Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?

Vanda Ibianska, www.bernardinai.lt
2015 11 04 13:24
4
V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą?
Vanda Ibianska_bernardinai.lt nuotr
Vanda Ibianska | bernardinai.lt nuotr.

Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų,  karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Dauguma dokumentų neturi arba kaišo padirbtus Sirijos pasus. Vertėjams prisipažįsta, kad jiems pasitaikė puiki proga patekti į Europą. Europiečiai bijo ir integruotų į pabėgėlių upę teroristų. Ši baimė pagrįsta ir racionali.

Sakysite, kad pabėgėlių tema išeksploatuota, ji nebeįdomi. Galvoju, kad ji visada bus aktuali, ir šį bei tą apie islamą pravartu žinoti kiekvienam, net labiausiai draugiškam musulmonams krikščioniui.

Didžiausia problema šioje dabar vykstančioje makalynėje yra religijų skirtumas, pranašaujantis daug bėdų.

Pažvelkime į jį įdėmiau. Visai nesenai Prancūziją, kurioje gyvena jau milijonai musulmonų, ištiko nelaimės. Tik po žudynių ir chuliganiškų išpuolių imta nagrinėti , ieškoti priežasčių, kodėl musulmonams nepavyksta integruotis į prancūzų visuomenę. Į paviršių išlindo tikroji bauginama priežastis: islamas absoliučiai (!) atmeta krikščionybę. Istorija byloja, kad daugybę šimtmečių musulmonai žudė krikščionis arba šie taip pat uoliai galabijo islamo išpažinėjus. Koegzistencija trukdavo neilgai ir visada tik tais atvejais, kai vieni ir kiti gyveno stiprių imperijų teritorijose. Vos tik valstybė nusilpsta, prasideda tautinis atgimimas, kyla ir kraupių žudynių banga. Turkai žudė armėnus, dabar musulmonai žudo krikščionis Sirijoje, Irake, Nigerijoje, net mūsų pamėgtame Egipte.

Kyla pagrįstas klausimas: kodėl taip yra? Juk abi religijos monoteistinės, jose gausu panašumų. Atsakymas paprastas: panašumų yra, bet jie musulmonams neesminiai. Esminis yra skirtumas. Tai tikinčiojo santykis su Dievu. Krikščionybėje Dievas sudaro sandorą su žmonėmis. Per Abraomą, Mozę, galiausiai pasiunčia pas juos savo Sūnų. Dievas visada yra ne kažkur, o su žmonėmis. Islame viskas kitaip. Alachas perdavė savo išpažinėjams Koraną ir tradicijas, kurių privalu griežtai ir besąlygiškai laikytis, bet pats yra visiškai atsiskyręs nuo žmonių. Musulmonas be mažiausių nukrypimų turi laikytis Korano ir tradicijų, tačiau Alachas jo gyvenime nedalyvauja, ir meilė nėra  prioritetas.

Islame nesakoma, kad žmogus sukurtas pagal Dievo panašumą. Musulmonui tai būtų šventvagystė. Pagal islamą žmogus tėra integrali Alacho sukurtos gamtos dalis t. y. tarsi būtų prilygintas augmenijai ir gyvūnijai.

Be to, musulmonai netiki Švenčiausiąja Trejybe, todėl krikščionybės nelaiko monoteistine religija. Jų supratimu, mūsų tikėjimas pilnas nelogiškumų, iracionalių paslapčių, todėl netikras ir jiems pavojingas. Visa esmė ne ta, kaip mes į juos žiūrime, bet kaip jie žiūri į mus. Islamas buvo ir yra priešiškas krikščionybei. Ekumeniniai bandymai kol kas nėra itin sėkmingi ir, deja, tik vienpusiai, iniciatyvą rodant krikščionims.

Kodėl? Nes musulmonams krikščionybė yra nusenęs praeities tikėjimas, jo laikai praėjo. Maža to, ji neva prieštarauja gamtos dėsniams. Gyvenimas pagal Evangeliją musulmonui atrodo neįmanomas, viršijantis žmogaus galimybes. Be to, islame Dievas kaipo subjektas nėra tikėjimo pagrindas. Pagal musulmonus, tikėjimo pagrindas tai, kad Alachas yra vienas.

Islamo stiprybė yra musulmonų vieningumas, monolitiškumas. Blogybė – jie nesugeba suprasti žmonių, kurie neišpažįsta islamo. Nereikia naiviai galvoti, kad islamas mums artimas tuo, jog pripažįsta Jėzų, Abraomą, Dovydą. Musulmonams tai tik pasiuntiniai (rassoul), bet ne pranašai (Nabi). Pranašas tėra Mahometas, o Tora, Psalmės ir Evangelija – viso labo žydų ir krikščionių sukurti falsifikatai. Kalbos apie islamą kaip taikingą religiją nėra teisingos. Korane yra eilučių, kuriose vienareikšmiškai sakoma, kad kitatikius galima ir net reikia žudyti. Džihadas – islamo sudėtinė dalis. Jis yra musulmonų kovos už gyvenimą, kurio taisykles per tarpininką Mahometą žmonėms perdavė Alachas, simbolis. Islamas turi būti paskleistas visame pasaulyje, jeigu reikia, tai ir praliejant kraują. Taigi, islamas nėra ir negali būti taikos religija. Todėl negalima ignoruoti fakto, jog minios musulmonų Europai iš tikrųjų kelia grėsmę.

Tiek apie religijų skirtumus.

Antroji bėda yra pabėgėlių asimiliacija. Europa naiviai galvojo, kad imigrantai bus pigi darbo jėga. Tačiau taip nenutiko. Dauguma jų bemoksliai, neturi jokių kvalifikacijų, nemoka kalbų. Net valytojais jų įdarbinti neišeina, nes šių žmonių supratimas apie švarą, higieną ir tvarką radikaliai skiriasi nuo mūsiškio. Pvz., Vokietijoje valytojos darbo mokoma 11 mėnesių. Pabėgėliai musulmonai tai žino, jaučiasi atstumti  ir vienijasi tarpusavyje. Antra, kam dirbti, jei šalis – donorė dosniai dalija išmokas? Kai laiko daug, nėra kas veikti, traukiama į mečetę, kur lygiai toks pat bemokslis šventikas (išsilavinusių imamų nėra daug) aiškins susirinkusiems žmonėms patinkančiu  būdu Korano suras. O jas interpretuoti galima įvairiai, kai stinga žinių.

Gailiu karo pabėgėlių, žudomų krikščionių, žmonių, priverstų bėgti iš savo tėvynės, įprastinių klimato ir buities sąlygų. Nuoširdžiai ir nemeluotai juos atjaučiu. Bet matant tą vis didėjančią jau agresyvėjančių migrantų jūrą darosi nejauku. Ką reikia daryti, nežino niekas, net didžiųjų šalių vadovai. Aišku viena, sentimentalumą, praskydusias emocijas teks pamiršti ir pradėti diferencijuoti tos minios žmones. Tai padaryti labai sunku. Bet visų įsileisti negalima, nes tai būtų Trojos arklys Europos viduryje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apie vertingus ir nevertingus žmones: gal ne tais pabėgėliais rūpinamės?
  2. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  3. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  4. V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas
  5. V. Keršanskas. Apie dvilypį patriotiškumą ir jo (ne)naudą Lietuvai
  6. S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (I) Saugumo specialistai apie migracijos grėsmes
  7. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  8. J. Panka. Imigrantai – nuskriausti žmonės ar naujieji Europos šeimininkai?
  9. E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta
  10. Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius
  11. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  12. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  13. V. Sinica. Islamo taika Europai
  14. Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai
  15. R. Radavičius. Kiek pabėgėlių yra tarp pabėgėlių?
  16. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  17. A. Jokubaitis. Europos Sąjunga kaip religijos forma
  18. Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
  19. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  20. Istoriko E. Gudavičiaus jubiliejaus minėjime – diskusija apie Europą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Jt says:
    7 metai ago

    Ačiū už straipsnį. Galvoju, kodėl seniau niekas taip nekalbėjo apie islamą, o tik dabar, kai ėmė kilti grėsmė. Niekas net nepriėmė tokio tono. Padarė katalikus abejingus ir savo tikėjimui, ir musulmonų, užmigdė. Ko gero, ateis laikas, kai imsim tiesą kalbėti ir apie savojo tikėjimo šaknį…

    Atsakyti
  2. Pikc says:
    7 metai ago

    “Aišku viena, sentimentalumą, praskydusias emocijas teks pamiršti ir pradėti diferencijuoti tos minios žmones.” – Taip, logiškai mąstant. Bėda ta, kad eurosajūze konkrečiai ir visuose Vakaruose apskritai mąstymas jau seniai nebėra vertybė – vertybė yra neomarksistinės ideologijos išpažinimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dėl tos priežasties vakarinė eurosajūzo dalis artimiausiu metu tikrai bus neįgali išspręsti tų nelegalų problemą. Dar daugiau – ji intensyviai ir agresyviai trukdys ją spręsti bandančioms valstybėms (deja, Lietuva, valdoma mazgočių, tinkančių nebent briuseliniams biurokratams kojoms nusivalyti, nėra viena tokių valstybių).

    Atsakyti
  3. vabalas says:
    7 metai ago

    Šiaip jau teisingai čia surašyta viskas.Tik kai kalbama apie “mūsų religiją”, aš noriu klausti kas tie mes? Nes nai aš, nei mano bičiuliai į tuos “mes” lyg ir nepapuolame.
    Siūlomas sprendimas irgi kelia abejonių. Na neveiks ta diferenciacija. Kol nebus uždraustos visos religijos, kokios taikios, ar karingos jos bebūtu, nieko gero nebus.

    Atsakyti
  4. Dana says:
    7 metai ago

    lietuvių tauta išmiršta, tai rodo gimstamumo rodiklis. Musulmonai šį procesą dar pagreitins. Vienas iš arabų valstybių vadovų yra pasakęs, kad pasaulio užkariavimui jiems nereikės jokių teroristinių aktų ar karų, pakanka tik integruoti saviškius į pasaulio valstybes ir savo gimstamumo rodikliais jie to pasieks.
    Bet iki tol krikščionių laukia sunkūs laikai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Tarptautinė dokumentinio kino šventė „FipaDoc“: industrijos fokusas – Baltijos šalys ir Suomija | LKC nuotr.

Prancūzijoje – pasauliniu lygiu pripažinta lietuviška dokumentika

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Vokietijoje atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda, dokumentuojanti lietuvių pabėgėlių kasdienybę | K. Hamm nuotr.

Vokietijoje atidaryta K. Daugėlos paroda, apie lietuvių pabėgėlių kasdienybę

2023 01 25
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Vytautas Kaziela | V. Braziūno nuotr.

V. Kaziela. Atsargumo kaina

2023 01 23
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Šventas politikų naivumas ar naujų protokolų tvaikas?

2023 01 22
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Santuoka, pavardės | tm.lt nuotr.
Kalba

Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a

2023 02 01
Birštonas vėl tarp laimėtojų: tapo „Sėkmingiausia 2022 m. turizmo traukos vietove“ | V. Grigo nuotr.
Gamta ir žmogus

Birštonas tarp laimėtojų: turizmo traukos vietovė

2023 02 01
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)
Šventės

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Tarša | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Griežčiau ribojama dulkes kelianti ūkinė veikla

2023 01 31
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo

2023 01 31
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

Prezidentas ragina stiprinti smulkųjį verslą

2023 01 31
Miškas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija

2023 01 31
am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LGGC pradės veikti šių metų pabaigoje

2023 01 31
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gintautas apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Apie moterų pavardes plačiau. Kodėl pritarta -ė, bet nepritarta -a
  • Birštonas tarp laimėtojų: turizmo traukos vietovė
  • V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
21
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

Lenkija nuo seno buvo (ir galbūt dar yra) Europos katalikiškų šalių avangarde. Komunistiniais laikais lenkams Bažnyčia buvo didžiausias autoritetas, pagrindinis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gintautas apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Reikšmės implikacijos apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Rekruto dienoraštis apie Vakarai praregėjo: pasirodo, Rusija siekia pergalės, ne pralaimėjimo
  • Spešl fo Pajūrietis! apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Nuoroda apie Kas žinotina apie siuntimą pas gydytoją?

Kitas straipsnis
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Premjeras: Mėsos eksportas į JAV netrukus turėtų pajudėti

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai