Sekmadienis, 3 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2025-07-01 02:28:54
237
PERŽIŪROS
5
Prigimtinė kultūra

Prigimtinė kultūra | rengėjų nuotr.

Liepos 1 d. 10 val. Juodonių kaime (Rokiškio r.) prasideda XXIV akademinis Prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“.

Tris dienas truksiantis renginys suburs mokslininkus, kūrėjus ir kultūros puoselėtojus diskusijoms apie tradicinės kultūros sąsajas su šiuolaikiniu dvasingumu.

Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas bei Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Seminare pranešimus skaitys įvairių sričių žinovai – etnologai, istorikai, muzikologai, filosofai, rašytojai ir kt. Tarp jų – etnologės dr. Daiva Vaitkevičienė ir dr. Aušra Žičkienė, archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius, etnomuzikologė prof. Daiva Vyčinienė, religijotyrininkas prof. Audrius Beinorius, rašytoja Jurgita Jasponytė, Latvijos tyrinėtojas Uģis Nastevičs ir daugelis kitų.

Prigimtinės kultūros sąvoka – palyginti nauja, pamažu keičianti anksčiau vartotą „etninės kultūros“ terminą. Prigimtine kultūra vadinama savaimingai susiklosčiusi vietinės kilmės kultūra, aprėpianti ne tik kaimo tradicijas, bet ir miestų ar dvarų paveldą. 

Šiai kultūrai būdinga tai, kad joje nėra ryškios takoskyros tarp praeities ir dabarties – gyva tradicija persmelkia dabarties gyvenimą ir nuolat gimdo naujus, šiuolaikiškus kultūros pavidalus. Seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“ pasirinkta siekiant nuodugniai aptarti, kaip tradicinės kultūros paveldas gali praturtinti šiandienos žmogaus dvasinį gyvenimą.

Renginyje bus aptarta ar be dvasinio dėmens tradicinė kultūra netenka gylio, ir kartu – ar šiuolaikinis dvasingumas nepasidaro paviršutiniškas, jei atitrūksta nuo prigimtinės (autentiškos vietos) kultūros šaknų.

Tokie klausimai yra svarbūs plačiajai kultūrinei bendruomenei, nes skatina ieškoti darnaus ryšio su protėvių papročiais, aplinka ir bendruomene, padedančio stiprinti tapatumo bei dvasinės pusiausvyros pojūtį šiuolaikiniame pasaulyje.

Seminaro darbotvarkė ir pranešėjai

Per tris dienas seminaro dalyviai klausysis įvairių pranešimų, dalyvaus apskrito stalo diskusijose ir praktiniuose užsiėmimuose. Pateikiame seminaro darbotvarkę, jo aptariamus klausimus  ir pranešėjus.

Pirma diena – liepos 1 d. (antradienis)

  • 10:00–10:30 – Įžanga į seminaro problematiką. Įvadinis žodis – dr. Daiva Vaitkevičienė, seminaro organizacinio komiteto pirmininkėprigimtine.lt.

  • 10:30–12:00 – Pranešimas: „Dvasingumo paieškos ir patirtys sutartinėse“. Pranešėja – prof. Daiva Vyčinienė (etnomuzikologė); po pranešimo vyks diskusija, kurią moderuos dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienėprigimtine.lt.

  • 13:00–14:30 – Pranešimas: „Kaip mes reiškiame pagarbą mirusiesiems: ‘vėlių motyvai’ šiuolaikiniuose kontekstuose“. Pranešėja – dr. Aušra Žičkienė (etnologė); diskusiją po pranešimo moderuos dr. Giedrė Šmitienėprigimtine.lt.

  • 15:00–16:30 – Pranešimas: „(Ne)pasibaigusi senųjų šventviečių istorija. Kam jos šiandien priklauso?“. Pranešėjas – dr. Vykintas Vaitkevičius (archeologas, šventviečių tyrinėtojas); diskusijos moderatorė – Saulė Matulevičienėprigimtine.lt.

  • 17:00–18:30 – Apskrito stalo diskusija: „Dvasingumas ir grožinė literatūra – (ne)susisiekiantys indai?“. Dalyviai – rašytojai Vidas Morkūnas, Jurgita Jasponytė, Kotryna Zylė; diskusiją veda literatūrologė Neringa Butnoriūtėprigimtine.lt.

  • 19:30–21:00 – Etnoterapijos užsiėmimas su tautinio meno terapeute Austėja Čepulieneprigimtine.lt.

  • 21:00 – Tradicinė pirtis seminaro dalyviams. Vyrų pirtį ves pirtininkas Arūnas Vaicekauskas; vėliau – bendra mišri pirtis visiems norintiemsprigimtine.lt.

Antra diena – liepos 2 d. (trečiadienis)

  • 7:00–8:30 – Rytinis pasivaikščiojimas su dr. Vykintu Vaitkevičiumi. Išvykos metu dalyviai aplankys apylinkių gamtos ir kultūros paveldo vietas, patirdami dvasinį ryšį su gamta ankstyvą rytmetįprigimtine.lt.

  • 9:00–10:30 – Pranešimas: „Pašauktas protėvių dvasios: Romuvos krivio Jono Trinkūno-Jauniaus regėjimai ir sapnai“. Pranešėja – dr. Elona Lovčikienė (religijotyrininkė); diskusiją moderuos dr. Vykintas Vaitkevičiusprigimtine.lt.

  • 11:00–12:30 – Apskrito stalo diskusija: „Baltiškasis dvasingumas Lietuvos kultūros renginiuose“. Dalyviai – kultūros renginių organizatorė Vida Šatkauskienė, folkloro puoselėtojas Ugnius Liogė, atlikėja Laurita Peleniūtė; diskusiją moderuos dr. Daiva Vaitkevičienėprigimtine.lt.

  • 13:30–15:00 – Pranešimas: „Dvasingumo sąskambiai ir įtampos: apie Indiją Lietuvoje ir Lietuvą Indijoje“. Pranešėjas – prof. Audrius Beinorius (orientalistas, indologas); diskusijos moderatorius – dr. Vytautas Tumėnasprigimtine.lt.

  • 15:30–17:00 – Pranešimas: „Dievturi in the Centenary of the word Dievturība“ (pranešimas anglų k.). Pranešėjas – Uģis Nastevičs (Latvijos dievturių – senosios baltų tikėjimo bendruomenės – atstovas); diskusiją moderuos prof. Audrius Beinoriusprigimtine.lt.

  • 17:15–18:15 – Meninio tyrimo pristatymas: Vikenė Vaitkevičiūtė pristatys savo kūrybinį darbą „Vyžos: kelionė įkūnyto žinojimo ir įvietintų įrankių link“, kuriame nagrinėjamas tradicinės liaudies avalynės (vyžų) panaudojimas šiandienos meno ir tapatumo kontekstuoseprigimtine.lt. Po pristatymo vyks diskusija, kurią moderuos menotyrininkė Laura Garbštienė.

  • 19:00–20:30 – Dokumentinio filmo „Miško karta“ (rež. Virpi Suutari, Suomija, 2024 m.) peržiūra. Šis filmas, nagrinėjantis žmogaus ir miško santykį, bus rodomas atviro renginio forma – į filmo vakarą kviečiami ir vietos bendruomenės nariai, išankstinė registracija jo peržiūrai nereikalingaprigimtine.lt.

  • 20:30 – Moterų pirtis seminaro dalyvėms. Pirtį ves pirtininkė Ažuolė Bajor; lygiagrečiai veiks ir bendra pirtis visiems norintiemsprigimtine.lt.

Trečia diena – liepos 3 d. (ketvirtadienis)

  • 7:00–8:30 – Sutartinių giedojimo rytmetys. Tradicinių sutartinių giesmių magijos pamoka, vedama atlikėjos Lauritos Peleniūtės – šis užsiėmimas padės dalyviams patirti bendrą dvasinį pakylėjimą per senųjų lietuviškų daugiabalsių giesmių giedojimąprigimtine.lt.

  • 9:00–10:30 – Pranešimas: „Sacred natural sites, connecting policy and practice“ (nuotolinis pranešimas anglų k.). Pranešėjas – dr. Bas Verschuren (Nyderlandai; aplinkosaugos antropologas); diskusiją moderuos Giedrė Godienėprigimtine.lt. Pranešime bus aptariamos šventos gamtos vietos ir jų vaidmuo šiuolaikinėje aplinkosaugos politikoje bei praktikoje.

  • 11:00–12:30 – Pranešimas: „Lietuviška pirtis ir šiuolaikinės dvasingumo praktikos“. Pranešėja – dr. Birutė Lenktytė-Masiliauskienė (etnologė, pirties tyrinėtoja); diskusijos moderatorė – Julija Glinskėprigimtine.lt. Šio pranešimo metu bus analizuojama, kaip tradicinė pirties kultūra atgimsta dabarties dvasinėse praktikose.

  • 14:00–15:30 – Pranešimas: „Nelieskite Lietuvos miškų!“ Aplinkosauga ir Lietuvos senojo tikėjimo bendruomenė. Pranešėja – dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė (kultūrologė); diskusijos moderatorius – Žymantas Morkvėnasprigimtine.lt. Šiame pranešime aptariamas visuomeninis judėjimas už gamtos išsaugojimą („Nelieskite Lietuvos miškų“) ir jo sąsajos su senosios baltų tikėjimo bendruomenės vertybėmis.

  • 16:00–17:30 – Pranešimas: „Miško maudynių patirtis ir jos ryšys su miško biofizinėmis savybėmis“. Pranešėjai – Ričardas Skorupskas, Ieva Misiūnė, Liudmila Monkevičė (miškininkystės ir sveikatinimo entuziastai); diskusiją moderuos Lina Paškevičiūtėprigimtine.lt. Bus pasidalinta miško maudynių (japoniškojo Shinrin-yoku atitikmens) patirtimis ir aptariama, kaip tokios praktikos veikia žmogų bei sąveikauja su moksliniais miško aplinkos rodikliais.

  • 17:30 – Seminaro uždarymas. Apibendrinimas, padėkos organizatoriams ir dalyviams, atsisveikinimas iki kitų susitikimų.

Seminaro reikšmė ir tęstinumas

Prigimtinės kultūros seminarai pradėti rengti 2011 m. ir nuo tada paprastai vyksta du kartus per metus. Šie renginiai tapo atvira akademine eksperimentine erdve, kurioje susitinka skirtingų sričių tyrėjai ir visuomenės nariai, besidomintys prigimtine kultūra. 

XXIV seminaras tęsia šią tradiciją – tikimasi, kad trijų dienų pranešimų ir pokalbių ratas padės naujai pažvelgti į prigimtinės kultūros vaidmenį mūsų gyvenime ir paskatins naujas iniciatyvas kultūros paveldo bei dvasinio ugdymo srityse.

Renginį remia Lietuvos kultūros taryba, taip pat prisideda rėmėjai: UAB Inline 6 ir IĮ Sunkūs ratai. Pasibaigus seminarui, jo medžiaga (pranešimų įrašai, tezės) bus skelbiama Prigimtinės kultūros instituto interneto svetainėje, tad ir negalėjusieji dalyvauti galės susipažinti su svarbiausiais seminare nagrinėtais klausimais.

Seminaro rengėjai pabrėžia, kad tokie renginiai stiprina kultūrinės bendruomenės ryšius, ugdo pagarbą paveldui ir skatina ieškoti darnios dvasinės tapatybės, grindžiamos prigimtinės kultūros vertybėmis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rumšiškėse vyksta prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ (dienotverkė)
  2. Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“
  3. Prigimtinė kultūra, vietos ir žmonės (video)
  4. D. Vaitkevičienė. Prigimtinė kultūra ir Europa (video)
  5. Vilniaus etninės kultūros centras kviečia šventes pasitikti prisimenant tradicinę kultūrą
  6. Prigimtinės pasaulėjautos puoselėtojai vėl rinksis prie Juodosios jūros
  7. Vilniuje vyks seminaras „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“ (video)
  8. Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją
  9. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  10. Mažosios Lietuvos delmonai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą
  11. Kauno tautinės kultūros centras laukia jaunimo
  12. VU Kultūros centras kviečia į advento ir Kalėdų dainų mokymus
  13. Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  14. XXI etninės kultūros seminare gilintasi į šventumo raišką tautinėje kultūroje
  15. Iškili tautinės kultūros puoselėtoja Nijolė Balčiūnienė švenčia neeilinį gimtadienį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Vilna says:
    10 mėnesių ago

    Šitiek institutų įvardinta, – o lietuvybės prigimtinis vežimas viešumoje, sakyčiau, anė krust. LRT pagrindinėse programose vien tik diazavimai šlėktinio Lietuvos gyvenimo faktais ir asmenimis. Kalbotyra, istorija, iš esmės ir archeologija kaip pagrindiniai dalykai pažinti prigimtį – save istorijoje – taip ir miega jau 35 metus sovietiškais, taipogi ir lenkiškais patalais užklostyti…
    Kur mušėmės Saulės mūšyje – nieko tikro nežinome, kur Pilėnų tragediją patyrėme – nežinome, kur Mindaugui įžengus už Voruta vadinamos žymos, užuot būriais mušęsi tarpusavyje, šventas dievų akivaizdoje susitaikymo apeigas atlikome – nežinome. Pagaliau ir Durbės mūšio vieta kelia prieštaravimų, nėra niekuo tikresniu pagrįsta ir t.t. ir pan.

    Atsakyti
  2. Rimvydas says:
    10 mėnesių ago

    Trys institucijos – tai nedaug tokioje svarbioje srityje.
    Mane sunramino štai kas. Prigimtinės kultūros sąvoka pamažu išstumia sąvoką etninė kultūra. Ir prigimtinės kultūros supratime nėra ryškios takoskyros tarp praeities ir dabarties – gyva tradicija persmelkia dabarties gyvenimą ir nuolat gimdo naujus, šiuolaikiškus kultūros pavidalus. Tai reiškia, kad susitelkimas yra ties jau žinomos praeities etnokultūros ir dabarties susikirtimu. Bet juk mums itin svarbu tyrinėti mūsų praeities, ikikrikščionišką etnokultūrą, nes joje dar labai daug nežinomųjų. Bet taip gaunasi, kad prigimtinėje kultūroje to susitelkimo nebelieka.
    Tad, manyčiau, prigimtinė kultūra neturėtų išstūminėti (pakeisti) etninės kultūros. Privalo išlikti dėmesys visų laikotarpių etninei kultūrai, ir ypač ikikrikščioniškai. Tiesa, net ne išlikti, o dėmesys turi būti tik stiprinamas.

    Atsakyti
  3. P.Skutas says:
    10 mėnesių ago

    Žinoma, sakant prigimtinė kultūra, žmogui girdisi kaip artimesnė negu sakant etninė. Šios sąvokos vartojimas paplito sovietmečiu, kuomet Maskva neleido vadintis “Lietuva”, – turėjai sakyti “Tarybų Lietuva”. Manau, kad kalbiškai ir tautiškai geriausiai būtų vietoje kultūra sakyti – lietuvybė, o vietoje etninė kultūra – lietuvybės kultūra.

    Atsakyti
    • Rimvydas says:
      10 mėnesių ago

      Tai, kad tada reikėtų sakyti “etninė lietuvybė” (juk sakai, kad vietoj kultūra turi būti lietuvybė).

      Atsakyti
    • +++ says:
      10 mėnesių ago

      O kodėl vietoj ,,etninė” nenaudoti ,,tautinė” ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“
Istorija

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas
Kalba

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą
Kultūra

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Kultūros politikos forumas
Kultūra

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01
Sveikata
Lietuvoje

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Kauno geležinkelio stotis
Lietuvoje

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026 04 30
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus

2026 04 30
Būstas
Lietuvoje

Svarstoma savivaldybės būsto nuomininkams leisti įsigyti būstą išperkamosios nuomos būdu

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Kaunas šildymą baigs nuo pirmadienio

2026 04 30
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl ličio jonų baterijų 

2026 04 30
Įstatymo pasirašymas
Lietuvoje

Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Klaipėda uždarė šildymo laikotarpį

2026 04 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Jarmolajevas, Vitalijus Dykij apie D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas
  • +++ apie K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus
  • JAV vyskupas René Henri Gracida dabartinį popiežių laiko neteisėtai užgrobus sostą (Life Site News) apie P. Gražulis išteisintas dėl prieš lytines mažumas nukreiptos neapykantos skatinimo
  • Rimgaudas apie Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Auksinis taupymo patarimas: pirmiausia susimokėkite sau
  • Tirpsta rankos ar silpsta raumenys? Neskubėkite to nurašyti nuovargiui
  • Kodėl ir atnaujintas būstas neatrodo šiuolaikiškai?
  • Kuo svarbus hidro paskirstytojas traktoriaus darbui?

Kiti Straipsniai

Zigmas Juozas Tamakauskas

Gyvenimas aukštesnių idealų vardan: minint Z. Tamakausko 90-ies metų sukaktį

2026 05 02
Prezidentas G. Nausėda pasirašė Kelių įstatymo pakeitimo pataisas.

V. Vasiliauskas. Nauji G. Nausėdos rūbai

2026 05 01
Vytautas Sinica

V. Sinica. Pigesnio būsto raktai

2026 04 30
Skvernelis ir Starkevičius

D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas

2026 04 30
Prof. Birutė Galdikas

VDU Botanikos sode vyk prof. Birutės Galdikas atminimo renginys

2026 04 30
Gyvūnų perėja

Nauji sprendimai kelyje Vilnius–Utena saugos eismo dalyvius ir laukinę gamtą

2026 04 29
Česlovas Iškauskas

Č. Iškauskas. Lietuvos skaldytojai plūsta į Vilnių

2026 04 29
Kazimieras Černis su steb4jimo prietaisu

Asteroidų medžiotojo dr. Kazimiero Černio vardu pavadintas asteroidas

2026 04 29
Ant tilto plakatas „STOP masinei imigracijai“

Vilniuje užpulti prieš masinę imigraciją protestavę jaunuoliai: pradėtas tyrimas, kyla klausimų dėl viešosios tvarkos ir žodžio laisvės

2026 04 28
Šventės dalyvių eisena

Paskutinėmis pavasario dienomis Vilnių užlies „Skamba skamba kankliai“

2026 04 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Jarmolajevas, Vitalijus Dykij apie D. Vanhara. K. Starkevičiaus prisipažinimas nėra nei garbingas, nei sąžiningas
  • +++ apie K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus
  • JAV vyskupas René Henri Gracida dabartinį popiežių laiko neteisėtai užgrobus sostą (Life Site News) apie P. Gražulis išteisintas dėl prieš lytines mažumas nukreiptos neapykantos skatinimo
  • Rimgaudas apie Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)
  • Naivus klausimas apie Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai