Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2016 02 10 07:45
4
V. Sinica. „Pasaulį naują pastatysim…“ – kas slepiasi už moters ir vaiko?
vytautas-sinica-ausra-pl-nuotr
Vytautas Sinica | ausra.pl nuotr.

„Ar įmanoma integruoti Europą užplūdusią imigrantų bangą“, – klausia turbūt kiekvienas Europos likimui neabejingas pilietis. Ne, neįmanoma.

Multikultūralizmo spindesys ir skurdas

Kad nepaklystume taip kategoriškai atsakinėdami į šį skausmingą klausimą, turime sutarti, kaip suprantame integraciją. Kairuojančioje Europoje daug kam bent daugmaž taikus sugyvenimas vienoje valstybėje pagal atskiras kultūrines, o kartais ir teisės normas jau yra integracijos sėkmės istorija. Nėra pagrindo atimti optimistinių vilčių iš šios vizijos šalininkų. Tokiai „integracijai“ vilties yra, ji gali pavykti ir su dabartine migrantų banga. Pirmiesiems siautėjimams aprimus, sugriežtinus teisėsaugos elgesį ir bausmes, deportavus aršiausius neklaužadas, likusieji gali tapti sąlyginai klusnia Vakarų šalių populiacijos dalimi. Tokia „integracija“ reali ir jos vaisius sėkmingai raškome ne vieną dešimtmetį.

Dar neseniai Europoje gyventa tokios „integracijos“ sėkmės iliuzija. Europos šalyse nuo Prancūzijos iki Švedijos klestėjo uždari getais virtę kvartalai ir musulmonų dalies jų visuomenėse nė iš tolo neatitinkantis šios religijos atstovų nusikalstamumas. Iš esmės tik 2015-aisiais Lietuvoje sužinojome, jog Briuselyje egzistuoja tokia problema, kaip nusikaltėlių lizdu tapęs Molenbekas, kad daugiausia Vakarų Europoje musulmonų turintis Marselis yra kartu ir Prancūzijos nusikaltimų sostinė, kad Vokietijos ir Švedijos žiniasklaida iš politinio korektiškumo sistemingai slėpė migrantų daromus smurtinius nusikaltimus (Lietuvoje šią tendencija vis dar sugeba neigti plačiai skaitomi žurnalistai), o visose daugiausiai musulmonų turinčiose Vakarų Europos valstybėse pogrindyje veikia faktiniai šariato teismai.

Ko gero, viską vainikavo skaičius, kurį būtina nepavargstant iki užkimimo kartoti kiekvienoje diskusijoje apie ligšiolinių migrantų bangų integraciją Europoje: 2014 metais ISIS palaikė 16 proc. visų Prancūzijos piliečių ir 27 proc. šalies 18-24 metų jaunuolių, – žmonių, gimusių ir užaugusių Prancūzijoje bei baigusių prancūziškas mokyklas. Taip musulmonų bendruomenės pasiduoda „integracijai“.

Oficialiai tokia politika vadinama multikultūralizmu, ne integracija. Dar 2010 m. JK, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai paskelbė, kad „multikultūralizmas mirė“, bet ir toliau tęsė tą pačią izoliuotų bendruomenių politiką. Iki šiol netrūksta diplomuotų viešųjų komentatorių, tokias multikultūrines visuomenes vadinančių integruotomis. Pati integracijos sąvoka tapusi miglota ir vis mažiau pasakančia. Paprastai socialiniuose moksluose skiriamos trys etniškumo politikos strategijos: multikultūralizmas (mažumų gyvenimas pagal savas kultūros, o neretai ir teisės normas), integracija (tautinės tapatybės išsaugojimas privačiomis formomis, prisitaikant prie valstybės viešųjų normų) ir asimiliacija (visi gyventojai verčiami titulinės tautos nariais). Tikrovėje, Vakarų ir Šiaurės Europoje kone visos šalys užsileido ant galvos multikultūralizmą, vadindamos tai integracija. Tipinis to pavyzdys yra Prancūzija. Nors kiekvienas Prancūzijos pilietis, gimęs jos teritorijoje, vis dar yra laikomas prancūzu, realiai švietimo sistema jau kelis dešimtmečius nebeužtikrina, kad kiekvienas Prancūzijos vaikas mokėtų šalies kalbą, istorinį pasakojimą, perimtų Prancūzijos diegiamas vertybes, meilę jos mitams ir simboliams. Normų įvairovę valstybės viduje pakenčianti ir net sauganti „integracija“ yra tiksinčios bombos strategija.

Integracija

Vadovaukimės samprata, pagal kurią pilietiškai integruotas į valstybę yra toks pilietis, kuris palaiko tos šalies valstybingumo projektą ir su juo tapatinasi (lojalumo aspektas). Kultūrine prasme pilietis integruotas, jei saugodamas savo kultūros normas, supranta, kad jos kiekvieno susikirtimo atveju privalo nusileisti šalyje galiojančioms viešosioms normoms (prisitaikymo aspektas). Ne įstatymai keičiami pagal mažumų normas, o jos prisitaiko prie galiojančių, priimančios šalies vyraujančią kultūrą atspindinčių įstatymų. Integruotas pilietis palaiko būtent tokį valstybingumo projektą, koks jis yra sukurtas ir vystomas valstybę steigiančios ir kuriančios tautos ir joje nuo seno gyvenančių, jau anksčiau integruotų tautinių bendrijų.

Lietuvoje tokią pagarbą lietuviškajam valstybingumo projektui tiesiog įkūnija, pavyzdžiui, Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius, vienas iškiliausių šalies pedagogų Miša Jakobas. Integruoti ir lojalūs yra daugelis kitų tautinių bendrijų atstovų. Natūralu, jog apie juos dažnai tiesiog negirdime, nes jie netampa politinių skandalų objektais. Savo pavyzdžiu integracijos principus įkūnija ir Lietuvos musulmonai totoriai. Lietuvai pavyzdingai lojali ir seniausiai integruota, nors kultūrinį (!) tapatumą išsaugojusi totorių bendruomenė nebando primesti jokių musulmoniškų viešojo gyvenimo normų. Ar Europai sekasi siekti tokios integracijos? Ir ar gali pasisekti?

Europietiška integracija

Verta pabrėžti, kad totorių integracijos lyginimas su šiandien kylančiu integracijos iššūkiu yra demagogiškas mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirma, LDK visuomenė, nors neretai vaizduojama multikultūrine, buvo paremta aiškiai integraciniu modeliu šiame tekste apibrėžta prasme. Kiekvienõs tais laikais gana uždarose bendruomenėse gyvenančios tautõs papročiai buvo gerbiami ir toleruojami, kol ta tauta buvo lojali ir paklusni valdžiai ir nemėgino įvedinėti savo tvarkos. Antra, totoriai turi nelabai daug bendro su tuo islamu, kurio atstovai atvyksta į Europą šiandien.

Musulmonų bendruomenės, su kuriomis susiduria Europa, būtent dėl savo masto, religinės pakraipos ir požiūrio, su kuriuo jas pasitinka Europos liberalios demokratijos, yra iš esmės neintegruojamos. Turbūt daugeliui skaitytojų ne vienoje publikacijoje teko matyti tiesiogiai susidūrusiųjų įspūdžius: „po vieną migrantai elgiasi žmogiškai, tačiau kai susiburia į grupes…“. Kas galioja buitiniu lygiu, šiuo atveju galioja ir politiškai. Pavieniai, išsklaidyti imigrantai iš islamo šalių yra integruojami, nes priversti prisitaikyti prie egzistuojančių normų. Tačiau didelės bendruomenės – ne. Musulmonų bendruomenė beveik niekada nesutinka atsisakyti savo viešųjų normų ir priimti svetimas.

Natūraliai susiduria dvi viena kitai paradoksaliai palankios jėgos. Vienoje pusėje stiprios tapatybės musulmonų noras telktis su savais ir ginti savo gyvenimo būdą, o ne prisitaikyti prie svetimo. Kitoje pusėje, Vakarų šalių vyraujanti nuostata, jog visuomenė turi būti atvira ir gerbti gyvenimo būdų įvairovę. Priimančiųjų atvirumas labai patogus tiems, kas nori likti uždari.

Kad abipusis ryšys būtent toks – akivaizdu. Ne vienos ES šalies nacionalinė ar vietos valdžia priima sprendimus, skirtus musulmonų religiniams jausmams apsaugoti. Didžiojoje Britanijoje per ramadaną apribojamos pramogos, nukeliami mokyklų egzaminai, Norvegijoje ankstinamas Kalėdų šventimas, Belgijoje uždraudžiamos Kalėdų eglutės, Bavarijoje mokinėms nurodyta padoriau rengtis einant į pamokas, ne vienoje šalyje apribotas krikščioniškos simbolikos naudojimas viešosiose erdvėse ir valstybinėse įstaigose, iš kalėjimų meniu pašalinama kiauliena. Visa tai, kad neįžeistume musulmonų. Žinoma, tai daugiau simboliniai, o ne principiniai pakeitimai. Tačiau į juos galima pažvelgti ir iš principo: kas prie kieno normų taikosi? Jei priimanti šalis derinasi prie migrantų – tai jokia integracija.

Savo ruožtu migrantai taip pat jaučiasi galintys reikalauti ir po truputį virstantys Europos šalių šeimininkais. Internetas mirga toli gražu ne rusiškais vaizdo įrašais, liudijančiais, kaip musulmonų dominuojamuose Britanijos ir Vokietijos rajonuose kalbinami musulmonai žada „užvaldyti šalį“. Jie gerai žino, jog musulmonų dalis Europos visuomenėse, o ypač jaunimo gretose auga didėjančiu tempu.

Tai atsispindi politiniuose reikalavimuose, ir ne tik naujosios migrantų bangos lūpose. Taikiais ir teisėtais būdais prašoma sustabdyti musulmonus žeidžiantį „Oktoberfest“ Vokietijoje, siūloma prievartavimų problemą spręsti įpareigojant moteris rengtis veido apdangalais, kad prievartautojams nekiltų pagundų. Kelno musulmonų salafitų imamas Sami Abu-Yusufas pareiškė, kad prievartautojų aukos pačios kaltos, nes vaikšto pusnuogės ir kvėpinasi, taip „pildamos alyvos į ugnį“. Jaunų migrantų degtukus, žinoma, pakursto vokiečių politikų siūlymai pačioms moterims laikytis saugaus atstumo nuo migrantų. Ir vėl matome besikartojantį prisitaikymo prie musulmonų taisyklių modelį.

Islamiškoji demokratija

Galėtume galvoti, kad migrantai apsitrins, susipras ir suvoks, jog turi prisitaikyti. Tačiau vargu. Ankstesnių migracijos bangų atstovai, tariamai integruoti darbo imigrantai Vakarų Europos šalyse pasižymi ne vien telkimusi į uždaras bendruomenes ir faktiniu nepaklusnumu. Išskirtinių teisių musulmonams reikalavimas yra ilgalaikė tendencija multikultūrinėse šalyse. Būtent ankstesnių bangų ir ne pirmos kartos imigrantai Šveicarijoje prieš kelis metus visiškai demokratiškai iškėlė politinį reikalavimą pašalinti jų religinius jausmus esą žeidžiantį ir tapatintis su šalimi neleidžiantį kryžių iš Šveicarijos vėliavos. Mėginimas greitai užgeso, tačiau svarbu ne konkrečios politinės iniciatyvos, o jos brėžiama ateities perspektyva. ES daugėjant pilietybę turinčių, tačiau kultūriškai neintegruotų ir prisitaikyti nenorinčių musulmonų, neišvengiamai iškils jų politinio reprezentavimo klausimas. Viešai nemąstoma, kokias formas gali įgauti demokratinis musulmonų kaip politinės grupės interesų gynimas.

Kas gali sutrukdyti savo musulmoniškos gyvensenos neatsisakantiems imigrantams pradėti demokratiškai reikalauti įteisinti islamo pranašo palaimintą poligamiją ir pedofiliją? Dėl islamo priešiškumo homoseksualams dažnai labai klaidingai įsivaizduojama, kad islamas nėra ar negali būti Vakaruose (ypač JAV po vienalyčių „santuokų“ įteisinimo) dar tik nedrąsiai galvą keliančių naujųjų seksualinių mažumų judėjimų sąjungininkas. Kaip šalyse, kur dar šį šimtmetį musulmonai gali tapti gyventojų dauguma, užtikrinti, kad šariato teisė su savo makabriškomis bausmėmis negaus legalaus statuso? Ar musulmonai radikaliausiu keliu neišspręs mūsų pačių nesugebamo išspręsti alkoholio vartojimo klausimo? Neįves moterų aprangos padorumo standartų? Moterų apipjaustymo kaip unikalios ir todėl savaime vertingos pokolonijinių šalių kultūrinės praktikos, kurią per ilgai sau leido niekinti imperialistiniai Vakarai? Galima iškelti daugybę hipotetinių klausimų vaizduotei pažadinti ir visi jie bus vienodai prasmingi, jei tik padės suvokti, ką Europai reiškia neintegruotų musulmonų skaičiaus augimas.

Europa seniai įrodė, kad (kitaip nei viduramžių LDK) nesugeba priversti musulmonų perimti viešojo elgesio ir kultūrinių normų. Nesugeba ir pakeisti požiūrio į pačią integracijos sampratą. Jei nesugebėjo to padaryti su Šaltojo karo metais dirbti atvykusiais musulmonais, juo labiau nesugebės to padaryti dabar su „pakviestais“ ir atvykusiais „gyventi, o ne dirbti“. Jei šie žmonės liks, o mes raminsime save tariamos – tokios kaip iki šiol vyraujanti Europoje – integracijos iliuzija, tik dešimtmečių klausimas, kada Vakarų mylima demokratija taps jos nekenčiančių, tačiau išnaudoti gebančių musulmonų taisyklių įtvirtinimo priemone (abejojantys, prisiminkime tuos 27 proc. ISIS palaikančių Prancūzijos jaunųjų piliečių). Melas sau, jog tapatumą prarandanti sekuliari Europa gali integruoti itin stiprios tapatybės musulmonus, yra vienas didžiausių pavojų, kurių būtina išvengti sprendžiant migrantų krizę.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Islamo taika Europai
  2. V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video)
  3. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  4. V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas
  5. V. Sinica. Paryžiaus žudynių pamokos
  6. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  7. V. Orbanas. Epochos pabaiga. Pamokos
  8. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  9. V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
  10. V. Sinica. Demofobija: partijų vienybė prieš politinę tautą
  11. V. Sinica. Tautos apologija
  12. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  13. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  14. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  15. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  16. V. Sinica. Praleista proga patylėti ir vergo mentalitetas
  17. V. Sinica. Kas mums ta kalba, kam mums tos pavardės?
  18. V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  19. V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?
  20. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Tikra tiesa says:
    7 metai ago

    Labai tiksliai parašė – „integracija“ yra tiksinčios bombos strategija. Baisu net pagalvoti, kaip to nesupranta vakarų šalys. Ar jos tyčia eina į susinaikinimą?

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      … keista padėtis šiuo metu EU, tikrai kyla daug klausimų – kodėl?… Kodėl įsileidžia musulmonų migrantus neribodami srautų ir dar pakviečia? Kodėl nesaugomos EU sienos? Kodėl tokia tolerantiška EU, toleruoja tokia netolerantišką įdeologiją kaip islamas? Pamėgintu dabar kas užregistruoti naują religinę bendruomenę su islamo įdeologija, tai tikriausiai gautų teistumą už rasizmą… Bet islamui tai leidžiama… Vienas iš atsakymų būtų tai, kad arabų šeichai paprasčiausiai nusipirko EU vadovybę (už labai didelius pinigus) ir islamizuoja Europą. Jie tai supranta, kad ateitis arabų pasauliui šviečiasi labai jau ne kokia. Klimato šiltėjimas, gėlo vandens išteklių mažėjimas, arabų dauginimasis, naftos eros pabaiga, kas jiems belieka? – Europa… EU sprendžią kitą klausimą – kaip pateisinti išpūsto biurokratinio aparato išlaikymą – reikia sunkumų. Reikia ir bus. Feminizaciją praėjo sėkmingai, gėjų teisės užtikrintos, dabar bus migrantai… Bus augantis nusikalstamumas, bus augančios pilietinės įtampos, bus augantis finansavimas, bus augantys užsakymai, bus valstybių vadovų susitikimai, bus ir augantys pelnai monopolistams…, tai kurioje vietoje JUMS blogai? JIEMS tai viskas gerai… tai tik vienas iš galimų atsakymų…

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        Ir labai neblogas atsakymas. 😉 Tik viena mažytė pastabėlė – nereikėtų perimti neobolševikų žargono ir pederastus vadinti “gėjais”.

        Atsakyti
        • Kęstutis says:
          7 metai ago

          …man už tokius “pedarastus” lryte jau nebeleidžia atsiliepimo parašyt :)… Ir dar, pats laikas parodyti EU vertybių galią. Reikėtų visoje EU pradėtį akciją – seksualinės mažumos už taiką… Kur tik tankiau gyvena musulmonai, organizuoti seksualinių mažumų paradus. Nušautume du zuikius vienu šūviu, beveik tiesiogine prasme – seksualines mažumas ir musulmonus :)…

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

2023 01 23
Kryžius Tūbiškių kaimui atminti, 2018 m., medis. Andrius Bieliukas | Rengėjų nuotr.

Paskelbti geriausi liaudies menininkai

2023 01 10
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
Simona Skaisgirėę | L. Valatkienės nuotr.

Meno istorijos mokykla kviečia į paskaitas apie meno nusikaltėlius

2023 01 03
Tarpušvenčio laikas | lrv.lt nuotr.

Senieji tarpušvenčio papročiai

2023 01 01
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar triumfuos antipolitika?

2022 12 24
Paskaitos apie etnografinių regionų papročius | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų papročius

2022 12 24
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Seimas šiandien baigė rudens sesiją

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
  • Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau
  • Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 23
27
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

Jeigu Garliavos įvykių nelaikysime politiniais, kokiais jie tapo tik po to, tai TS-LKD frakcijos nario Kristijono Bartoševičiaus kaltinimo mažamečių prievartavimu...

Skaityti toliau

Paskelbti geriausi liaudies menininkai

by Kristina Aleknaitė
2023 01 10
0
Kryžius Tūbiškių kaimui atminti, 2018 m., medis. Andrius Bieliukas | Rengėjų nuotr.

Sausio 6-ąją, per Tris karalius, Gelgaudiškio dvare vyko liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laimėtojų paskelbimo ir vainikavimo iškilmės. Pasipuošti garbingiausiu...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • A niaaa? apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Kažin apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Žemyna apie A. Baniulaitienė, A, Pangonytė. Apie moterų pavardes. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

Kitas straipsnis
Agnė Bilotaitė | wipipedija.com foto

Premjeras teismui skundžia Seimo narę A. Bilotaitę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai