Na ir nesiseka mūsų politikams. Jie visų mūsų vardu įsipareigojo į šalį iš Graikijos ir Italijos perkelti per tūkstantį pabėgėlių, daugiausiai sirų, kol kas tokių mažiau nei 500. Tačiau iš tų perkeltų daugiau nei du trečdaliai pabėgo ir nuo mūsų, mat Lietuvoje – per prastos sąlygos. Kai kurie buvo patenkinti, kol už darbą kartu su valstybės dotacijomis gaudavo solidžius atlyginimus, tačiau išvyko svetur, kai ėmė gauti tokias pat algas, kaip lietuviai.
Gabenimas laikinai nutrūko Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas tarptautinėje konferencijoje „ES ateitis: suverenių valstybių sąjunga“.
Lietuva yra valstybė, kuriai kaip jokiai kitai buvo ir yra aišku, kad narystė ES ir NATO – ypač NATO – yra būtina jos išlikimui ir nacionalinių interesų užtikrinimui. Noras šią narystę laimėti buvo į priekį vedusi ir kryptį suteikusi motyvacija pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. NATO Lietuvai asocijuojasi su saugumu, o ES – su gerove ir išmokomis, taip pat, deja, su kokybiškesniu valdymu. Skaityti toliau
Tęsinys. Pradžia yra čia ir čia.
Po pranešimų vykusioje diskusijoje pasisakė VU TSPMI direktorius prof. R. Vilpišauskas. Jo pasisakymas taip pat vertas pacituoti:
Norėčiau trumpai sureaguoti į populizmo akcentą į tą optimizmą, kurį Andrius [Kubilius] išreiškė, jog ir po šitų krizių Europa kaip ir anksčiau išeis sustiprėjusi remdamasis Žano Mone (Jeano Monet) citata, kurią mano atsiųstame tekste prieš metus ir išskaitė. […] Skaityti toliau
Birželio 21 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-2025), kurioje, atsižvelgiant į šių dienų realijas, nustatyti šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai 2018–2030 m.
Šiuo metu nėra priimto vieno planavimo dokumento, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos strategija valstybės mastu. Skaityti toliau
Gegužės 11-13 dienomis Šiauliuose prof. Stasio Šalkauskio garbei surengtoje Išminties šventėje vyko prof. Vytauto Radžvilo ir dr. Vytauto Ališausko debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“.
Valandos trukmės renginyje pateikta gausybė įžvalgų ir argumentų, leidžiančių geriau suprasti Europoje vykstančius procesus ir jų santykį su krikščionybe. Kviečiame skaityti V. Radžvilo pasisakymą. Skaityti toliau
Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?
Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau
Lietuvoje veikianti viešoji įstaiga „Europos žmogaus teisių fondas“ (www.efhr.eu) pateikė „Alternatyvią ataskaitą dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje“. Visas tekstas skelbiamas angliškai „Alternative report about the Framework Convention for the Protection of National Minorities (FCPNM) in Lithuania“, o lietuviškai, lenkiškai, rusiškai – tik dokumento santrauka.
Tokio juodo paskvilio apie Lietuvą, prisipažinsiu, neregėjau nuo liūdnos šlovės Lenkijos URM 2009 ir 2012 Skaityti toliau
Mokslo metų pradžia – reikšmingas šaliai įvykis. Tą dieną valstybės vyrai, moterys ir šiaip veikėjai per spaudą ir asmeniškai sveikina mokytojus, moksleivius ir jų tėvus, linki jiems sėkmės žengti mokslo ir gyvenimo pažinimo keliu, negailėdami šiltų žodžių ir nekišdami šiuo atveju visai nereikalingų politinių akcentų ar dar blogiau – priekaištų savo valstybei.
Dauguma valstybės ir savivaldybių lygio vadovų taip ir daro, sakysite, tai nieko nestebina. Deja, ne visi mūsų veikėjai laikosi tokių principų ir mokslo ir žinių dieną vėl pasitinka su visiškai nepagrįstais ir nuvalkiotais priekaištais ir pretenzijomis. Vienas jų, mūsų Skaityti toliau
– Europos Komisijos prezidentas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pristatė Baltąją knygą dėl Europos ateities, kurioje galime susipažinti su penkiais siūlomais Europos Sąjungos ateities scenarijais, kokia ES galėtų būti 2025 metais. Atsiradusi scenarijų įvairovė atrodo kaip pokytis ES lyderių retorikoje. Ar gali būti taip, kad ES politinis elitas pradeda pripažinti, jog jų projektas gali būti ir nepatrauklus?
– Pasakyti, jog ES pradeda pripažinti galimybę, kad integracijos projektas gali būti nepatrauklus, iš principo yra teisinga, tačiau kartu tai būtų gana paviršutiniškas Skaityti toliau
Šiame politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko pokalbyje su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu kalbamasi apie vaikų teisių apsaugą, „Sodros“ skolų mažinimą, pabėgėlių integraciją; ir krikščioniškus ritualus
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose. Skaityti toliau
Kone visų analitikų (ir mano) nuostabai amerikiečiai prezidento rinkimuose išrinko Donaldą Trampą (Donald Trump). Jungtines Valstijas valdys ekscentriškas verslininkas, kuriam neprognozavo šansų tapti respublikonų kandidatu ar juo labiau – prezidentu.
Dar daugiau, taip pat nepaisydami prognozių, buvo perrinkti visa eilė konservatyvių respublikonų senatorių, kas leido Respublikonų partijai išlaikyti daugumą Senate. Artimiausiu metu JAV turės respublikoną prezidentą, šios partijos daugumą JAV Senate bei Atstovų Rūmuose, taip pat daugumos valstijų gubernatorius. Vienintelis bastionas Obamos politikai tęsti kol kas lieka Aukščiausiasis Teismas. Skaityti toliau
Slovakijos sostinėje Bratislavoje rugsėjo 16 d. buvo surengtas neformalus Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikimas, turėjęs padėti valstybių lyderiams galų gale išsiaiškinti pagrindines Sąjungą kamuojančias problemas, kurios dar labiau išryškėjo Didžiajai Britanijai nutarus atsiskirti.
Klausimas ne tik, ką daryti, bet ir – kaip daryti. Jau vien būsimas susitarimas su Jungtine Karalyste yra didžiulis galvos skausmas, pareikalausiantis nemenkų politinių ir intelektinių pajėgų derinant likusių Sąjungoje valstybių interesus.
Prieš susitikimą netrūko įvairaus lygio politikų pasisakymų, Skaityti toliau
Švedijos nacionalinėje televizijoje pradėta transliuoti reklama, kurioje raginama pradėti kurti Naująją Švediją. Pagrindinė tokios Naujosios Valstybės idėja – į ją integruotis turės ne migrantai, atvykę į šalį, tačiau ir patys etniniai švedai.
Reklamoje teigiama:
„Nėra kelio atgal. Švedija jau niekada nebus tokia, kaip anksčiau. Europa transformuojasi. Ir Švedija turi būti saugiu prieblobsčiu pabėgėliams.“ Skaityti toliau
Balandžio 6-7 d. Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Gruzijos užsienio reikalų ministras Michailas Džanelidzė (მიხეილ ჯანელიძე). Ministrai Linas Linkevičius ir M. Džanelidzė pirmininkaus dvišalės Lietuvos–Gruzijos europinės ir euroatlantinės integracijos komisijos posėdžiui, kurį rengia Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Gruzijos užsienio reikalų ministerijos delegacijos vizito metu bus aptartas dvišalis politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, Gruzijos europinė ir euroatlantinė integracija, bendradarbiavimas tarptautinėse organizacijose, saugumo situacija regione. Skaityti toliau
„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.
Multikultūralizmo spindesys ir skurdas
Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Skaityti toliau
Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijui“ sakė, kad Lietuvai pavyks integruoti atvykstančius migrantus, nors ir bus ne lengva.
A. Butkevičiaus manymu, Lietuva yra pasiruošusi priimti pabėgėlius tiek, kiek yra įsipareigojusi, Rūklos pabėgėlių centras yra išplėstas.
Ministras Pirmininkas pripažįsta, kad tai bus sudėtinga, bet būtina dėti dideles pastangas. Pasak jo prie to turi prisidėti ir pati visuomenė. Skaityti toliau
Gali garbinti Ugnį, Vandenį ar Akmenį, melstis pagonių dievams, tačiau Didžiosios Šventės visiems atneša neišpasakytą dvasios pakilimą, taurų įkvėpimą, norą padaryti gera, kaip sakytų a.a. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, surengti „sielos puotą“. Nublanksta vis naujus signalus siunčianti tavo negalia, neritmiškas širdies plakimas, skausmai krūtinėje ir kojose, sunki eisena ir kitokios negandos, o imi galvoti, kaip gyvena vargšas giminaitis, ar ne vieniša liko močiutė, ar pavalgęs tas vasarą-žiemą ant suoliuko Lukiškių aikštėje nakvojantis „bomžas“…
Žmogus taip jau surėdytas: kuo metų aukštyn, tuo ir atjautos daugyn. Skaityti toliau
Vytautas Didysis 1398 metais Trakuose įkurdino 383 karaimų šeimas. Per daugiau nei šešis šimtus metų jie išlaikė bendruomenę, o šventykla kenesa vienu metu buvo vienintelė Europoje. Totoriai, nors fanatikų iš Trakų išvaryti, tautinę savastį, kaip ir religiją, taip pat išlaikė, jie musulmonai sunitai.
Ką šis pavyzdys kalba? Kad integracija nėra toks paprastas dalykas. Žinoma, jie integravosi, kalba ir rašo lietuviškai, kai kurie net krikščionybę priėmė, tačiau didžiuojasi esą karaimais ar totoriais. Ir daugelis tebegyvena bendruomenėse. Skaityti toliau
Lapkričio 3 d. Vilniuje vyko konferencija „Migracija ir integracija – tendencijos ir(ar) galimybės?“, kurią surengė Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, Europos fondas trečiųjų šalių piliečių integracijai, Europos pabėgėlių fondas ir Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Po ministres Algimantos Pabedinskienės įžanginės kalbos buvo papasakota apie įvairių fondų, nevyriausybinių organizacijų veiklą, padedant prieglobsčio ieškotojams Lietuvoje. Kiekvienais metais mūsų šalyje prieglobsčio prašo mažiausiai 600 sienos pažeidėjų, apie 150 prašymų patenkinama, apie 40–70 jų išvyksta už ES ribų Skaityti toliau
Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų, karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau
Spalio 28 d. 17.30 val. Vilniaus Rašytojų klube ( K. Sirvydo g. 6) vyks pokalbis „Apie europinę integraciją, lietuvybę ir Justiną Marcinkevičių“. Renginio metu bus pristatyta ir aptarta pernai metų pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista poeto ir filosofo Vytauto Rubavičiaus studijų bei straipsnių knygą „Vėluojanti savastis“.
Pokalbyje dalyvauja knygos autorius Vytautas Rubavičius, rašytoja eratūros kritikas Valentinas Sventickas, filosofas Vytautas Radžvilas ir kiti.
V. Rubavičiaus studijų ir straipsnių knyga „Vėluojanti savastis“ yra prisodrinta reikšmingų socialinės dabarties apmąstymų ir svarbi kiekvienam, kritiškai mąstančiam. Skaityti toliau
Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.
O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…
Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau
Dabartiniai Vakarų europiečiai – jau antroji karta, kuri nesugeba pagerinti Senojo žemyno demografinės situacijos. Šiuo požiūriu žemynas gyvena skolon. Senajam žemynui kyla pavojus paskęsti geopolitinėje maišalynėje. Daugumai Europos šalių būtina darbingo amžiaus imigrantų pagalba, kad jų visuomenės galėtų normaliai funkcionuoti, o ekonomika plėtotis.
Emigracija
Ekonomiškai stipresnėms Europos Sąjungos valstybėms savo draugišką pagalbos ranką ištiesė ir Lietuva. Ji jau 25-rius metus aktyviai dalyvauja ekonominės migracijos Skaityti toliau
Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.
Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga Skaityti toliau
Moderni tautinė valstybė
Lietuva yra moderni tautinė valstybė. Valstybė, sukurta ir atkurta niekieno kito, o nacionalistų, remiantis tautiniu idealu ir visuotinai pripažinta tautų apsisprendimo teise. Nėra kito principo, legitimuojančio Lietuvą, pagrindžiančio mūsų valstybės teisę būti pasaulio žemėlapyje. Nėra vien asmens apsisprendimo teisės, priešingai, šią ir visas kitas jo teises užtikrina ir saugo tautos steigiama valstybė.
Lietuva yra moderni valstybė ir tai rodo ne kokią Lietuvos ūkio ir mąstymo pažangą, o būtent minėtą tautinio suverenumo principą. Skaityti toliau
Neseniai pasirodė A.Kubiliaus straipsnis „Apie tikrąjį patriotizmą“. Šis rašinys, be abejonės, skirtas TS-LKD nariams ir jų rėmėjams, įdomus tuo, kad atskleidžia partijoje dabar vyraujančias nuotaikas, ir nors jis ilgas, sudurstytas iš įvairių pasisakymų partiniuose susirinkimuose, bet jo prieštaringi ir dažnai juokingi teiginiai tiesiog prašyte prašosi komentuojami. Kadangi straipsnis ilgas, pakomentuosiu tik pačius ryškiausius „perliukus“.
Tautiškumui visada buvęs abejingu ir ryžtingai „valęs“ savo partiją nuo nacionalistų (pašalinti tautininkų frakcijos pirmininkas ir du jos vicepirmininkai), Skaityti toliau
Lietuvoje tampa madinga diskusijas apie tautinę valstybę pradėti ar pabaigti klausimu, ar vis dar norime kurti praeito amžiaus pradžioje gyvavusią uždarą etninę valstybę? Tai kartais netgi primena sovietmetį, kai bolševikai kūrė mitą apie atsilikusią, provincialią, fašistinę tarpukario Lietuvą.
O juk kalbame apie Lietuvą, kurioje šalia išplėtotos nacionalinės idėjos ir etninės tautos virsmo į politinę tautą buvo atrasta ir įtvirtinta lietuvių ir kitų tautinių bendruomenių santykių darna, kurios, žvelgiant į šiandieninį LLRA bujojimą, pasigendame net ir Skaityti toliau
Dabartis man skaudžiai primena brežnevinę praeitį. Anuomet, kaip ir dabar, buvo privaloma kalbėti apie tarybinės sistemos pranašumus. Tiesa, tada, neįsijaučiant, labai dozuotai buvo galima sakyti – pravda, jest u nas i nekotoryje nedostatki (tiesa, yra pas mus ir kai kurie trūkumai). Taigi, tarybinė sistema gera, bet pasitaiko kai kurių smulkių nesklandumų.
Dabartinėje sistemoje esi modernus, jeigu neatsidžiaugi laisvąja rinka, tvaskančia demokratija. Dabar esi „elitinis“, jeigu pasauliui trimituoji apie mūsų demokratijos brandumą ir bari nedemokratiškus kaimynus. Skaityti toliau
ES komisarės V.Reding pasisakymas* yra neeilinis įvykis, tačiau natūralu, kad Lietuvoje jis liko nepastebėtas. Pasipiktino tik mažieji ar vadinamieji marginalieji šaltiniai. Svarbus todėl, kad jis ženklina savotišką lūžį, kurį trumpai galima taip nusakyti: po Lisabonos sutarties ES prasidėjo gilūs tektoniniai poslinkiai, iš esmės keičiantys valstybių sandraugą, į kurią esame įstoję prieš 10 metų.
Įstojome į ES manydami, kad tai yra laisvų tautų bendrija, tačiau priėmus Lisabonos sutartį, prasidėjo tai, kas vadinama ES federalizacija. (federacija – nuolot. foederatio – sąjunga, junginys; Skaityti toliau
Kultūrinė atmintis sovietmečiu
Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.
Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau
