Išmaniųjų telefonų eros laikais apie telefonų numerius susimąstyti tenka retai – dažniausiai juos išsaugome adresatų sąraše ir tiesiog pamirštame. Tačiau technologijų ekspertai teigia, kad jų istorija yra kupina įdomių faktų ir dalijasi keliais iš jų.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 mažiau žinomus faktus, susijusius su telefonų numerių istorija.
Kaip buvo išrasti telefonų numeriai?
Iki pat XX a. pradžios skambučiai nevykdavo tiesiogiai. Ankstyvosios telefonijos laikotarpiu įeinantys skambučiai visų pirma keliaudavo į telefonų centrus, kuriuose operatorės (nuo 1878-ųjų operatorėmis dažniausiai dirbdavo būtent moterys) pašnekovus sujungdavo rankiniu būdu. Kiekvienas abonentas turėjo asmeninio vardo liniją – operatorės iš pradžių išsiaiškindavo su kurio asmeniu nori būti sujungtas skambinantysis, o tada laidą įjungdavo į reikalingą skirstomąjį skydelį.
Operatorių darbas buvo itin spartus, joms reikėjo ne tik išmanyti skirstomojo skydelio veikimą, bet ir įsiminti daugybę abonentų pavardžių. Todėl, kai 1879-aisiais Lowello (JAV) mieste prasidėjo tymų epidemija, ten gyvenęs mokslininkas Mozė G. Parkeris suprato, kad tuometinė sistema yra per daug rizikinga. Juk jei susirgtų visos 4 miestelio operatorės, jas greitai pakeisti ir apmokyti naujas būtų sudėtinga, o tai reikštų telefoninių paslaugų tiekimo paralyžių. M. G. Parkeris pasiūlė kiekvienam miestelio abonentui priskirti skirtingų skaitmenų seką, kurią naujokėms būtų paprasčiau paaiškinti – taip atsirado pirmieji telefonų numeriai.
9 pasaulio zonos
Ilgainiui telefonų centruose dirbančių operatorių reikėjo vis mažiau. Ypač, kai 1889 m. Almonas B. Stroudžeris (Almon B. Strowger) sukūrė automatinį diskinį jungiklį, kuris abonentus jau galėjo sujungti tiesiogiai. Tiesa, operatorės dar buvo reikalingos atliekant tarpmiestinius ir tarptautinius skambučius. Todėl buvo sugalvota sukurti telefonų kodus, kurie leistų išvengti žmogaus tarpininkavimo ir šioje srityje.
Pirmuosius valstybinius telefonų kodus 1960-aisiais įdiegė Jungtinių Tautų organizacijos įsteigta agentūra, kuri vėliau tapo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga, iki dabar prižiūrinti pasaulinį ryšį. Iš pradžių agentūra 50 pasaulio šalių ir regionų suteikė po skirtingą dviženklį kodą.
Tačiau ši sistema jau 1964 m. buvo pakeista į veikiančią iki šiol – pasaulis buvo padalintas į 9 zonas, o kiekvienai jų buvo skirtas atskiras skaičius. Jis tapo pirmuoju kiekvienos valstybės telefono kodo skaičiumi, prieš kurį dar reikia pliuso ženklo.
Pavyzdžiui, skambinat į Šiaurės Amerikos zonai priklausančias valstybes (JAV, Kanada ar kelias Karibų jūros regiono šalis) reikia suvesti +1, Afrikos zonos telefono kodas yra +2, Europos zonos – +3 arba +4 ir t. t. Kai kurių valstybių kodą ir sudaro tik vienas zoną nurodantis skaitmuo (JAV atveju +1), o kitos prie jo dar pridėjo po vieną (Lenkijos atveju +48) ar du papildomus (Lietuvos atveju +370).
Kaip Lietuva gavo kodą +370?
Pradėjus galioti 9 zonų sistemai, Lietuva vis dar buvo SSRS dalis, o Sovietų Sąjungos šalių blokui buvo suteiktas vienas bendras kodas +7. Tuo tarpu Rytų Vokietijos kodas tuomet buvo +37, o Vakarų Vokietijos – +49. Tačiau, kai 1990-aisiais jos susivienijo į vieną valstybę, dviejų kodų nebereikėjo – jau 1992 m. visa šalis pradėjo naudoti Vakarų Vokietijos kodą +49, o +37 tapo laisvas.
Būtent šį senąjį Rytų Vokietijos kodą Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga leido naudoti Lietuvai ir kitoms Nepriklausomybę atgavusioms sovietinio bloko šalims. Prie jo kiekviena valstybė teturėjo pridėti po vieną skirtingą skaitmenį. Tokiu būdu Lietuva gavo kodą +370, Latvija – +371, o Estija – +372. Beje, vienintelė valstybė, kuri pasiliko SSRS laikus menantį ir Rusijai priklausantį kodą +7, yra Kazachstanas.
Holivudas ir 555 Ar kada pastebėjote, kad filmuose telefono numeriai dažniausiai prasideda skaičiais 555?
Tai ne atsitiktinumas, o bendras kūrėjų susitarimas, siekiant apsaugoti žmones nuo gerbėjų ar pokštautojų skambučių. Kadangi beveik neįmanoma sugalvoti tokios skaitmenų sekos, kuri nesutaptų su realiu telefono numeriu, prie filmuose rodomų yra pridedamas šis neveikiantis kodas.
Tokį kodą teko panaudoti ir filmo „Briusas Visagalis“ kūrėjams. Iš pradžių jie savo juostoje rodė septynženklę seką, kuri sutapo su ne vienu JAV veikusiu telefono numeriu. Filme buvo parodyta, kaip šiuo numeriu su aktoriaus Jim Carrey vaidinamu herojumi Briusu susisiekia pats Dievas.
Akylesni žiūrovai ne tik įsiminė skaitmenis, bet ir skambindami šiuo numeriu bandė susisiekti su Dievu – kino studijai apie nesiliaujančius skambučius pranešė ne tik privatūs asmenys, bet ir bažnyčia Šiaurės Karolinos valstijoje ir radijo stotis, turėjusi tą patį telefono numerį. Todėl, prieš išleidžiant filmą vaizdajuostėse – numeris buvo pakeistas į netikrą 555-0123.
