Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Punios šilo klausimą Aplinkos ministerija sprendžia savų miškininkų tarpe

www.alkas.lt
2019 09 06 14:06
0
Punios šilas | Rengėjų nuotr.

Punios šilas | Rengėjų nuotr.

Punios šilas | Rengėjų nuotr.
Punios šilas | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 4 d. Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl Punios šilo, į kurį selektyviai buvo pakviesti tik mokslininkai, nepritariantys rezervato plėtrai. Nė vienas mokslininkas, visuomenininkas ar gamtininkas, pasisakantis už rezervato plėtrą, ar pasirašęs peticiją už šilo išsaugojimą į šį susitikimą kviestas nebuvo. Susitikime taip pat nedalyvavo ir nė vienas saugomų teritorijų specialistas.

„Man labai liūdna, kad Aplinkos ministerija pasirinko tradicinį problemos sprendimo būdą, kai pasikviečia tik savo politikai artimą pusę ir apie saugomas teritorijas diskutuoja ignoruodama saugomų teritorijų specialistus. Nors man, kaip vilkų gynėjui, labai nepatinka toks palyginimas, bet tai, kas vyko vakar, iš tiesų buvo vilkų posėdis apie avių gerovę…“ – apie vakar vykusį susitikimą sako gamtininkas Andrius Gaidamavičius.

Prieš savaitę gamtininkai ir visuomenininkai, kovojantys dėl Punios šilo išlikimo, Vyriausybei įteikė peticiją, kurią pasirašė beveik 15 000 žmonių. Jie taip pat aukščiausiems šalies politikams išsiuntė atvirą mokslininkų laišką. Jį pasirašė visų Lietuvoje vystomų gamtos mokslo sričių vedantieji tyrėjai iš svarbiausių mokslo ir studijų institucijų! Patys mokslininkai sakė, kad tai – ko gero pirmasis atvejis Lietuvos gamtosaugos istorijoje, kai toks didelis kiekis iškiliausių mokslininkų vieningai pareiškia tokią griežtą poziciją. Po šių veiksmų Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika interviu žiniasklaidai teigė, jog organizuos visų suinteresuotų pusių diskusiją. Visgi, į šį pasitarimą selektyviai buvo kviesti tik miškininkai.

„Labai apmaudu, jog ministerija kaip atsakinga institucija vietoj to, jog siektų atliepti visuomenės lūkesčius, ieškotų dialogo bei įsiklausytų į visą argumentų spektrą, eina priešingu būdu, renkasi vienpusišką kelią ir ignoruoja gamtosaugos argumentus. Taip elgdamasi ji tik gilina konfliktą ir „kasantis giliau į apkasus“, mažindama galimybes konstruktyviai rasti geriausią sprendimo būdą Punios šilui išsaugoti. Panašu, kad Aplinkos ministerijai nusispjauti į beveik 15 000 piliečių pasirašiusių peticiją bei vedančius gamtosaugos ir miškų ekologijos mokslininkus. Ministro veiksmai taip ir nepasistūmėjo į priekį. Jis toliau linkęs siekį užtikrinti griežtesnę Punios šilo apsaugą laikyti viešųjų ryšių akcija, o tiesioginiame eteryje pasitelkdamas atvirą melą bando diskredituoti Punios šilo gynėjus.“ – situaciją komentuoja vienas iš kampanijos už Punios šilą iniciatorių, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Susipažinusi su susitikimo protokolu mokslininkė, botanikė, Gamtos tyrimo centro vyriausioji mokslo darbuotoja, pasirašiusi atvirą laišką valdžiai ir visuomenei dr. Jurga Motiejūnaitė  sako: „Ministras ir viceministrė laiko atvirą laišką pasirašiusius   mokslininkus, profesorius ir akademikus silpnapročiais,  kurie net nesugeba perskaityti  pasirašomo  teksto. Tai  toks ministro požiūris į Lietuvos mokslininkus?“

Kitas mokslininkas, ekologas, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys pritarė kolegei: „Tad lieka atviras klausimas – ar Aplinkos ministerija planuoja daryti bent kokią nors diskusiją ir su ekologais, ar jiems pilnai pakanka miškininkų nuomonės sprendimų priėmimui?”

Pridedamas susitikimo protokolas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

POSĖDŽIO DĖL MIŠKO KIRTIMŲ PUNIOS ŠILE

Protokolas

2019 m. rugpjūčio      d. Nr. D4-

Vilnius

Posėdis įvyko 2019 m. rugsėjo 4 d.

Posėdžio pirmininkė – Aplinkos ministerijos viceministrė R. Vaitkevičiūtė.

Posėdžio sekretorius – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresn. patarėjas Z. Glazko.

Dalyviai: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. patarėjas A. Klimavičius,  Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas P. Zolubas, LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas. A. Pliūra, VDU dekanas Edmundas Bartkevičius, VDU dėstytojas Julius Bačkaitis, KMAIK Miškininkystės katedros vedėjas Vidmantas Verbyla, akademikas Stasys Karazija, LAMMC prof. Virgilijus Mikšys, LMI dr. entomologas Artūras Gedminas, LRS narys Kęstutis Bacvinka.

SVARSTYTA. 2019 m. rugpjūčio 29 d. atviras laiškas valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo.

K. Bacvinka pasiteiravo, kas yra iniciatorius Punios šilo rezervato steigimo?

A. Klimavičius informavo, kad pas aplinkos ministrą besilankiusi visuomenininkių organizacijų atstovų delegacija pasiūlė labiau saugoti Punios šilo vertybes ir pakeisti Nemuno kilpų regioninio parko schemą steigiant rezervatą.

K. Bacvinka išreiškė nuomonę, kad sprendimai dėl rezervato steigimo turėtų būti pagrįsti darbo grupės, sudarytos ir įvairių sričių specialistų, išvadomis.

A. Pliūra pasisakė apie genetinių draustinių įsteigimo ir išsaugojimo svarbą, išreiškė nepritarimą jų naikinimui;

A. Klimavičius pažymėjo, kad rengiant Nemuno kilpų regioninio parko schemą genetiniai draustiniai pažymėti, tačiau kreipimąsi tas ginčijama.

P. Zolubas pažymėjo, kad biologinės įvairovės apsauga apima ir genetinę įvairovę.

V. Verbyla atkreipė dėmesį, kad genetiniai medynai sudaro tik apie 300 ha iš bendrų 2000 ha.

V. Mikšys pasiūlė aptarti galimą veiklą draustinyje, o ne rezervato steigimą.

R. Vaiktevičiūtė pažymėjo, kad šiuo metu rezervato steigimas neplanuojamas, bet kaip tokiu atveju reikės išsaugoti esančias vertybes, ministerijos nurodymu laikinai sustabdyti sanitariniai ir medžioklė, kas toliau?

P. Zolubas pažymėjo, kad nėra argumentų laiške pateiktiems teiginiams pagrįsti.

S. Karazija mano daugelis pasirašiusiųjų mokslininkų nežinojo teksto, ką pasirašė. Rezervato tikslai teisingi, bet visuomenė jų nežino.

V. Mikšio nuomone pirma problema – nesusikalbėjimas tarp VMU ir VSTT, ūkinės priemonės projektuojamos vidinės miškotvarkos projektuose, jų rengimo metu galima teigti siūlymus, derinama su direkcija. Punios šilo atveju projektui pritarta, jei dabar kažkas netinka, yra procedūros kaip patikslinti miškotvarkos projektą, parengus šio draustinio tvarkymo plano būtų aišku ką reikia keisti. Sanitariniai kirtimai yra dvejų tipų: profilaktiniai pagal miškotvarkos projektą ir privalomi esant kenkėjams. Pirmųjų galima būtų atsisakyti, nes juos vykdo VMU tik todėl, kad turi vykdyti planą. Siūlė IIA miškų grupėje ir draustiniuose atsisakyti profilaktinių sanitarinių kirtimų. Tačiau neaišku kaip elgtis buveinėse?

P. Zolubas šviežiai užpultų atskirų eglių iškirtimas neturėtų pabloginti buveinių būklės, bet visuomenė klaidinama teigiant kad MSAT reikalauja iškirsti sausuolius. 1993 buvo draudžiama kirsti žalias egles sanitariniais kirtimais, kirto tik nudžiūvusius, ko pasėkoje nudžiūvo daugiau kaip 8 mln. ktm. ,edynų.

A. Gedminas apgailestavo, kad atviro laiško autoriai neįsivaizduoja, kad neiškirtus pažeistas egles, tipografo pažeidimų bus žymiai daugiau.

P. Zolubas teigė, kad palikus natūraliai eigai žievėgraužio plitimą kažikurios saugomos rūšys išnyks.

V. Verbyla atkreipė dėmesį, kad medyną be spygliuočių nereikėtų vadinti šilu.

A. Klimavičius siūlymą dėl rezervato steigimo iššaukė didžiulės rietuvės pagamintos medienos Punios šile. Kaip saugoti geriau draustinius nesteigiant rezervato?

R. Vaitkevičiūtė teigė, kad 2017 m škvalas Punios šile išvertė 17 ha, urėdija skubėjo sutvarkyti sudarkytus medynus.

A. Klimavičius pažymėjo, kad natūralūs procesai apima ir pažaidas. Domėjosi kas ir kiek galėtų būti toleruotina sanitariniu požiūriu esant vėjo ar kenkėjų pažeidimams.

A. Gedminas priminė, kad šalia yra rezervatas – ten paliekama viskas. Draustinyje būtinos priemonės, kad užtikrinti jo sveikatingumą.

V. Mikšys pasisakė prieš ūkininkavimą rezervatuose, net saugomų rūšių gausinimo tikslais

A. Klimavičius priminė Januliškio atvejį, kai kertant pavienius medžius sunaikinta saugomų rūšių radvietė, pažeista šaltinio aplinka.

P. Zolubas pažymėjo, kad bloga darbų kokybė neturi sąlygoti MSAT pakeitimo.

A. Gedminas pažymėjo, kad reikia naudoti specialią techniką, tokiu atveju laiku išimant pavienius pažeistus medžius bus galima išsaugoti buveines. Tam pritarė E. Bartkevičius.

A. Pliūra teiravosi ar EB svarbos buveinėse, užimančiose daugiau negu pusė Punios šilo teritorijos, turėtų būti griežčiau ribojama nei IIA miškų grupės miškuose?

A. Klimavičiaus pateikė Lenkijos monitoringo pavyzdį – jei nėra kelmų – didžiausia buveinės vertė.

A. Gedminas pažymėjo, kad kelmas tai irgi pūvanti mediena, ten yra daug svarbių rūšių, tai vertinga ekosistemos dalis.

E. Bartkevičius konstatavo, kad nieko nedarymas – tai ne apsauga

E. Klimavičius informavo, kad užsienyje skatinamas negyvos medienos atsiradimas. Čepkelių rezervate tik 60 proc. atitinka buveinių reikalavimus, siūlė imtis aktyvių priemonių rezervate ir paskatinti, kad vystytųsi greičiau reikiamą kryptimi, o ne saugoti aplinkiniuose miškuose edančias buveines.

S. Karazija ir V. Mikšys pažymėjo, kad jei reguliuosime, tai bus draustinis, o ne rezervatas.

V. Mikšio nuomone labai reikia rekomendacijų miškininkui projektuotojui kaip tvarkytis saugomose teritorijose.

S. Karazija pažymėjo, kad būtina nustatyti saugomų rūšių apsaugą užtikrinančias priemones, o ne drausti viską.

V. Mikšio nuomone saugomoms teritorijoms labai trūksta tvarkymo planų su aiškiais tikslais ir juos atitinkančiomis priemonėmis.

A. Klimavičius informavo, kad tai turi būti miškotvarkos projekte. Šiuo metu rengiamos buveinių tvarkymo rekomendacijos – reikia kartu susikaupti ir prisidėti prie to.

J. Bačkaitis mano kad rekomendacijos bus kryptingos, kadangi jas rengiantys atstovauja tik vieną pusę.

A. Klimavičius pažadėjo, kad rekomendacijų juodraštis bus konsultuojamas su visomis suinteresuotomis institucijomis.

V. Mikšio nuomone projektuojant ir vykdant miško kirtimus nūtina daugiau žiūrėti į realią situaciją medyne, diskutuoti, pasitarti, pasitikrinti atrėžimą. O formuojant saugomų teritorijų tinklą trūksta aiškios koncepcijos ką ir kiek būtina saugoti.

A. Karazija pasiūlė Punios šile EB svarbos buveinėse ūkininkauti pagal rekomendacijas, kitur ūkininkauti IIA grupės režimu užtikrinant saugomu rūšių apsaugą. Pažymėjo, kad visuomenei reikia išaiškinti taikomas priemone, auklėti ir šviesti apie medynų sveikatingumo užtikrinimo svarbą.

E. Bartkevičius pažymėjo, kad aktualus visuomenei klausimas – medžioklė Punios šile.

A. Karazija atkreipė dėmesį kad medžioklės draudimas ir elninių populiacijos pagausėjimas turės neigiamą įtaką saugomoms rūšims.

J. Bačkaitis teiravosi kodėl AM nieko nedaro elninių populiacijai sureguliuoti, kuri 3-5 kartus viršija maksimalų tankį. Dėl to kirtavietėse pagrinde sodinami eglės želdiniai.

V. Mikšys siūlė leisti įrenginėti valksmus sanitariniuose atrankiniuose kirtimuose vykdomuose ne draustiniuose (valksmai galėtų būti vingiuoti, nesusikertantys stačiu kampu, ir pan.). Jei kirtimus vykdyti su mažesne technika – reikės įrengti dvigubai daugiau valksmų, bet ribojamas jų maksimalus galimas plotas biržėje. Taip pat būtina tikslinti MKT dėl skalsumo po atrankinių pagrindinių miško kirtimų.

A. Klimavičius minėjo poreikį diskutuoti dėl Miško sanitarinių taisyklių keitimo siūlydamas kitaip reglamentuoti kenkėjų užpultų medžių kirtimo tvarką visų pirma saugomose EB svarbos buveinėse bei kitose saugomose teritorijose.

NUTARTA:

Siekiant užtikrinti tinkamą Punios šilo apsaugą tikslinga:

  1. Tikslinti Punios šilo vidinės miškotvarkos projektą nurodant saugomų rūšių radavietes ir buveines, aprašant jų būklę ir suprojektuojant būtinas apsaugos priemones;
  2. Vidinės miškotvarkos projektuose neprojektuoti IIA miškų grupei priskirtiems miškams sanitarinių kirtimų normos dėl natūralaus atkritimo.
  3. Vykdant privalomą užpultų medžių kirtimą IIA miškų grupėje naudoti miško kirtimų technologijas darančias mažesnę neigiamą įtaką miško ekosistemai.
  4. VĮ VMU užtikrinti medžioklės plotų priežiūrą Punios šile neorganizuojant komercinių medžioklių, vykdant elninių populiacijos sureguliavimą pagrįstą moksliniais pagrindais.
  5. VMT periodiškai informuoti visuomenę apie miškų sveikatingumo užtikrinimo svarbą, VMU – apie numatytas taikyti miškų sveikatingumo priemones.
  6. IIA miškų grupėje ugdomuosius miško kirtimus projektuoti atsižvelgiant į saugomas vertybes ir Saugomos teritorijos tikslus.
  7. Tęsti diskusijas dėl sanitarinių miško kirtimų ES svarbos buveinėse.
  8. Šio pasitarimo dalyviams pateikti Aplinkos ministerijai iki rugsėjo 15 d. nuomonę dėl 2019 m. rugpjūčio 29 d. atvirame laiške valdžiai ir visuomenei dėl Punios šilo pateiktų teiginių.

Posėdžio pirmininkė                                                                                             R. Vaitkevičiūtė

Posėdžio sekretorius                                                                                             Z. Glazko

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aplinkos ministras sustabdė Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą
  2. Kova dėl Punios šilo tęsiasi – Vyriausybei įteikta peticija su 15 000 parašų
  3. Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą
  4. Aplinkos ministerija nori su visuomene suderinti Miškų įstatymo pataisas
  5. Po peticija išsaugoti Punios šilą pasirašė beveik 8 tūkstančiai. Aplinkos ministras tyli
  6. Aplinkos ministras pažadėjo stabdyti medžioklę Punios šile
  7. Aplinkos ministerija imasi valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarkos
  8. Ar yra alternatyvų karui dėl Punios šilo? (video)
  9. Aplinkos ministerija siūlo stiprinti saugotinų miško buveinių apsaugą
  10. Aplinkos ministerija padidino sumedžiojamų vilkų skaičių
  11. Aplinkos ministerija nustatė vilkų medžiojimo limitą
  12. Aplinkos ministerija leido sumedžioti daugiau vilkų nei anksčiau
  13. Girininkas Petras Budvytis kelia klausimą: Ko nori visuomenė? (video)
  14. Nustatomos papildomos apsaugos priemonės Punios šile
  15. Susivieniję iškilūs visuomenės atstovai Prezidentą ragina apginti Punios šilą
  16. S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)
  17. A. Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!
  18. A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijoje buvo padėkota visuomenei už pilietiškumą
  19. R. Ereminas. Viešas pasiūlymas Aplinkos ministerijai – atsisakykime kirtimų Ąžuolynuose
  20. Palaikymą Punios šilui išreiškė prezidentas Valdas Adamkus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | lrv.lt nuotr.

Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

2022 07 03
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

2022 07 01
Prasidėjo Nacionalinio miškų susitarimo darbai

Prašoma apsaugoti Pakarklės mišką

2022 06 30
Labiausiai vaikų uostomas ir liečiamas augalas – mėta | lrv.lt nuotr.

Labiausiai vaikų uostomas augalas – mėta

2022 06 30
Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Nacionalinis šienpjovių čempionatas sugrįžta!

2022 06 29
Mikrobuveinės ant ąžuolo | naturalit.lt nuotr.

Pasiūlymas kaip suderinti gamtą ir miškininkystę

2022 06 29
Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų | lrv.lt nuotr.

Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

2022 06 27
Oro tarša | am.lt nuotr.

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas | lrv.lt nuotr.

Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas

2022 06 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
Kultūra

Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus

2022 07 07
Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos
Įvairenybės

Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos

2022 07 07
Leidimus prekiauti vaistais įgijo jau virš 100 mažmeninės prekybos vietų
Lietuvoje

Atostogos: ką daryti pamiršus vaistų receptą?

2022 07 07
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ugdome ,,pažangią" tamsuomenę? apie Mokytojai piktinasi „brukama neparengta reforma“
  • Šokiruojanti apie Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
  • jo apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Gallinago gallinago apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
  • Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos
  • Pamirštos Paupio paslaptys

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1680; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1284; komentarų: 31
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 817; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 689; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 632; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 587; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
4
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės dienos proga į Lietuvą atvykusia Moldovos Prezidente Maia Sandu. Tai yra pirmas Moldovos...

Skaityti toliau

Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2022 07 03
0
Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | lrv.lt nuotr.

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos rengia Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai –...

Skaityti toliau

Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės

by Kristina Aleknaitė
2022 07 01
4
Gamtosauginei misijai įdarbintos karvės | lrv.lt nuotr.

Šią vasarą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojai ir baidarininkai galės išvysti neįprastą vaizdą – Grūdos paupyje besiganančias karves. Tai gamtosauginis sumanymas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ugdome ,,pažangią" tamsuomenę? apie Mokytojai piktinasi „brukama neparengta reforma“
  • Šokiruojanti apie Pasaulio rašytojai Lietuvoje svarstys esminius dabarties klausimus
  • jo apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Gallinago gallinago apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
Pasitarimas SAM | sam.lt nuotr.

Ruošiamasi sveikatos pertvarkai – rengiami pokyčiai teikiant skubią pagalbą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai