Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2018 04 27 22:41
12
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu su jomis gimsta ir nyksta ištisos valstybės, tautos, kultūros. Be to, pati istorinės lemties sąvoka – abejotina. Daugeliu atvejų istoriją lemia sutelkti žmonių protai ir bendra jų valia.

Įvairovė – didžiulė vertybė. Kultūrų įvairovės ir apykaitos dėka vyksta žmonijos pažanga. Tai – tarsi loterija. Vieno ir to paties žmogaus galimybė išlošti šimtą lošimų – labai menka. Bet žaidžiant šimtui žmonių vienas išlošia vieną lošimą, kitas – kitą. Kultūroje – lygiai taip pat. Ką atranda vienas – dvasinėje ar technologinėje srityje – tuo jis gali pasidalyti su kitu, atradusiu kažką kito. Viena iš kultūros laboratorijų yra tauta. Prigimtinė ir kartu – dvasinė bendruomenė, besidalijanti bendruoju gėriu ir bendrais atradimais savo viduje, o po to – ir su visu pasauliu.

Esminė tautų įvairovės sąlyga – jų teritoriškumas, o optimaliu atveju – ir valstybingumas. Savarankiška tauta, gyvenanti savo istorinėje tėvynėje, kuria išskirtinę kultūrą, kuria po to gali mainytis su kitomis tautomis, kai ką perimdama, kai ką – atmesdama. Tautoms maišantis įvairovės mažėja. Globaliam projektui plėtojantis nuosekliai galiausiai būtų prieita prie vientisos, beformės masės. Tai būtų kultūros mirtis. Geroji žinia yra ta, kad nuoseklus globalumas įmanomas tik teoriškai. Žmonėms dėsninga skirstytis prigimties, kalbos ir kultūros atžvilgiu. Taip gimsta naujos tautos.

Romos imperija pretendavo suvienyti visas sau pavaldžias tautas. Kurį laiką jai tai sekėsi. Barbarai perimdavo romėnų papročius, kalbą ir net vardus. Kol susidarė kritinė barbarų masė. O tada visa Romos imperija skilo į barbarų karalystes su savomis kultūromis. Roma dingo nuo žemės paviršiaus. Šiuolaikinės daugiatautės visuomenės, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Europos Sąjunga, Rusijos Federacija, nuolatos patiria skirtingų tautų ir kultūrų susidūrimus. Vienur juos slopina geležinė diktatoriaus ranka, kitur – bendra svajonė apie gerovę, bet visa tai – laikina. Diktatūros miršta, o svajonės apie gerovę žlunga, susidūrus su jos paskirstymo problema.

Globalizmas yra utopija. Kaip ir kitos utopijos, taip ir ši turi nuoširdžių tikinčiųjų, pasirengusių lieti savo, o ypač – kitų žmonių kraują už savo svajonę. Tikrovė tokia, kad masinė migracija kuria naujas visuomenes vietoje senųjų, o visos kalbos apie integraciją lieka tik teorija. Integruojasi vienetai, geriausiu atveju – mažos kitataučių grupės, kas iš dalies pavyko Lietuvoje. Tai, kas dabar vyksta Vakarų Europoje, o iš dalies ir Rusijoje, tai – vienų tautų pakeitimas kitomis. Ne išimtis ir Amerika, kur savo laiku europiečiai iš dalies pakeitė indėnus, o dabar juos pačius keičia afrikiečiai, azijiečiai, metisai. Dalis tų metisų turi ir indėnų kraujo, taip iš dalies atkuriama istorinė teisybė.

Gera žinia – tai, kad tautiškumo principas – amžinas tiek, kiek pati žmonija. Tai – fundamentalus žmogiškosios kultūrinės, socialinės ir net biologinės būties principas. Bloga žinia ta, kad kai kurios tautos išeina į praeitį be jokios vilties sugrįžti. Šiandien yra žmonių, laikančių save prūsais, nors patys jie – lietuvių, rusų, lenkų ir net ugrofinų kilmės, kaip vienas žinomas Lietuvos kalbininkas. Gal tarp jų yra vienas kitas žmogus, turintis istorinių prūsų kraujo, bet prūsai, kaip vientisa tauta – jau praeitis. Dabartiniai prūsai – tokie patys prūsai, kaip jų vardą kažkada perėmę vokiečiai.

Vienas iš burtažodžių, kuriuos naudoja globalios žmonijos šalininkai – internetas. Neva, internetas, pasauliniai prekių ženklai, pasaulinė žiniasklaida jau kuria globalią kultūrą ir nėra nei prasmės, nei galimybės išlaikyti tautas ir jų kultūras teritoriškomis. Iš tikrųjų pasaulis tampa labiau pažįstamas, bet tai – joks įrodymas, jog jis tampa vientisas. Ta pati „Coca Cola“ Lotynų Amerikoje maišoma su kitais gėrimais, išgaunant savus nacionalinius gėrimus, o musulmonų diaspora jau gaminasi pakaitalus. Internete vyksta žinių, minčių ir net vertybių apykaita, bet ji vyko jau tais laikais, kai retas žmogus pasaulyje pažino raštą. Tiesiog dabar tai vyksta greičiau, o apimtys – kur kas gausesnės.

Tai tik reiškia, jog greičiau pažįstame kitą. Bet tai nėra pagrindas tapti kitu. Kas kita, kada kitas gyvena tame pačiame mieste ir tavo dukra bet kada gali parsivesti kitatautį žentą. Žinoma, tokį galima susirasti per internetą, vėl pasakys globalizmo entuziastas. Taip, bet tokių atvejų buvo ir liks mažiau. Internetas nėra intymių, tiesioginių santykių pakaitalas. Jis juos gali tiktai papildyti. Paviršutinis ryšys vargiai gali sukurti stabilius santykius. Deteritorizacija per informacinius tinklus – stipriai perdėta. Visai kas kita – fizinis žmonių mobilumas. Ne turistine prasme. Turistavimas atlieka vertingą ir būtiną kultūrų apykaitos funkciją. Kalba – apie ilgalaikį persikėlimą į svetimą erdvę. Gal net visam laikui.

Ypač skausminga migracijos tema lietuvių tautai. Pasaulyje yra tautų, kurios išlikdavo ir išlieka gyvybingos diasporoje – žydai, armėnai, airiai, kinai (pastarieji gal ir dėl savo gausos, ir dėl rasinių charakteristikų, kiti – dėl kultūrinių priežasčių, vertų daugelio rimtų disertacijų). Bet lietuviai buvo ir tebėra žemės ir kalbos tauta. Palikę savo žemę ir praradę savo kalbą jie liaujasi buvę lietuviai jau antroje arba trečioje kartoje. Įsilieja į kitas visuomenes ir tautas. Globalios Lietuvos programa – tai iš esmės tuščios Lietuvos programa. Lietuvos be lietuvių ir lietuvių be Lietuvos, kurie po trečios kartos bus britai, amerikiečiai, airiai.

Priešingai, arabai, turkai, šiek tiek mažiau – juodieji afrikiečiai – sėkmingai išlieka savimi svetur. Gerai tai ar blogai? Žiūrint, kieno atžvilgiu ir kokiu mastu. Prancūzai ar vokiečiai tiktai išloštų, jeigu jų šalyse gyventų mažos, draugiškos ir lojalios tautinės mažumos, kaip Lietuvoje. Tai būtų galimybė pažinti kitą savo namuose, kartu išlaikant pagrindinį savo tautos karkasą. Tiesą sakant, tokių bendruomenių ir yra: Vokietijoje – sorbai, danai ir fryzai, Prancūzijoje – bretonai, švabų vokiečiai, provansalai ir korsikiečiai. Abiejose – žydai. Bet šios tautinės bendruomenės nyksta arba sąmoningai naikinamos dirbtinės pilietinės tautos naudai, o naujai atvykusieji menkai nusiteikę integruotis.

Integracija nėra asimiliacija. Lietuvos totoriai, žydai, karaimai taip pat liko savimi. Bet daugelis jų tapo lojaliais Lietuvos piliečiais. Deja, kur kas sunkiau susikalbėti su kai kuriomis kitomis tautinėmis bendrijomis, kurios tam tikruose rajonuose ar miestuose sudaro gausesnę dalį. Absurdas būtų manyti, kad šie žmonės savaime – kokie nors išskirtiniai „blogiečiai“. Tiesiog taip veikia tautinis principas. Mūsų čia – daug, reiškia, mes galime reikšti savo valią, kuri gali skirtis nuo titulinės tautos valios. O jei mūsų čia dar ir absoliuti dauguma…

Lietuvos atvejis – gana dėkingas. Čia gyvenančios tautinės bendrijos, kuriose vis dar kyla lojalumo problemų, priklauso artimai kultūrinei erdvei ir panašiems antropologiniams tipams, kaip lietuviai. Jų savivoka nėra tokia skirtinga, kaip afrikiečių, arabų ar turkų su vokiečiais, prancūzais ar anglais. Tiesiog mums su tam tikromis tautinėmis bendrijomis reiks padirbėti šiek tiek ilgiau, nei su totoriais ar karaimais, jau seniai tapusiais mūsų visuomenės dalimi, kas išties paradoksalu: juk jie kilę iš daug tolimesnių mums antropologinių ir kultūrinių erdvių. Taip susiklostė istorija ir valio.

Tikėtina, kad per kelias kartas integruosis tie keliolika kebabų pardavėjų iš Turkijos ar gydytojų iš Libano. Pavienių žmonių migracija vyko visais laikais, ją stabdyti išties nėra nei prasmės, nei galimybės. Bet stabdyti masinę invaziją ir okupaciją – vietinės tautos teisė ir pareiga. Sau ir visai žmonijai, kuriai kiekviena tauta – sunkiai įkainojamas turtas. Nežinia, ar dar yra galimybė išsaugoti prancūzišką Prancūziją ar vokišką Vokietiją, bet tai – jų tautų reikalas. O štai lietuvišką Lietuvą ir lietuvius Lietuvoje išsaugoti dar galime. Jei pripažinsime, jog tikroji Lietuva nėra globali, o teritorinė Lietuva. Tikroji ir vienintelė mūsų visų Tėvynė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Kas išgydys sergančias tautas?
  2. M. Kundrotas. Putinofilija kaip politinis nihilizmas
  3. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  4. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  5. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  6. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  7. M. Kundrotas. Lietuvos piliečių bendruomenė
  8. M. Kundrotas. Lietuva – lietuviams. O ką tai reiškia?
  9. M. Kundrotas. Sustabdykime liberalųjį satanizmą
  10. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
  11. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  12. M. Kundrotas. Perkeltinės prasmės – tiesai ar melui?
  13. M. Kundrotas. Kas prieštaringo šūkyje „Lietuva – lietuviams“?
  14. M. Kundrotas. Melo kojos trumpos. Atsakymas A. Sakalui
  15. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  16. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  17. L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai
  18. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  19. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  20. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  21. M. Kundrotas. Politiniai baimės veidai
  22. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  23. M. Kundrotas. Lietuva – imperija ar hercogystė?
  24. M. Kundrotas. Talmudas: klastotės ir tikrovė
  25. M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką!
  26. M. Kundrotas. Arčiai ir toliai
  27. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  28. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  29. Prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai – sveikinimai iš viso pasaulio (nuotraukos)
  30. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Reikia pripažinti – Įdomus, netikėtas būdas siekti įvairovės užtvindant mažąsias tautas ir be pėdsakų ištirpdant jas su visu „atgyvenusiu” jų palikimu vienos gigantiškos tautos vandenyne…

    Atsakyti
  2. Antanas St. says:
    3 m. ago

    Autoriui. Pirma. Niekada nebuvo jokios prūsų tautos!!! Kryžiuočiai prūsais vadino bartų, natangų, galindų bei kitas baltų gentis. Antra. Lietuvoje nebuvo ir nėra jokių tautinių mažumų!!! Tautinė mažuma, pvz., yra Lenkijos lietuviai, gyvenantys savo istorinėse žemėse (!), okupuotose Lenkijos. Taigi, kaip sakoma, būkime biedni, bet teisingi ir neklaidinkime skaitytojų!

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      3 m. ago

      Lietuviai, kaip ir kitos tautos, išlaiko savitą požiūrį į pasaulio begalinę įvairovę. Toks požiūris nepakartojamas, tad itin vertingas ir padėsiiantis žmonijai išgyventi besikeičiant aplinkybėms. Kita vertus, mes dažnai nejaučiame pareigos savąją (niekur kitur nerasimą) išmintį perteikti kitoms tautoms, kurios irgi gali atsilyginti tuo pačiu. Globalizmas, kaip ir didelių tautų okupacijos, veda žmoniją į pražūtį. Mat vadinamosios “mažosios” tautos yra brangintinos, kaip ir kiekviena augalų rūšis. Kiekvienos rūšies sunaikinimas gresia visos gyvybės piramidės griūtimi. Kita vertus, globaliniai tinklai yra ir vertingi kaip galimybė tautoms keistis žiniomis ir patirtimi. Tad kuo daugiau savitumo išsaugo tauta, tuo ji vertingesnė.
      Norėčiau pasidžiaugti, jog lietuviai atranda savąjį tikėjimą, kuris išlaisvina mūsų dvasią nuo primestinės religijos, kuri, deja, globaliai niveliuoja ir skurdina tautos sukauptą gyvastingą patirtį.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        3 m. ago

        Netiesa – mes nesame maža tauta.
        Mes esame tikrieji indoeuropiečių, kaip pasaulio valdovų, palikuonys – reikalo tęsėjai.
        Be mūsų visi likusieji yra смесь бульдога с носорогом.
        Tik su mumis jie nebėra iš niekur = nebėra niekas.
        Pasižiūrėkit: jie jau seniai prarado prigimtinę moralę, be kurios joks žmogus nebėra žmogus.
        Nebūtų mūsų – jie tiesiog žūtų – pražudytų žmoniją, nes tik mes išlaikom žmoniją tose vėžėse, kuriose ji nežus.

        Atsakyti
      • Antanas St. says:
        3 m. ago

        Mano komentaras, kaip sakoma, apie tiltus, o Tamstos – apie miltus (?!)…

        Atsakyti
  3. Išties says:
    3 m. ago

    Daug vertingų įžvalgų ir pastebėjimų pateikė straipsnio autorius,-ačiū Jam, Lietuvišką Lietuvą labai sunku išlaikyti amžinai vien todėl,kad etniniai lietuviai turi prigimtinį neigiamą bruožą pertekliniai ir patikliai žavėtis kultūrinėmis svetimybėmis ir taip lengvai asimiliuojasi su kita tauta.

    Atsakyti
  4. Skalvis says:
    3 m. ago

    Na, kaip žinia, tautos būna arba sėslios, arba klajokliškos. Sėsliosioms būtina sava Žemė, kurioje jie kurią savo gyvenimą. Klajokliškos , dykynių tautos, gyvena sėsliųjų tautų sąskaita. Kaip jiems tai pasiseka ? Klajokliai yra gudrūs ir agresyvūs, sėslieji – išmintingi, bet pavępę ?

    Atsakyti
  5. Rimgaudas says:
    3 m. ago

    Nei pridėti, nei atimti, Mariau.

    Atsakyti
  6. Valentinas says:
    3 m. ago

    Geras straipsnis. Būtų gerai jį paviešinti jaunimo tarpe, kuris, deja, dažnai užkrėstas globalizmo virusu. Iš tikro, reiktų garsiau kalbėti, kad vyksta ne kultūrų mainai ir integracija, o …”vienų tautų pakeitimas kitomis.”

    Atsakyti
  7. Tomas Vilnai says:
    3 m. ago

    To, Mariaus snukis, kaip bandiūgos.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Esate tikras, jog naudojate komentarui tinkamą leksiką ?

      Atsakyti
  8. Kažin says:
    3 m. ago

    Suabejočiau, – „tikroji Lietuva“, tai gebėjimas tvirtai stovėti viena koja Lietuvos žemėje, o kita – stojantis priminnti ir ant planetos Žemės…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

V. Sinica. Leftizmas

2021 04 09
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

M. Kundrotas. Kaip liberalai Kremliui tarnavo

2021 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10
Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos
  • „Iš savo varpinės“: Turkijos „amžiaus statyba“ prekybai ar karui?
  • Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga
  • Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 547; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 346; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 341; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Sinica. Leftizmas

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
2
V. Sinica. Leftizmas

„Leftistų“ etiketė skamba vis dažniau laidose, straipsniuose, pačių politikų diskusijose ir net paskaitose. Dėstydamas VU studentams dar prieš tris metus...

Skaityti toliau

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
13
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • mociute apie R. Pauliukaitienė, R. Pauliukaitytė. Kova už laisvę – 1956 metai
  • Alvydas Butkus apie Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
Kitas straipsnis
Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų?

Kodėl XXI amžiuje vengiama skiepų?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai