Liepos 2 d. 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) vyks apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“ (žr. žemiau skelbiamą viešą kreipimąsi).
Konstituciniam Teismui (KT) sulaukiant vis daugiau kritikos, kad jis „iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija“, Seimo narių grupė kviečia visuomenę į viešą pokalbį apie tai, kaip atkurti pasitikėjimą viena svarbiausių valstybės institucijų.
Kodėl šis klausimas tapo skubiu
Pokalbio rengėjai atkreipia dėmesį į tai, kad pasitikėjimas KT ritasi vis žemyn. Gegužės 21 d. paskelbta „Vilmorus“ apklausa atskleidė, kad 54 % apklaustųjų nepalankiai vertina KT nutarimą dėl lyčiai neutralios partnerystės.
Panašias tendencijas patvirtino ir 2025-06-20 publikuoti „Baltijos tyrimų“ duomenys: 71 % gyventojų nepritarė KT išaiškinimui, jog iš Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Viešame kreipimesi pabrėžiama, kad „Kai Konstitucinis Teismas Konstitucijos normoms suteikia naują, anksčiau nebuvusią ir nežinotą prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa siauros grupės įkaite“.
Atgarsiai visuomenėje ir politikoje
2025-05-20 disidentai, akademikai ir visuomenininkai kreipėsi į Prezidentą ir Seimą „dėl tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo“, ragindami inicijuoti KT reformą ir įtvirtinti aiškius „saugiklius“ valdžių padalijimo principui. Diskusija Seime – tiesioginis atsakas į šį kreipimąsi.
Diskusijos turinys ir dalyviai
Renginį rengia Seimo narių grupė: Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Martynas Katelynas, Audronius Ažubalis, Valdas Rakutis, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė, Vytautas Sinica ir kiti.
Numatomos penkios šio diskusijos kryptys:
- Kaip užtikrinti, kad KT liktų Konstitucijos saugotojas, o ne normų kūrėjas?
- Teisiniai „saugikliai“ KT ir Seimo kompetencijų riboms.
- Konstitucinių sprendimų ir Tautos valios santykis.
- Retorikos „piliečiai nesupranta Konstitucijos“ pavojai.
- Nepasitikėjimo KT įtaka demokratijos stabilumui.
Diskusijos pasiūlymai bus perduoti Seimo komitetams bandant įtikinti juos imtis iniciatyvų, kurios atstatytų pasitikėjimą konstitucinėmis institucijomis.
Pasak pokalbio rengėjų, „Konstitucijos autentiškos prasmės saugojimas negali būti paaukotas grupiniams interesams“ – todėl tik atviras dialogas, kuriame girdima Tautos valia, gali sustiprinti valdžių pusiausvyrą ir pačią demokratiją.
***
Viešas kreipimasis dėl Tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo
Susirūpinę dėl Konstitucinio Teismo nutarimų, disidentai, autoritetingi akademinės bendruomenės nariai ir visuomenininkai 2025-05-20 kreipėsi į LR Prezidentą ir LR Seimą dėl tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo veikla pastaruoju metu tapo politine Lietuvos valstybės ir visuomenės problema. Sau priskyręs Konstitucijoje nenumatytas teises, Konstitucinis Teismas iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija, taip perimdamas Seimo kaip įstatymų leidybos institucijos funkciją. Savo kompetenciją viršijantis Konstitucinis Teismas ne tik pažeidžia valdžių padalijimo principą, bet ir paneigia Tautos kaip suvereno teises.
1. Suverenitetas priklauso Tautai
Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso tik Tautai. Pašauktas saugoti Konstituciją teismas nėra jos kūrėjas. Tik suverenas gali tarti galutinį žodį apie jo paties įsteigtą konstitucinę normą. Kilus ginčui dėl Konstitucijoje įtvirtintos normos ir jos Konstitucinio Teismo išaiškinimo, jį išspręsti gali tik suverenas.
2. Konstitucinis Teismas, suteikdamas Konstitucijos normoms naują prasmę, paneigia Konstituciją kaip visuomenės sutartį
Konstitucija išreiškia visuomenės sutartį – visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtą įsipareigojimą. Kaip visuomenės sutartis, Konstitucija autentiškai aiškinama tik tada, kai tokiu aiškinimu nėra paneigiamos vertybės bei akivaizdžios tiesos, kuriomis vadovaudamasi Tauta referendume pritarė Konstitucijai.
Kai Konstitucinis Teismas Konstitucijos normoms suteikia naują, anksčiau nebuvusią ir nežinotą prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa siauros grupės įkaite.
3. Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų įtvirtinti žmogaus prigimtį ignoruojančios „lyčiai neutralios“ šeimos sampratos
Pritardama Konstitucijos nuostatai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, Tauta kaip politinis suverenas vadovavosi akivaizdžia tiesa, kad šeimos santykių pagrindas yra prigimtinis lyčių papildomumas. Ši savybė prigimtinę šeimą išskiria iš visų kitų žmonių bendro gyvenimo formų. Konstitucinis Teismas savo nutarimais Lietuvą įtraukė į prigimtinės tvarkos nepaisymo eksperimentą.
4. Stiprėja demokratijai ir teisinei valstybei pavojingos tendencijos
Neteisėtai plėsdamas savo galias Konstituciją aiškinti tik pagal jam priimtinus standartus, Konstitucinis Teismas skatina valstybės, tautos suvereniteto ir demokratijos autoriteto menkinimą.
Kai įstatymų leidžiamoji valdžia sumažinama iki kelių piliečių tiesiogiai nerinktų Konstitucinio Teismo teisėjų, demokratija nustoja būti tikra demokratija ir tampa „valdoma demokratija“, kontroliuojama teisininkų oligarchijos.
5. Konstitucinio Teismo reformos poreikis
Konstitucija įtvirtina Tautos ir kiekvieno piliečio teisę priešintis konstitucinės tvarkos pažeidimams. Susidariusi situacija kelia grėsmę Lietuvių Tautos suverenitetui ir pačios Konstitucijos viršenybei. Todėl kreipiamės į LR Prezidentą ir LR Seimą, prašydami inicijuoti Konstitucinio Teismo reformą.
Ji turėtų užtikrinti Tautos suverenitetą ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams Konstitucijos aiškinimo galia keičiant Konstitucijos normų prasmę. Konstitucijos autentiškos prasmės saugojimas negali būti paaukotas grupiniams interesams ir tapti vyriausybės bei partijų įrankiu, leidžiančiu apeiti demokratinį procesą.
Kreipimosi iniciatoriai
- Kardinolas J. Em. Sigitas Tamkevičius SJ
- Disidentas, Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa
- Prof. dr. Alvydas Jokubaitis
- Prof. dr. Liudvika Meškauskaitė
- Prof. habil. dr. Tatjana Aleknienė
- Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius
- Prof. habil. dr. Vita Lesauskaitė
- Prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė
- Atsargos gen. leitenantas Jonas Vytautas Žukas
- Prof. dr. Vilmantė Borutaitė
- Prof. dr. Rasa Jančiauskienė
- Prof. dr. Andrius Macas
- Prof. dr. Albinas Plėšnys
- Prof. dr. Gediminas Jaruševičius
- Prof. dr. Gediminas Karoblis
- Prof. dr. Birutė Obelenienė
- Prof. dr. Gailius Raškinis
- Prof. dr. Vidas Pilvinis
- Prof. dr. Rasa Žukienė
- Doc. dr. Darius Alekna
- Doc. dr. Lina Šulcienė
- Doc. dr. Simona Milčiuvienė
- Doc. dr. Tauras Antanas Mekas
- Dr. Violeta Vasiliauskienė
- Dr. Vincentas Vobolevičius
- Dr. Vygantas Malinauskas
- Dr. Živilė Advilonienė
- Dr. Mindaugas Rukanskis
- Dr. Dalia Rukanskienė
- Dr. Daiva Kristina Kuzmickaitė
- Diana Karvelienė
- Virginijus Rudzinskas
- Audrius Globys
Man regis, kad Vyriausybė į KT kreipėsi santuokų nesudariusių asmenų partnerystės klausimu. Konstitucijoje (38 str.) pasakyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Vyriausybės į KT yra kreiptasi dėl vyro ir moters bendro gyvenimo, nesudarius santuokos, reikalu. Akivaizdu, kad esant minėtai konstitucinei nuostatai tos pačios lyties asmenys santuokos sudaryti negali, taigi logiškai jie nėra santuokos nesudariusieji asmenys. Tokiu atveju Vyriausybės dėl bendro gyvenimo tos pačios lyties asmenų dalyko į KT nėra kreiptasi. Pagal KT įstatymą jis gali nagrinėti tik tuos klausimus, dėl kurių būna kreiptasi nustatyta tvarka. Klausimų savo iniciatyva KT nagrinėti negali. Kadangi šiuo atveju jo priimtas sprendimas yra dėl tos pačios lyties asmenų, tokiu atveju, akivaizdu, kad jį priimant KT yra viršijęs įstatymo nustatytus pareiginius įgaliojimus, t.y. padaręs teisinį pažeidimą kaip pareiginių įgaliojimų viršijimą galimai tuo piktnaudžiaujant, o tai pagal BK laikoma korupcija.
Seimui, esant šioms aplinkybėms, tikslingiau būtų ne pirmiau diskusijas rengti, bet dėl šiuo atveju galimos nusikalstamo pobūdžio veikos iškart kreiptis į STT, Generalinę prokurorę, kad atliktų ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos KT veiksmuose priimant minėtą sprendimą.
Konstitucinis teismas įgaliojimus viršijo ne kartą, savivaldžiavo, tad mano akyse jis pasitikėjimą praradęs visam laikui.
Tai kodėl tais atvejais nesikreipėtę į STT ar Prokuratūrą prašant ištirti galimą korupciją. Juk demokratinės šalies pilietis – tam turite pareigą ir teisę.
Panašiai ir vakariečiai klausė lietuvių,- tai kodėl, kai jus vežė į Sibirą, nesikreipėt į savo advokatą. Ir tikrai – kodėl ?
Taigi demokratiją instituciškai turime, o vakarietiškumo ja naudotis – ne. Vis dar tik vergiškai bėdavojama kaip sovietmečiu, taip tarsi į kažką aukščiau esančio apeliuotume, kai to “vadovaujantį vaidmenį turinčio” jau trys dešimtmečiai kaip nėra, bet tik tam visas gyvenimo parakas išnaudojamas… Iš tikrųjų – kodėl?
Manau, kad tada tas Lietuvoje šypsnį sukeliantis vakariečių klausimas, dabar yra vietoje…
Institucijas gali sukurti, bet demokratija – tai turinys, o ne apvalkalas. JAV Afganistane per 20 okupacijos metų, atrodo, sukūrė visas reikiamas institucijas ale demokratijai. Ir per vieną dieną viskas sugriuvo ir grįžo gentinis valdymas.
Mūsuose nepalyginamai, nei Afganistane. Na, bet toli gražu iki turinio, kurį pavadintum demokratija. Ir, deja, jo vis mažėja. Užtenka paskaityti tą pačią žiniasklaidą prieš dar kelioka metų – net pats dabar nustembi, kokia buvo žodžio laisvė, nuomonių įvairovė.
,,Manau, kad tada tas Lietuvoje šypsnį sukeliantis vakariečių klausimas, dabar yra vietoje…”
Vaišvilos ir daugelio kitų nuotykiai teismuos ir kitose valdžios įstaigose tuo verčia abejoti.
Padėtis vykdant teisingumą tikrai yra bloga ir vis blogėjanti, bet tai yra didžia dalimi dėl blogai dar sovietiškai organizuotos teismų sistemos, pačių teisėjų valdymo per teismų pirmininkus bei dalies teisėjų pagal savo intelektualinius gebėjimus netinkančių jais būti, be to, ir neasocijuotos konkurencinės advokatūros nebuvimas. Gi Vaišvilos “nuotykiai” su teismais kiek teko patirti iš jo spaudos konferencijų, mano nuomone, tikrai nėra tai iš ko būtų galima spręsti apie padėtį teisėsaugoje.
Lietuva dar nėra teisinė valstybė, o prokuratūra tėra tik karikatūra, kaliausė.
Sakoma belsk – ir bus atidaryta. Taigi šalis iš demokratinių apmatų teisine valstybe ir pasidaro kreipiantis į jos atitinkamas instancijas atvejais dėl pažeistų teisių. Tam, žinoma, reikalinga kantrybė. Antai, norima kurti regionų ministeriją, tai gal visų pirma būtų reikalinga Skundų ministerija su advokatais regionuose, kurie pagal žmogaus pateiktus dokumentuotus faktus surašytų skundus tai ministerijai. Taip konkrečiai veikiant šalį verstume žymiai panašnesne į tesinę valstybę. Taigi kreipkimės išdėstydami faktus ir teisinius argumentus į STT, kurios paskirtis užkardyti būtent korupciją valstybės instancijose. Dabar gi Lietuva – valstybė yra sava ne okupantės Rusijos ar Lenkijos, tai kodėl nenorima elgtis kaip dera jos šeimininkams.
“šalis iš demokratinių apmatų teisine valstybe ir pasidaro kreipiantis į jos atitinkamas instancijas atvejais dėl pažeistų teisių. Tam, žinoma, reikalinga kantrybė”.
–
Pritrenkianti tamstos mintis..! Maždaug taip: jei daug susirgusių žmonių kreipsis į veterinorių, ilgainiui jis taps žmonių daktaru.
Dėl “pritrenkimo”…, tai čia jau paties problema. Gal Maskva padės …
Kas čia daugumai su ta Maskva darosi? Maždaug paskutinis koziris, kai argumentų nebėra? Kažkokia paranoja.
Tai ir rodo, kas esi, jeigu pačiam su “ta Maskva”, užpuolusia Ukrainą, logiškai nėra nieko pasidarę…
Mikai, jei kažkas nesutinka su tavo nuomone, tai Maskva čia niekuo dėta. Tai tiesiog yra kitokia nuomonė. Jei pačiam atrodo, kad turi būti tik virna nuomonė, tai čia kaip panašiau į Maskvą.