lietuviškų gaminių pasieks taivaną

2022 06 27
Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?

2022 06 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Geru mokytoju gali tapti tas, kuris turi pašaukimą? | VDU Švietimo akademijos nuotr.
Kultūra

Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?

2022 07 02
„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba | Rengėjų nuotr.
Istorija

„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba

2022 07 02
Mėlynosios vėliavos ženklu šią vasarą bus pažymėti 8 Lietuvos paplūdimiai
Įvairenybės

Kaip užkirsti kelią nelaimei prie vandens?

2022 07 02
Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas
Įvairenybės

Teisingai prižiūrima veja žaliuos ir per karščius

2022 07 02
Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti
Lietuvoje

Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti

2022 07 02
Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje? | punskas.pl nuotr.
Baltų žemėse

Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje?

2022 07 02
Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai
Įvairenybės

Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai

2022 07 02
„Sutarjėla“ Ukmergėje | rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Vilkmergėje – XVII Aukštaitijos sutartinių šventė „Sutarjėla“!

2022 07 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Romas apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • T0mas J. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Romas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?
  • „Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba
  • Baltijos šalių gyventojų noras – savas būstas
  • Kaip užkirsti kelią nelaimei prie vandens?

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2032; komentarų: 51
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1062; komentarų: 0
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 635; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 600; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 585; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 553; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos

by Ditė Česėkaitė
2022 07 01
2
Miokardo infarktas: pirmieji požymiai

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos...

Skaityti toliau

Maisto kokybei – du nauji ženklai

by Ditė Česėkaitė
2022 06 30
0
Maisto kokybei – du nauji ženklai

Gaminiai, pagaminti pagal Nacionalinę maisto kokybės sistemą, jau gali būti ženklinami dviem ženklais. Šie ir kiti taisyklių pakeitimai, įtraukiantys tvarios...

Skaityti toliau

Seimas palaimino sveikatos reformą

by Ditė Česėkaitė
2022 06 30
0
Greitoji pagalba | lsveikata.lt nuotr.

Seimas pritarė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisoms ir lydimojo Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms, kuriomis sudaromos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Romas apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • T0mas J. apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Romas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

Kitas straipsnis
Renginio akimirkos | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuva mini įstojimo į NATO 15-ąsias metines (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai