Šeštadienis, 19 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Jei Rusija ir toliau „padės“, Lietuvos istorinio tapatumo klausimai spręsis daug paprasčiau

Rosita Garškaitė, www.bernardinai.lt
2014-07-08 09:24:13
3
Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.
Gėlės – prieš 90 metų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės atminimui Širvintose, prie Nepriklausomybės paminklo | S.Nemeikaitės nuotr.

Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė prof. Alvydas Jokubaitis. Jam pritarė ir prof. Vytautas Radžvilas, teigęs, jog būtina įsteigti valstybę, kitaip Lietuvos visuomenė bus sunaikinta kaip amorfinė masė. Filosofai mintimis dalijosi praėjusią savaitę vykusiame baigiamajame projekto „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“ renginyje.

Kritiškumas istorijai – bendruomenės atomizavimo priedanga

Šiuolaikinė moderni valstybė remiasi kovos principu, o tai reiškia, jog jei pats savęs nesteigi ir neapsibrėži laisva valia kaip subjektas – tampi objektu, moliu, iš kurio lipdo kiti. Nesugebantis matyti istorijos iš savo perspektyvos žvelgia į ją kitų akimis, ir tai svarbu eurointegracijos procesų akivaizdoje. „Mūsų problema ta, kad jų netyrinėjame. Turime mokslinę europeizaciją ar ką tiktai norite, bet per dvidešimt penkerius metus Lietuvoje nėra parašyta nė vieno rimto darbo apie tai, kokie buvo ES šalių senbuvių interesai mūsų regione. Vakarų Europos šalys sprendė ir sprendžia savo problemas mūsų sąskaita, tai puikiai rodo Merkel ir Putino paktas dabar. Niekas apie tai nekalba“, – dalinosi mintimis profesorius. Anot jo, pirmas uždavinys yra analizuoti eurointegraciją, pasitelkiant filosofiją, kuri leidžia „prieiti prie tikrovės“, ištrūkti iš ideologijos, o antras – denatūralizuoti ES integraciją, t. y. nepasikliauti sveiko proto prielaida, jog tai yra tautų vienijimosi procesas. „Iš tikrųjų tai yra didžiausias pasaulio istorijoje socialinės ir net antropologinės inžinerijos eksperimentas, kuris tam tikra prasme yra radikalesnis nei vykdytas Sovietų Sąjungoje“, – sakė filosofas.

Prof. Vytautas Radžvilas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.
Prof. Vytautas Radžvilas | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Su istorijos politika tai susiję per skatinimą būti kritiškiems savo istorijos sampratos atžvilgiu. Neofunkcinei integracijai reikalingi socialinių saitų, įsipareigojimų, taip pat ir istorinės sąmonės neturintys individai, susijungiantys į struktūras tik konkretiems funkciniams uždaviniams spręsti. Kitaip tariant, po kritiškumu savo istorijos atžvilgiu slypi atomizavimo strategija. Profesoriaus teigimu, norint susilpninti kokią nors bendruomenę, viena iš racionaliausių strategijų yra įrodinėti, kad jų istorinės sąmonės modelis – atgyvena. Per penkiasdešimt sovietų okupacijos metų instituciškai istorikų sąmonė buvo programuojama taip, kad 1918 metų Basanavičiaus valstybė būtų laikoma nesusipratimu. Šis sąmonės tipas niekur neišnyko, o reprodukavosi nauja forma.

Diskutuojant dėl Tautos istorinės atminties įstatymo neretai baimintasi, jog bus varžoma istorikų akademinė laisvė. Vytautas Radžvilas kalbėjo, jog moderniojo mokslo prigimtis nepretenduoja į tiesą klasikine prasme, o turi save pateisinti. Jokia laisva, demokratiška visuomenė mokslininkui negali trukdyti skelbti savo pažiūrų, tačiau kurie rezultatai jai reikalingi – atskiras klausimas. „Žmogus gali skelbti, jog 1918–1920 metų batalijos dėl Vilniaus tebuvo senalietuvių ir jaunalietuvių ginčas, tačiau priimti tokią tezę kaip valstybės mastu legitimuotą istorinės atminties principą faktiškai reikštų save pasilaidoti“, – kalbėjo profesorius, kritikuodamas istoriko Alfredo Bumblausko požiūrį į konfliktą dėl Vilniaus. Pasak jo, Lietuvos visuomenės ir valstybės išlikimo problema yra ta, kad neturima drąsos pripažinti, jog valstybę tik imituojame, dėl to ir nesuprantame, kam ta istorijos politika. Profesorius pasakojo šiuo klausimu kurį laiką tylėjęs „dėl šventos ramybės“, tačiau po Ukrainos įvykių supratęs, kokio tai masto problema. Jei nenorime būti sunaikinti kaip amorfinė masė, reikalinga įsteigti valstybę, sakė jis. Ukrainoje valstybė daugiau nei dvidešimt metų buvo tiesiog imituojama.

Istorizmas kaip vienas didžiausių tautinio sąjūdžio prieštaravimų

Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.
Prof. Alvydas Jokubaitis | bernardinai.lt, E.Levin nuotr.

Alvydas Jokubaitis pasidalino keturiomis įžvalgomis, kurias padarė per kelerius su kolegomis vykdyto tyrimo metus. Pirmas dalykas – liberalus istorijos neutralizavimas. Suprasti šiandienės Lietuvos istorijos politiką gali padėti vokiečių filosofas Carlas Schmittas. Pastarojo idėja ta, kad modernios valstybės ieško vis naujų politinio neutralizavimo formų: iš pradžių politika išvalyta nuo religijos, vėliau nuo metafizinių, moralinių nesutarimų, galiausiai politika susieta vien su techninių klausimų sprendimu. Pasak filosofo, istorijos likimas toks pat, nes ji kelia nesutarimų, liberalioje valstybėje nesama politinio santykio su istorija. „Reikėjo Rusijos „pagalbos“ Ukrainoje, Kryme, kad mes vėl atkreiptume dėmesį, jog istorija – politiškai reikšmingas dalykas“, – kalbėjo jis. Antras profesoriaus atradimas tas, kad lietuviai neskiria LDK ir tautinės valstybės kaip politinių formų, nesuvokia valstybės ištakų, o su tuo susieta nepagarba „tėvams kūrėjams“. Jų statusą linkstama priskirti daug kam, pavyzdžiui, Karoliui Chodkevičiui, tačiau, anot profesoriaus, tai galima padaryti tik kultūrine, o ne politine prasme. Susidūrę su įspūdingu LDK kultūros paveldu, istorikai bei politikai praranda politinę nuovoką. Taip pat A. Jokubaitis kritikavo LDK kaip ES prototipo interpretavimą, esą Europa turėtų mokytis iš LDK, o modernioji tautinė valstybė – atgyvena. Profesoriaus teigimu, ginčas tarp tautininkų bei ldk’istų kyla iš dualistinės Lietuvos istorijos sampratos. Tai kelia savivokos problemų, prarandamas aiškus valstybės kilmės suvokimas. „Dabartinė politinė forma, XIX amžiuje per stebuklą prasiskynė sau kelią. Dabartinė Lietuvos valstybė kaip politinė forma mažai turi ką bendro su Kunigaikštyste. Ji priklauso tautinio išsivadavimo epochai“, – apibendrino jis.

Trečiu atradimu profesoriui tapo Motiejus Valančius. Ši asmenybė XIX a. nebuvo tik vyskupas, ir jo vyskupystę galima traktuoti kaip tam tikrą politinę formą, interregnum tarp LDK ir tautinės valstybės. Ketvirtasis atradimas A. Jokubaitį išgąsdino: istorijos politikos tyrimai pradėjo keisti jo požiūrį į tautinę valstybę. Pastaroji neįgyvendino savo kultūrinių pažadų, kad lygybė ir aukštoji kultūra bus prieinama visiems, nes pasikeitė pati kultūra. Šiandien idėja, kad kiekvienas lietuvis bus „dvasios aristokratas“, – pašalinta. „Manau, jog Valančius nesitikėjo, kad jo įsteigtose parapinėse mokyklose vėliau išaugs Lietuvos vidurinės mokyklos, o ten vaikai skaitys Fridricho Nitčės (Friedrich Nietzsche) „Anapus gėrio ir blogio“ ir tai taps pagrindiniu mūsų filosofinių diskusijų objektu“, – kalbėjo jis. Tautinis sąjūdis turi Achilo kulną: iš prielaidos, kad pakitusi individų savivoka leidžia sukurti naują tautą, padaroma išvada, jog individas gali suprasti ir daugybę kitų dalykų, keisti savo tapatumą. „XIX amžiuje buvo prašoma, kad leistų individui laisvai pasirinkti tautą, šiandien prašoma kitų dalykų – kad individas galėtų pasirinkt savo lytį“, – sakė A. Jokubaitis, pažymėdamas, jog tai tos pačios filosofijos tąsa kitomis formomis.

Istorizmas yra vienas didžiausių tautinio sąjūdžio prieštaravimų. Tautinės savimonės formavimosi laikais istorikai nebuvo vertybių atžvilgiu neutralūs stebėtojai, tačiau, įsigalėjus istorizmui, mokslininkai ėmė vadovautis kitais principais nei eiliniai piliečiai. Filosofo teigimu, patys istorikai savo mąstymo būdu redukuoja tautą į kažką kitą nei ji yra. Jie vadovaujasi teorinėmis prielaidomis, tuo tarpu praktinis protas yra susietas su tam tikrais įsipareigojimais, mitologija. „Nereikėtų tiek daug visokių istorinių pasakojimų, jeigu žinočiau, kad lietuviai bus ištikimi, kad ir kas su Lietuva atsitiktų. Tam tikra prasme jie turi stiprinti mūsų pasididžiavimą ir tikėjimą“, – kalbėjo profesorius. Kariniai Rusijos veiksmai stiprina lietuvių susitelkimą: mokslininkai toliau svarsto, o žmonės gatvėje tuos pačius klausimus šiandien išsprendžia greičiau nei kitomis aplinkybėmis. „Jeigu mums kaimynai rusai taip stipriai „padės“, aš manau, kad mūsų istorinio tapatumo ir kiti klausimai spręsis daug lengviau ir daug paprasčiau“, – sakė A. Jokubaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  2. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  3. Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
  4. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)
  5. D.Paukštė. Ar ir toliau prievartinę emigraciją slėpsime po ES laisvo asmenų judėjimo kauke?
  6. D.Grybauskaitė: Rusija mėgina perbraižyti Europos žemėlapį (video)
  7. R. Alaunis. Vidurio Lietuvos Respublika – pamirštas Lenkijos ekspansionizmas
  8. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  9. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  10. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  11. R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
  12. R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
  13. Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  14. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  15. V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. tai jau buvo JUgoslavijoje says:
    11 metų ago

    Похоже из своих могильников укры сейчас изготавливают концлагеря Стрелкова и массовые расстрелы. Которые охотно подхватят от Кургиняна (помните, как он собирался устроить спецтрибунал для русских офицеров по Чечне), до Макаревича.

    07.07.2014. Сообщение от ополчения.

    ОЧЕНЬ ВАЖНО! Проверенная информация от источника с места. В районе окраин Славянска, где ранее были позиции войск хунты, появилась строительная техника. Ведутся земляные работы, территория охраняется, по периметру расставлены посты из нацгадов, ведется патрулирование; судя по всему вскрывают собственные могильники, где они ранее прикапывали солдат срочников, отказавшихся стрелять в мирных граждан, и своих карателей.
    Особенно это коррелируется и с другой информацией, поступившей из Киева – есть данные, что укроСМИ собираются смонтировать репортаж, в котором рассказать о “зверствах” ополчения, мол, дескать, расстреливали мирных граждан. Учитывая, что есть уже первые убитые среди гражданского населения после входа укропов в Славянск и Краматорск, то провокация может состояться буквально сегодня-завтра. Источник из Киева сообщал, что репортаж запланирован на завтра.

    Просьба максимально распространить эту ситуацию в соцсетях, чтобы предотвратить эту гнусную провокацию.

    http://vk.com/strelkov_info?w=wall-57424472_5439%2F2166a498931dbd1d2d

    Atsakyti
  2. Arūnas says:
    11 metų ago

    tam ruskij duch, tam Rusjei pachnet- ne naujiena sovietinė propoganda, tik neaišku, kodėl ji pakliuvo į Alką ir dar svetima kalba

    Atsakyti
    • N says:
      11 metų ago

      Ką tu iš viso supranti apie įvykius Ukrainoje? Be “rusai puola” nieko daugiau nenori žinoti?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Dviračių takas
Lietuvoje

Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų

2025 07 18
Smiltynės perkėla
Lietuvoje

Smiltynės perkėlos laukia pertvarka

2025 07 18
Maistas, maisto ruošimas
Lietuvoje

Aštuoniose mokyklose vaikai permokėjo už maistą

2025 07 18
Kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda | vialietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Tvarkomas kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas prie Kryžkalnio  

2025 07 18
Dviračių saugykla
Gamta ir žmogus

Per 2 metus sostinėje atsiras per 100 dviračių saugyklų

2025 07 18
Birštonas. Vytauto parkas | voruta.lt nuotr.
Lietuvoje

Ministerija siūlo atnaujinti kurortinio statuso reikalavimus

2025 07 18
Automobilis BMW
Gamta ir žmogus

Greičio mėgėjų įpročiai nesikeičia

2025 07 18
Saulės elektrinė
Energetika

Saulės energija galima naudotis ir bute

2025 07 18

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Straipsnis +laida apie Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
  • Be Puaro neapsieisime? apie NeRedaguota: Ką nuslėpė nuo Lietuvos? Saulius Poderis
  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie D. Kuolys. Nusiginklavimas (IV)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Z. Vaišvila. VRK – robotai ar žmonės?
  • Radviliškyje atsiras 15 kilometrų naujų dviračių takų
  • Smiltynės perkėlos laukia pertvarka
  • A. Juodpusis. Šaknys. Medžio ir Žmogaus…

Kiti Straipsniai

Žemės ūkis

EK biudžetas žemės ūkiui šviesaus finansinio rytojaus nežada

2025 07 18
Trampas, „Patriot“ raketos, Ukraina

D. Trampas: „Patriot“ raketos jau pakeliui į Ukrainą

2025 07 16
Tuščioje klasėje mokiniai spokso į telefonus, projektorius rodo serialo plakatą, o istorinė Vyties vėliava kabo sukritusi kampe – Žalgirio metinių pamiršimo metafora.

L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien

2025 07 15
rusų sutriuškinimas

Geriausia investicija į saugumą – visiškas Rusijos pajėgų sutriuškinimas

2025 07 13
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
Bendras salės vaizdas

Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

2025 07 12
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Straipsnis +laida apie Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
  • Be Puaro neapsieisime? apie NeRedaguota: Ką nuslėpė nuo Lietuvos? Saulius Poderis
  • Budweiser apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie D. Kuolys. Nusiginklavimas (IV)
  • Rimgaudas apie Darius ir Girėnas įamžinti šveicariškame laikrodyje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas

Opoka – Lietuvoje glūdintis neišnaudotas turtas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai