Daugiausiai žaibų išlydžių bieželį sulaukė pietinis šalies pakraštys ir rytiniai rajonai, o mažiausiai – vakariniai. Pažymėtina, kad vietos kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir stebėti vėjo sustiprėjimai.
2025 m. birželį iš viso Lietuvoje užfiksuotas 7401 žaibų išlydis. Pernai per gerokai šiltesnį birželį jų buvo apie tris kartus daugiau, ~21,8 tūkst. Ramesnis birželis nei šiemet paskutinį kartą pasitaikė tik 2018 metais su 6304 išlydžiais (buvo šilta, bet gerokai sausiau nei šiemet). Neramiausi birželiai buvo 2020 ir 2021 metais, tuomet užfiksuota, atitinkamai, net 94657 ir 55387 išlydžiai.
Net 87 % visų 2025 m. birželio mėn. išlydžių užfiksuoti vos per dvi neramesnes dienas – birželio 5 ir 19-ąją. 2580 išlydžiai (arba maždaug trečdalis) trenkė iš debesies į žemę. Likę (4821) išlydžiai įvyko tarp debesų. 4775 išlydžiai (arba ~65 %) buvo neigiamo krūvio.
Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 570 išlydžiai arba tik 8 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.
Net 18 dienų žaibų išlydžiai iš viso niekur nebuvo pastebėti. Dar 7 dienas buvo tik tarp 3–90 išlydžių.
Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos.
Parengta pagal LHMT, meteorologo Gyčio Valaikos pranešimą
